Didžiausios blogybės – per daug cukraus ir per mažai judėjimo
„Iš tiesų, verta žinoti, kaip mūsų kūnas sudarytas. Tada galima pamatyti, kad mes iš esmės esame laukiniai gyvūnai – tokie, kaip mūsų artimiausi giminaičiai žmogbeždžioniai, kurie iki šiol laksto miškuose. Prieš 10 tūkstančių metų mes juk irgi lakstėme ten pat. Didžiąją laiko dalį mes buvome prisitaikę labai efektyviai veikti laukinėmis sąlygomis – kiekvieną dieną medžioti, rinkti, ropštis, bėgti nuo pavojų, visa dieną judėdavome ir mūsų kūnas gaudavo visa reikalingą krūvį“, – pasakoja M. Jovaiša.
Pasak jo, dabar viskas pasikeitė iš esmės, todėl nebejudame, o maistą perkame daug sotesnį nei mums iš tiesų reikia.
„Nutinka labai liūdni dalykai. Prasideda įvairiausios ligos – sąnarių, širdies, kraujagyslių, smegenų – dabar kalbama, kad ir Parkinsono liga, ir Alzheimeris įvyksta dėl organizme vykstančio chroniško uždegimo“, – sako pašnekovas.
Mariaus šeimos mityboje galioja paprastos taisyklės – kuo daugiau šviežio, tikro maisto ir kuo mažiau perdirbto. 90 proc. raciono sudaro augalinis maistas. Nors šeima neatsisakė nei mėsos, nei žuvies ar pieno produktų, jiems labai svarbi tokių produktų kilmė. Pavyzdžiui, kiaušiniai – iš žmonos Brigitos močiutės, kuri kaime augina vištas, mėsa – iš vietinių ūkininkų.
Rytą visa šeima pradeda nuo traiškytų linų sėklų, kurias vandeniu užpylė iš vakaro. Tuomet valgo vaisių, daržovių, ankštinių produktų. Anot pašnekovo, vaikai valgo gerokai daugiau mėsos nei jis pats su žmona.
Vaikus Marius su žmona stengiasi išmokyti taisyklingos mitybos principų, tačiau supranta, kad negali jų visiškai izoliuoti nuo netinkamo maisto – juk yra draugų gimtadieniai ir kitos šventės. Tačiau saldžių vaisvandenių Mariaus namuose nerasite.
„Didžiulis kiekis cukraus, kuris atsirado, tikriausiai prieš kokius 100-150 metų, yra tikrai didelė problema. Seniau galimybių gauti tiek cukraus nebūdavo, galbūt tik medaus. Dabar jis dedamas visur ir didžiuliais kiekiais, todėl vengti pridėtinio cukraus yra labai teisingas požiūris“, – pasakojo vyras.
Pasak jo, net ir šviežiai spaustos apelsinų sultys yra cukrus – mat jose nebelieka ląstelienos, o norint gauti vieną stiklinę sulčių, išspaudžiamas ne vienas apelsinas. Tokiu būdu suvartojame daug cukraus, todėl geriau valgyti neišspaustą vaisių vietoje sulčių stiklinės.
Kartais pabadauti – tik į sveikatą
„Nesu didelis šalininkas glotnučių ir trinto maisto, manau, kad žmogus turi maistą kramtyti. Tam yra mūsų stiprūs žandikaulio raumenys. Be to, seilės išsiskiriančios kramtant padeda virškinti, o jei šį etapą praleidžiame, apgauname save ir suvalgome per daug“, – sako M. Jovaiša.
Sveikuolis sako, kad neretai praleidžia pietus, nes, pasak jo, kartais pabadauti – tikrai nieko blogo. O po pietų norintiems deserto, turi patarimą: pavalgius pagalvokite, ar dar tilptų vienas brokolis. Jei ne, tikriausiai ir pyragėliui vietos nebėra.
Dažnai fizinio aktyvumo nebuvimą bandome pateisinti tuo, kad per dieną nemažai vaikštome. Tačiau Marius tokiam pasiteisinimui nepritaria.
„Mano supratimu, vien tik ėjimas nėra pakankamas fizinis krūvis, kad mūsų kūnas būtų stiprus ir sveikas. Galbūt ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis, kai intensyvumas būna toks, kad bėga prakaitas, yra geriau. Žinoma, kai žmogui 80 metų ir jis išeina pasivaikščioti, kaip mano seneliai vaikščiodavo kiekvieną dieną po valandą, būdami 90 metų, yra labai puiku. Tačiau jauno, vidutinio amžiaus žmogui tai per mažas krūvis“, – sako M. Jovaiša.
Pradėti bėgioti padės nauji sportbačiai
Bėgimą Marius jau seniai prisijaukino – šiltuoju sezonu bėgioja šalia namų esančiame miškelyje, o atšalus orams rytą pradeda ant bėgtakio. Čia, žiūrint sporto varžybas, laidas ar filmus, nubėgtas ne vienas maratonas, sako vyras. Anot jo, bėgimą prisijaukinti galima nuo visai paprastų žingsnelių.
„Pirmiausia, kas yra labai smagu, reikia nueiti į parduotuvę ir nusipirkti gražius patogius sportbačius. Kitą rytą galima juos apsiauti, pavaikščioti po namus, net neišeinant į gatvę. Kitą dieną jau su jais išeiti ir pasivaikščioti – net nereikalaut iš savęs, kad aš jau pulsiu bėgt. Jeigu tu dar iki šiol net nuolat nevaikščiodavai, tai dabar pult iškart bėgiot jau yra labai didelė permaina“, – kalbėjo M. Jovaiša.
Tada, pasak sveikuolio, pradėjus vaikščioti ir sušilus, organizmas pats pajus, kad nori šiek tiek pabėgioti.
„Ir prabėkite porą šimtų metrų, parbėkite iki namų. Pajausite, kaip smagu, kitą dieną galbūt jau pats kūnas norės apšilti ir vėl šiek tiek pabėgioti. Tada nubėkite 500 metrų, kitą kartą padidinkite iki kilometro. Ir taip po truputį didinant, vieną rytą pamatysite, kad ir 20 kilometrų nėra sunku nubėgti“, – pasakojo pašnekovas.
Ištvermės pratimai labai svarbūs, sako Marius – tai lemia mūsų stiprią širdį, plaučius, kraujotaką. Taip viso mūsų skeleto raumenyno jėga užtikrina taisyklingą laikyseną ir padeda išvengti nugaros ir kitų skausmų. Tačiau, anot Mariaus, žmonės per mažai dėmesio skiria lankstumui, nors visai nepelnytai.
„Prieš 5-6 metus aš sunkiai pirštų galais žemę pasiekdavau. Pradėjau lankstytis būdamas 40-ies metų. Ir tikrai sakau, kad niekada nevėlu. Jeigu norėsime, mažais žingsneliais ir siekiant tikslo protingai, jį tikrai pasieksime. Nes visi – netgi patys sudėtingiausi dalykai, prasideda nuo paprastų žingsnių“, – sako M. Jovaiša.
Naujausios laidos „Sveikatos receptas":
Tėvams — apie vaikus: kokie požymiai išduoda ūmią onkologinę ligą ir kaip išvengti meningokokinės B tipo infekcijos
Blogos savijautos ir ligų priežastis gali būti ir stresas: kaip atpažinti ir kovoti su šia būsena?
