DELFI laidoje jis daugiau papasakojo apie tai, kas iš tiesų yra cholesterolis ir kada jis žmogui būna pats pavojingiausias. Taip pat kardiologas atsakė, ar visiems žmonėms cholesterolis yra vienodai pavojingas bei kokiomis ligomis gali susirgti žmonės, kai visi rizikos veiksniai susideda ir tampa itin pavojingi.

Taip pat laidoje buvo kalbėta apie tyrimus Lietuvoje, amžiaus grupes, nuo kurių žmonėms derėtų pasitikrinti, maisto produktus, kurie labiausiai kenkia žmonėms bei kokia yra normali cholesterolio koncentracija kraujyje.

Kardiologas neseniai dalyvavo Europos kardiologų draugijos kongrese, kuriame buvo paskelbtas naujas Europos kardiologų sutarimas dėl padidėjusio cholesterolio ligos (dislipidemijos) gydymo.

„Naujose rekomendacijose dar labiau sugriežtinti dislipidemijos gydymo tikslai, ypač tiems pacientams, kurie jau persirgo infarktu. Deja, tačiau Lietuvoje turime labai liūdną situaciją su cholesterolio ligos gydymu: pacientai masiškai atsisako vartoti cholesterolio koncentracija kraujyje mažinančius vaistus net ir po stentavimo, – pasakojo kardiologas J. Simonavičius.

– Žmonės toliau vaikšto su smarkiai padidėjusiu cholesterolio kiekiu, jiems kartojasi infarktai, nes cholesterolis sumaitoja net ir stentus, valstybė praranda piliečių gyvybes ir pinigus, kurie buvo investuoti implantuojant brangius stentus į širdies kraujagysles. Mūsų valstybė ir toliau išlieka viena rizikingiausių šalių Europoje kardiovaskulinių įvykių prasme.”

Skaudu tai, kad tūkstančio mirčių būtų galima išvengi, jei pacientai neatsisakytų gydymo, sako gydytojas.

Yra keli cholesterolio tipai

Laidoje kardiologas J.Simonavičius pabrėžė, kad cholesterolis – statybinė medžiaga.

„Cholesterolis yra tam tikra statybinė medžiaga mūsų organizme ir iš jos yra gaminami tam tikri hormonai, vitaminai, o tarp jų ir vitaminas D. Jis taip pat įeina į įvairių ląstelių sudėtį. Bėda ta, kad kaip statybinė medžiaga jis gali patekti ir į darinių, kurių mes visiškai nepageidaujame, sandarą. Pavyzdžiui, sklerotinių plokštelių ir sukelti net ligas. Cholesterolis iš tiesų yra plyta, kuri kažkur įtelpa“, – sakė jis.

Arnas Mazėtis, Justas Simonavičius

Anot kardiologo, yra keli cholesterolio tipai.

„Kai gydytojas užsako išplėstinį cholesterolio tyrimą, jame dažniausiai pateikiamos keturios analitės. Tai yra bendrasis cholesterolis, kuris atspindi suminę cholesterolio vertę. Taip pat mažojo tankio lipoproteinai, kurie yra blogasis cholesterolis. Tai ir yra ta plyta tos aterosklerozės, kas gali sukelti infarktą ar insultą. Gerasis cholesterolis, kuris yra lyg nešėjas-transporteris, galintis išnešti cholesterolį iš tos plokštelės, iš kraujo atgal į audinius ir trigliceridai. Mes, gydytojai, visas šias analites vertiname norėdami tiksliai įvertinti žmogaus riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – akcentavo jis.

Tylusis žudikas

Laidoje jis taip pat įvardijo, kokia yra normali cholesterolio koncentracija kraujyje. Anot jo, cholesterolis sukelia didžiausią pavojų tuomet, kai jis sąveikauja su kitais rizikos veiksniais.

„Normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje labai sunku apibrėžti, nes ji priklauso nuo to, kokia yra konkreti žmogaus rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Galima būtų sakyti, kad visiškai sveiko žmogaus, neturinčio kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, nesergančio hipertenzija ar diabetu, nerūkančio, mažo tankio lipoproteinų (blogojo cholesterolio) koncentracija kraujyje turėtų būti mažėsnė nei 3 mmol/l. Bet jeigu žmogaus rizika auga, ir jis turi šalia to ir visus kitus rizikos veiksnius sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tuomet ta tikslinė vertė mažėja“, – atsakė medikas.

Deja, anot Santarų kardiologo, pačiam žmogui yra labai sunku suprasti, kad jo cholesterolio kiekis yra padidėjęs.

Foto: Corbis

„Deja, bet dažniausiai žmogus nejaučia nieko, nes cholesterolis yra tylusis žudikas. Jis daro savo darbą labai tyliai. Tuomet, kai pasireiškia bet kurios iš aterosklerozės sukeltų ligų simptomai, liga jau būna labai pažengusi. Šiuo atveju yra labai svarbu prevencija“, – tikino jis.

Vyrų mirštamumas didesnis

Tiesa, kaip pabrėžia gydytojas, ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje cholesterolio bei širdies ir kraujagyslių problemos yra labai pavojingos, nes nulemia labai daug mirčių.

„Svarbu apie tai kalbėti, nes šiandien Europoje yra apie 4 milijonai žmonių, kurie kasmet miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Didžiąją dalį jų nulemia aukšto cholesterolio problema. Europos šalių statistika rodo, kad Lietuvoje daugiau nei pusė žmonių numiršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tarp vyrų, kurių amžius yra mažesnis nei 65 metai, tas mirštamumas yra daugiau nei dvigubai didesnis nei moterų“, – sakė J.Simonavičius.

Laidoje medikas taip pat daugiau papasakojo ir apie tyrimus, atliekamus Lietuvoje.

Cholesterolis

„Šiandien Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų atrankos ir prevencijos priemonių programa, į kurią yra įtraukti visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys. Vyrai nuo 40-45 metų, o moterys nuo 50-65 metų. Tai reiškia, kad visi vyrai, sulaukę 40 metų, o moterys, sulaukusios 50 metų, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir paprašyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimo. Tarp jų pacientui bus atliktas ir cholesterolio tyrimas“, – pasakojo jis. „Širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra toks sudėtinis matas. Cholesterolis, būdamas kaip plyta, yra viena iš dedamųjų dalių. Tos rizikos nulemia labai daug, tačiau tas pacientas, kuris turi tik smarkiai padidėjusią cholesterolio koncentraciją, pavyzdžiui, blogojo cholesterolio, jo rizika bus gerokai mažesnė nei to, kuris turi visą puokštę širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.“

Galima susirgti ateroskleroze

Ant jo, labiausiai susirūpinti turėtų ir tie žmonės, kurie yra linkę padauginti alkoholio, taip pat – rūkantys asmenys.

„Visi rūkantys, alkoholį vartojantys žmonės, kurie serga nutukimu – jie visi turi žymiai didesnę riziką. Tie rizikos veiksniai sumuojasi tarpusavyje“, – akcentavo J.Simonavičius.

Kalbėdamas apie ligas, kurias gali sukelti padidėjęs cholesterolis, jis įvardijo aterosklerozę.

„Cholesterolis gali sukelti aterosklerozinę ligą. Tai yra sisteminė liga, pažeidžianti visas žmogaus kraujagysles. Ligos išraiška priklauso nuo to, kurios kraujotakos baseinas yra pažeistas“, – sakė kardiologas.

Ši liga, anot mediko, pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos koronarinėse, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje. Aterosklerozė – labai klastinga liga. Tai nepastebimai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas.

„Suminė cholesterolio koncentracija kraujyje priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirmas veiksnys yra tai, ką žmogus suvalgo. Antras – tą, ką pasigamina pats organizmas. Bėda yra ta, kad vos 20 proc. viso organizmo cholesterolio į jį patenka su maistu, o likusi dalis cholesterolio pagaminama mūsų cholesterolio fabrikas, esantis kepenyse“, – sakė J.Simonavičius.

Vien pakeisti mitybą neužtenka

Laidoje jis įvardijo kelis maisto produktus, kurie gali žmogui būti pavojingi ir padidinti cholesterolį.

„Cholesterolio koncentraciją kraujyje labiausiai didina gyvūninės kilmės riebalai: riebi mėsa, paukštiena su odelėmis, riebūs pieno produktai“, – įvardijo medikas.

Jis taip pat akcentavo, kad vien mitybos ar gyvenimo būdo korekcijų nepakanka.

„Ar reikia kovoti ir kaip elgtis su konkrečiu žmogumi gali nuspręsti tik gydytojas, įvertinęs visus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir pilną lipidogramą“, – sakė medikas.