Jis papasakojo apie pirmuosius simptomus, kurie artimiesiems ir pačiam sergančiajam gali padėti suprasti apie šią ligą, taip pat požymius, kurie yra priskiriami jau pažengusiam Alzheimeriui. DELFI laidoje A.Germanavičius taip pat pabrėžė, kad šia liga gali susirgti ne tik senyvo amžiaus žmonės.
Pagrindinis požymis – intelekto praradimas
Anot profesoriaus, ši liga yra neišgydoma, tačiau pasaulio medikai ir mokslininkai daug dirba, kad sužinotų apie šią ligą kuo daugiau .
„Alzheimeris yra progresuojanti, degeneracinė centrinės nervų sistemos liga. Šios ligos pagrindiniai požymiai yra atminties, intelekto praradimas. Taip pat vystosi pažintinių funkcijų globalūs pakenkimai. Visa tai koreliuoja su galvos smegenyse, žievėje ir požievio struktūrose esančių darinių nykimu. Vyksta masinis neuronų žuvimas. Kodėl taip atsitinka ir kokie požymiai koreliuoja su kokių struktūrų pažeidimu, mokslininkai dar tiria. Mes jau turime nemažą rinkinį atsakymų, kalbant apie dimencijų pradžią, apie tai, kokie genai tam turi įtakos, taip pat ar mityba bei fizinis aktyvumas turi įtakos. Ši liga yra progresuojanti, deja, ji yra neišgydoma. Mes galime kalbėti tik apie pagalbą, ankstyvąją diagnostiką ir gyvenimo kokybės pagerinimą bei pratęsimą“, – laidoje sakė A.Germanavičius.
Pasikeičia humoro jausmas
Alzheimerio liga gali prasidėti gana nepastebimais ir subtiliais simptomais. Vienas iš jų – pasikeitęs humoro jausmo suvokimas arba negebėjimas suprasti perkeltinės prasmės.
„Maždaug 10 proc. visos populiacijos sergančiųjų šia liga suserga iki 40 metų. Tai yra greitai progresuojanti ir žmonės greitai miršta dėl šios ligos. Didžioji dauguma Alzheimerio liga suserga virš 65 metų. Pirmieji požymiai pasireiškia tuo, kad žmogus tampa išsiblaškęs, pasikeičia jo kasdienio gyvenimo funkcionavimas, užmiršta, kur padėjo daiktus, parduotuvėje gali nebenusipirkti produktų.
Savipriežiūra, higienos įpročiai, taip pat subtilūs jausmai, tokie kaip humoro jausmas, sugebėjimas suprasti perkeltinę prasmę, įsiminti kažkokias situacijas, atpasakoti, žodyno susilpnėjimas, sumažėja žodžių apimtis, sumažėja žodinės atminties rodikliai, kuriuos galime pamatyti. Ligai progresuojant, atsiranda neuropsichiatriniai pažeidimai ir gali būti, kad epizodiškai ištinka psichozės būklės. Būna, kad žmogus girdi, mato, uodžia nesamus dalykus, sutrinka jo pojūčių pasaulis ir atsiranda kliedesiai. Jis daro labai klaidingas išvadas apie aplinkoje esančius žmones, artimuosius. Žmogaus elgesys tada būna labai sutrikęs“, – tikino ligoninės direktorius.
Su amžiumi rizika didėja
Jis taip pat pabrėžia, kad Alzheimeris nebūtinai yra tik senyvo amžiaus žmonių liga.
„Tai nėra tik senyvo amžiaus liga. Ji gali prasidėti nuo 40 metų. Bet kuriuo atveju prasideda ankstyvo senėjimo baltymų sintezė. Tie ankstyvo senėjimo baltymai centrinėje nervų sistemoje, tokie kaip amiloidas, visi kiti proteinai, jie sugriauna neuronus iš vidaus ir vyksta nevaldoma sintezė. Dėl to sutrinka žmonių atmintis. Tai gali atsitikti net iki 40 metų. Tiesa, su amžiumi ta rizika didėja. Tarp 90 metų amžiaus žmonių 50 proc. jų turi šią arba panašią į Alzheimerio ligą demenciją“, – sakė direktorius.
A.Germanavičius taip pat pabrėžė, kad užsienyje yra daroma daug tyrimų, kurie ateityje galėtų padėti rasti pačius efektyviausius ligos gydymo metodus.
„Šiuo metu yra labai aktyviai ieškoma Alzheimerio ligos priežasčių pašalinimo. Genų terapija arba biologinės įvairovės metodai, kurie leidžia koreguoti šią sutrikusią sintezę, jie yra labai sparčiai vystomi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jau turime diagnostinius testus, kurie galvos, nugaros smegenų skystyje leidžia aptikti tuos ankstyvuosius baltymus.
Kitas gydymas, kuris yra skiriamas Alzheimerio ligos metu, yra vadinamas paliatyviniu. Tai yra palaikomasis simptominis gydymas, kuris šalina ne priežastis, o simptomus. Mes turime daug preparatų, kurie gerina kraujotaką, taip pat gerina atmintį, kurie skatina atminties procesus. Vyresnio amžiaus žmonėms labai svarbu kalbėtis su artimaisiais apie savo pablogėjusią atmintį“, – pabrėžė jis.
Daugelis nepastebi subtilių simptomų
Daugelis žmonių ankstyvojoje ligos stadijoje nepripažįsta arba nepastebi simptomų, kurie signalizuoja apie ligos pradžią.
„Ligos pradžioje artimieji gali nepastebėti kai kurių subtilių simptomų, pavyzdžiui, atminties susilpnėjimo, dėmesio koncentracijos pablogėjimo arba kitų požymių, bet pats žmogus gali suprasti, kad jam funkcionuoti sekasi sunkiau, kad pablogėjo intelektinės savybės. Jeigu žmonės dirba intelektinį darbą, jiems sunkiau darosi susikaupti arba jiems sunkiau prisiminti, kur kompiuteryje pasidėjo kokį nors failą. Tai irgi gali būti vieni iš pirmųjų požymių. Kitas faktorius, kaip jau minėjau, humoro jausmo pablogėjimas.
Ypač artimi žmonės ir draugai, kurie dažnai bendrauja su tuo žmogumi, turėtų suprasti, kai jis jau nebesupranta perkeltinės prasmės. Taip pat keičiasi tam tikros žmonių savybės. Jie tampa grubesniais ir dirglesniais. Kartais žmonės ir patys gali tai pastebėti, tačiau yra didelė problema, kai galvos smegenų pokyčiai jau yra pažengę. Tuomet žmonės, sergantys Alzheimerio liga, nepripažįsta savo ligos ir paskutinėse stadijose, kai sutrinka orientacija laike ir vietoje, jie nebežino savo vardo ar gimimo metų. Gali būti labai ryškūs galvos smegenų pažeidimai“, – DELFI laidoje sakė A.Germanavičius.
Svarbu megzti ryšius
Ligoninės direktorius taip pat teigė, kad yra žmonių, kurie mato Alzheimerį tik kaip mirties nuosprendį, tačiau būtent ankstyvoji diagnostika padeda daryti viską, kad gyvenimas išliktų kokybiškas.
„Ankstyvoji diagnostika yra svarbi ne tik dėl to, kad žmogus išgirstų nuosprendį, bet svarbu tam, kad būtų tinkamai suplanuotas likęs gyvenimas. Išgyvenamumas priklauso nuo apsauginių veiksnių, pavyzdžiui, mityba, fizinis aktyvumas, kognityvinių funkcijų lavinimas. Jeigu žmonės nėra vieniši, turi šeimas ir gali megzti socialinius ryšius, jie domisi anūkais, savo bendraamžiais – visa tai padeda žmonėms išlikti sveikesniems“, – sakė A.Germanavičius.
Žiūrėkite visą laidą DELFI diena:
