Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas sako, kad lyginant su kitomis Europos šalimis, meningokokine infekcija Lietuvoje sergama daugiausia. Kokios to priežastys, atsakyti sunku. „Tai labai klastinga liga, kuria kiekvienais metais suserga 80-100 šalies gyventojų. Daugumai susirgusiųjų gresia sunkios komplikacijos“, – pabrėžia ULAC vadovas. Kai kuriems, kad būtų išgelbėta gyvybė, tenka amputuoti galūnes. Vienam iš dešimties susirgusiųjų gyvybės išgelbėti nepavyksta. „Visame pasaulyje apie 10 proc. susirgusių šia liga, net kai laiku kreiptasi į specialistus, miršta“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Vytautas Usonis, Saulius Čaplinskas

Nedideli bėrimai – katastrofos pradžia?

VU Vaikų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis sako, kad meningokokine infekcija žmogus gali nesirgti, tačiau būti jos nešiotojas. Tokiam asmeniui simptomai nepasireiškia, tačiau nuo jo užsikrėtęs gali sirgti ir labai sunkiai.

V. Usonis teigia, kad klastingos ligos pradžioje, kai susirgimą galima būtų lengviau suvaldyti, simptomai niekuo nesiskiria nuo įprastų peršalimo simptomų, įprastai pakyla aukšta temperatūra. Deja, ankstyvųjų simptomų, išduodančių baisią ligą, nėra.

Jeigu nukritus temperatūrai vaikas išlieka vangus, jo savijauta prasta, tai kelia įtarimų. Rimtas, sunerimti verčiantis signalas – bėrimai. „Vienintelis mažas taškelis jau gali išduoti, kad kraujagyslių pralaidumo sistema pažeista, kraujo persiskirstymas organizme prasidėjęs, gyvybiškai svarbūs vidaus organai blogai veikia arba visai nebeveikia“, – apie žaibiškai plintančią infekciją pasakoja prof. V. Usonis. Pirmieji bėrimai – smulkūs taškeliai. „Paspaudus jie neišnyksta. Tai jau katastrofos pradžia“, - apie sunkiai valdomą ligą kalba gydytojas.

Vaikas serga
Foto: Shutterstock

Svarbiausios pirmos kelios valandos

V. Usonio teigimu, meningokokinė infekcija laikui bėgant nekinta taip greitai kaip gripo virusas, tik po kažkiek metų gali tapti aktyvūs kiti, šiuo metu retai pasireiškiantys meningokoko tipai. Dabar Europoje labiausiai paplitusi B tipo meningokoko infekcija.

„Santaros klinikos, kaip ir kitų pažangiausių Europos valstybių gydymo įstaigos, turi geriausią įrangą, vaistus, tačiau diagnozavus baisią ligą, gijimo procesą suvaldyti labai sunku“, – sako VU Vaikų klinikos vedėjas. Pirmos kelios valandos – tas laikas, kai arba pavyksta stabilizuoti vaiko būklę, arba pacientas miršta.

Ligos liekamieji reiškiniai priklauso nuo to, kokia ligos forma susergama. „Jei užklumpa meningokokinis meningitas, liekamųjų reiškinių lieka vaiko tolimesnės raidos vystymesi. Jei pasireiškia dideli bėrimai, kai pavyksta suvaldyti infekciją, vaikas toliau gydomas nudegimų skyriuje. Gydymas užtrunka ilgai, lieka ir randų. Kraštutinė gydymo forma – galūnių amputacija. Kuo stambesnės kraujagyslės užsikemša, kuo didesnė audinių masė apmiršta, tuo grėsmingesnės yra pasekmės.

Foto: Shutterstock

Serga ir suaugę

Statistikos duomenimis, didžiausią riziką susirgti šia liga turi vaikai – apie pusę visų susirgimų Lietuvoje tenka vaikams iki 5 metų.
Daugiau nei pusė visų mirčių taip pat ištinka mažamečius. Kokios to priežastys? Nors mažų vaikų imuninė sistema vystosi sparčiai, visgi ji nėra tokia stipri kaip vyresnių vaikų ar suaugusiųjų. Didesnė rizika susirgti klastinga liga – žiemos sezonu, siaučiant gripui.

Kodėl vienas užsikrėtęs tampa tik viruso nešiotoju, o kitas suserga labai sunkiai, šiandien medikai atsakyti negali.

Antra didelė rizikos grupė susirgti pavojinga liga – paaugliai, jauni žmonės. Turime ne vieną liūdną istoriją, kai meningokokine infekcija susirgo lietuvių studentai, studijuojantys užsienyje, taip pat kariai. „Galima įžvelgti ir juos vienijančią sąsają – tiek susirgę studentai, tiek ir kariai buvo pakeitę gyvenimo sąlygas, gyveno glaudžiau, ankštose patalpose“, – galimas užsikrėtimo priežastis vardija V. Usonis.

Nuo infekcijos saugo skiepai

Vienintelis būdas apsisaugoti nuo šios baisios ligos – skiepai. Nuo 2018 metų vakcina, sauganti vaikus nuo meningokokinės infekcijos – kompensuojama, tačiau galimybe pasiskiepyti naudojasi ne visi. „Jei vaikas nepateko į valstybės finansuojamą programą, galima jį paskiepyti ir patiems susimokėjus. Šiuo metu vakcina nuo meningokokinės infekcijos kainuoja mažiau nei prieš kelerius metus“, – sako VU Vaikų klinikos vedėjas. O tie, kurie daug keliauja po pasaulį, verta pagalvoti ir apie keturvalentę meningokoko vakciną, saugančią ir nuo kitų pavojingos infekcijos tipų. Kol kas ši vakcina nėra kompensuojama. Kokioje šalyje kokios vakcinos rekomenduojamos ar net privalomos, daugiau informacijos galima rasti Užkrečiamų ligų ir AIDS centro tinklapyje.

***

Kas yra meningokokinė infekcija?

Meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Ligos sukėlėjas

Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135.

Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, sergamumas dažnai pasiekia epidermį lygį Subsacharinėje Afrikoje, šis regionas vadinamas „meningito juosta“. A tipas Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.

Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija?

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.

Kokie yra simptomai?

Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja - išryškėja odos bėrimas.

Skiriamos šios klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).

Koks gydymas?

Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?

Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:

  • reguliariai plauti rankas;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
  • reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
  • svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

Skiepai?

Meningokokinės vakcinos įskiepijimas rekomenduojamas asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis (šalių sąrašą galima rasti http://www.ulac.lt/lt/keliautojams).
Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į kraštus, kur ši infekcija yra paplitusi. Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Pastebėjus ligos simptomus – nedelskite, o imkitės veiksmų:

  • kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis;
  • papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar Jūsų vaikas;
  • gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, siekiant išsiaiškinti Jūsų ar jūsų vaiko negalavimo priežastį;
  • jei po apžiūros Jūs ar Jūsų vaikas buvo išleistas į namus, stebėkite savo ar savo vaiko būklę, esant būklės pablogėjimui, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis.

Žiūrėkite visą laidą Sveikatos receptas: