Kaip vyksta procedūra
Apie tai, kas yra kaulų čiulpų transplanatacija, kas gali tapti donorais, kodėl visa tai reikalinga, kokia transplantacijų situacija Lietuvoje ir kaip šis gydymas taikomas, DELFI laidoje daugiau papasakojo pats V.Pečeliūnas.
„Kaulų čiulpai – tas pavadinimas labiau vartojamas istoriniu pagrindu. Šiuo metu apie 90 proc. kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos, taip būtų teisingiau vadinti, atliekama naudojant periferines venas. Kitaip sakant, per kateterį surenkamos kamieninės ląstelės. Donorams yra taikomi vaistai, kurie yra vartojami penkias dienas, jie leidžiami į poodį. Po penkių dienų žmogus atvyksta į gydymo įstaigą, įvedamas kateteris ir per tą kateterį kraujas teka į specialią mašiną ir grįžta atgal. Visa procedūra trunka nuo 2 iki 4 valandų.
Ji yra tikrai neskausminga, tiesiog reikia pagulėti lovoje. Kai naudojami kaulų čiulpai, procedūra yra šiek tiek sudėtingesnė. Yra taikoma bendrinė nejautra. Operacijos trukmė yra apie valanda laiko. Tos procedūros metu žmogui į klubo kaulą yra įduriama su adata ir ištraukiamas tam tikras kiekis kaulų čiulpų. Tie dūriai kartojami, kol surenkama iki maždaug vieno litro medžiagos. Žmogus po procedūros dažniausiai tą pačią dieną yra išleidžiamas į namus. Kažkokių didelių apribojimų nėra, žmogus gali grįžti į darbą, bet dažniausiai leidžiame dieną ar dvi žmogui pasilepinti“, – atsakė medikas.
Tikslas – sunaikinti naviką
Pasiteiravus, kam naudojami kaulų čiulpai ir kada jų prireikia, jis tikino, kad labai svarbu skirti dvi skirtingas transplantacijos rūšis.
„Kaulų čiulpų transplantacija, arba teisingiau būtų sakyti, kamieninių ląstelių transplantacija, dažniausiai naudojama onkologinėms kraujo ligoms gydyti. Kaip gydytojai dažniausiai juokauja, transplantacija dažniausiai prasideda po transplantacijos. Reikia skirti du esminius dalykus – kai naudojamos pačios žmogaus kamieninės ląstelės ir kai naudojamos donoro kamieninės ląstelės. Šios dvi procedūros yra labai skirtingos, nors pavadinimas ir gana panašus.
Kai naudojamos kito žmogaus kamieninės ląstelės, šios procedūros esmė yra pakeisti žmogaus donoro imuninę sistemą, pakeičiama visa kraujodara ir gydomasis efektas šiuo atveju yra nauja imuninė sistema. Ji turėtų sunaikinti naviką ir dažniausiai tai sėkmingai įvyksta, nes žmogaus imuninė sistema paprastai toleruoja tą naviką, o pakeitus imuninę sistema įvyksta panaikinimas vėžio ir išgijimas“, – laidoje „DELFI diena“ kalbėjo V.Pečeliūnas.
Per metus apie iki 200 operacijų
Anot jo, Lietuvoje per metus tokių operacijų atliekama apie 60. Tiesa, kaip pripažįsta gydytojas-hematologas, ši procedūra yra labai sudėtinga ir gali sukelti komplikacijų.
„Kaulų čiulpų transplantacijų iš viso yra atlikta jau daugiau nei 2 tūkstančiai. Per metus atliekame apie 180-200 procedūrų. Alogeninės transplantacijos, kai naudojami donoro kaulų čiulpai, sudaro apie vieną trečdalį, o per metus apie 60. Alogeninės operacijos taikomos pačioms sunkiausioms ligoms gydyti. Paprastai kalbant, jos yra atliekamos tik tuo atveju, jeigu žmogus neturi jokių kitų galimybių pasveikti. Pati procedūra yra gana sudėtinga ir komplikuota. Tais atvejais, kai mes neturime jokių kitų priemonių išgydyti pacientą, yra atliekama alogeninė kaulų čiulpų operacija, kai naudojamos donoro kamieninės ląstelės“, – tikino gydytojas.
„Donoras žmogui, kuris serga kaulų liga, parenkamas pagal žmogaus leukocitų antigenų sistemą. Tos sistemos turi visiškai atitikti“, – taip pat paaiškino medikas.
Anot V.Pečeliūno, Lietuvoje donorų registras yra gana jaunas, bet liūdniausia tai, kad Lietuvos indėlis pasaulio mastu yra labai kuklus.
„Svarbu pasakyti, kad mūsų donorų registras yra gana jaunas. Jam iš tiesų yra 10 metų, per metus pasipildo daugiau nei 1000 donorų. Tai yra gana greitai augantis registras, bet jis yra mažas. Tokiose šalyse kaip Izraelis, Vokietija beveik 10 proc. nuo visos populiacijos yra donorų registre. Izraelyje yra apie milijonas užsiregistravusių donorų. Lietuvoje yra ne 10 proc., o 0,3 proc. Mes bene 10 kartų atsiliekame nuo tokios šalies kaip Izraelis. Mūsų indėlis į pasaulinį donorų registrą yra nedidelis. Dėl to mes viešiname šią problemą ir siekiame papildyti tą registrą“, – aiškino V.Pečeliūnas.
Griežtas reikalavimas – amžius
Pasiteiravus, ar visi gali būti donorais, medikas labiausiai pabrėžė amžių.
„Visi žmonės, kurie neserga sunkiomis ligomis, kurie neserga infekcinėmis ligomis, bet yra vienas svarbus esminis apribojimas – amžius. Nuo 18 metų iki 35 metų įtraukiame į registrą, o donuoti gali iki 55 metų. Kita vertus, donoro ištyrimas nėra pigu, reikia daug resursų ir kompetencijos. Tikimybė, kad donoras bus pakviestas donuoti per metus yra kažkur viena iš tūkstančio“, – sakė jis.
Anot hematologo, donacijų skaičius per pastaruosius metus yra gana panašus.
„Aš nesakyčiau, kad Lietuvoje donorų kiekis yra augantis. Nuo 2012 metų transplantacijų skaičius yra gana stabilus. Jis nelabai keičiasi, nes transplantacijos yra atliekamos visiems, kuriems jų reikia pagal indikacijas. Skaičius labai nežymiai didėja, donacijų skaičius per pastaruosius metus yra gana panašus“, – atsakė gydytojas.
Prastas vaistų prieinamumas
Kalbėdamas apie kraujo ligas, V.Pečeliūnas pabrėžė, kad alogeninė transplantacija yra labai efektyvus būdas, bet taip pat yra labai sudėtingas, brangus gydymas.
„Kraujo ligos yra sunkiai gydomos. Žinoma, jos yra išgydomos, bet kad kraujo vėžys būtų išgydytas, reikia taikyti viską, kas tik yra įmanoma: ir chemoterapiją, ir imunoterapiją, ir transplantaciją. Tas kompleksiškas gydymas dažnai būna labai sudėtingas. Alogeninė transplantacija yra labai efektyvus būdas, bet taip pat yra labai sudėtingas, brangus gydymas. Komplikacijų skaičius būna labai didelis“, – atsakė jis.
Tiesa, Lietuvoje susiduriama su labai didele problema – vaistų prieinamumu.
„Kalbant apie vaistus, tai yra didžiausia problema. Deja, negalima sakyti, kad per paskutinius metus būtų fiksuojamas gerėjimas. Yra daugybė vaistinių preparatų, kurių veiksmingumas yra įrodytas, deja, Lietuvoje jie yra nekompensuojami.
Vaistų prieinamumas ir moraline, ir motyvacijos prasme tai yra labai didelė problema“, – DELFI laidoje kalbėjo gydytojas.
Hematologas papasakojo, kodėl žmonės suserga vėžiu ir kokie pirmieji šios ligos simptomai:
