– Kas yra stresas? Ar egzituoja gerasis ir blogasis stresas?
– Stresas yra organizmo reakcija į pokyčius, iššūkius, pasikeitusias aplinkybes. Taip kūnas bando mobilizuoti jėgas, kad galėtų apsisaugoti nuo kylančių pavojų.
Stresas išties gali būti gerasis arba blogasis. Mūsų kūnas reaguoja ir į teigiamus emociškai stiprius įvykius. Pavyzdžiui, vestuvės, šuolis su parašiutu – taipogi didžiulis stresas. Nors tai daroma ir savo noru.
Jeigu atsitinka nemalonios situacijos: suserga artimieji, patenkate į avariją arba tiesiog patiriate nuolatinę įtampą darbe, nespėjate atlikti užduočių ar jaučiate nerimą dėl finansų, sveikatos – tai jau yra negatyvus stresas.
– Kada negatyvusis stresas tampa ilgalaikiu, mus lydinčiu kompanijonu? Ar taip atstitinka?
– Viskas labai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir požiūrio. Toje pačioje situacijoje vienas žmogus gali būti apimtas didžiulio streso, o kitas – lengvai su juo susidoroti.
Jei žmogus po darbo grįžta namo, krenta į fotelį ir galvoja, kad neturi jėgų nei pasivaikščioti, nei bendrauti, o tiesiog įninka į telefoną ar televizorių, tai ir kūnas tokią būseną priima kaip realybę. Žmonės, kurie sportuoja, daug laiko leidžia gamtoje, socializuojasi, palaiko santykius su žmonėmis – jie po stresinių atvejų atsistato visiškai kitaip.
– Sakoma, kad stresas gali būti visų ligų priežastis. Kaip jis veikia fizinę sveikatą?
– Mūsų mintys yra tiesiogiai susijusios su kūnu. Nuo to, kiek stresuojame, priklauso, kiek mūsų kraujyje išsiskiria kortizolio. Būtent su šiuo streso hormonu yra dažniausiai susijusios sveikatos problemos. Per didelis jo kiekis silpnina imunitetą, dėl ko prasideda įvairūs susirgimai. Stresas, neabejotinai veikia ir psicholiginę būklę. Emocijos tampa nestabilios, dažnai išgyvenamas liūdesys, jaučiamas pyktis, kankina nerimas. Susilpnėja kognityvinės funkcijos: daromės išsiblaškę, sunkiai įsiminename faktus.
– Kokie yra netipiniai streso simptomai? Į ką vertėtų atkreipti dėmesį kasdienybėje?
– Žmonės, patiriantys daug streso, dažnai pameta raktus, nežino, kur yra jų piniginė ar telefonas.
Didelį stresą rodo ir mūsų elgsena. Padidėjęs alkoholio vartojimas po darbo valandų, suintensyvėjęs rūkymas ar pradėjimas rūkyti, raminamųjų ar migdomųjų vaistų vartojimas. Kai kurie griebiasi net narkotinių medžiagų. Tai bandymas atsipalaiduoti.
Ne mažiau pavojingos, bet socialiai priimtinos streso pasekmės – cukraus ir kofeino vartojimas. Sustresavę žmonės puola pasidaryti stiprios kavos ar arbatos, suvalgo pyragaitį, ledų ar šokolado, kas turi didelį cukraus kiekį, kas trumpam ramina.
– Pastaruoju metu žinomi žmonės gana daug atvirauja apie savo psichologinę būseną. Depresija nebėra užrakinta po devyniais užraktais. Kaip manote, ar šiandieniniame skubančiame technologijų amžiuje daugiau psichologinės sveikatos sutrikimų ar tiesiog apie juos drąsiau kalbama?
– Gyvename laikais, kai labai daug neapibrėžtumo: negalime būti užtikrinti, tad streso sukėlėjų daugėja. Tačiau tuo pačiu esame pradėję laisviau kalbėti apie savo psichines problemas. Tampa normalu kalbėti, kad lankomasi pas psichologą. Tad tai laikau pozityviu visuomenės pokyčiu. Esame tik kelio pradžioje, kurį turime nueiti.
– Ar galima apibūdinti žmones, kurie dažniau atsiduria stresinėse situacijose, yra labiau linkę nerimauti?
– Pastebima, kad labiau stresuoja jauni žmonės, kurie pradeda karjerą, ieškosi darbo. Kuomet siekiama įgyti patirtį, sukurti ir parodyti savo vertę. Perkopus „karjerinį” stresą, vyresnio amžiaus žmonės stresuoja mažiau. Pensinio amžiaus žmonės sąlyginai gyvena ramų gyvenimą. Kalbu remiantis labiau tarptautine statistika.
– Kokios nuolatinio streso pasekmės? Kur yra tos ribos?
– Perdegimas neįvyksta per dieną ar savaitę. Vidinių resursų taurę ištuštiname pamažu ir dažnai to patys nepastebime. Perdegimas turi skirtingus etapus, bet dažniausiai jis pasiekiamas per vidutiniškai dvejus metus. Žinoma, pirmuosius simptomus galime pastebėti ir anksčiau. Atsistatymas – dar ilgesnis ir sudėtingesnis procesas. Kuomet psichologinėmis problemomis nesidalijama su artimaisiais, specialistais, itin kenčia kraujotaka, širdis. Tai rodo ir augantis infarktų skaičius. Taip pat pervargęs žmogus turi didesnę riziką padaryti avariją, nes sulėtėja reakcija.
– O kokie fiziniai simptomai? Kas gali signalizuoti, kad vertėtų sunerimti?
– Trumpalaikį stresą išduoda padažnėjęs kvėpavimas, padidėjęs prakaitavimas, kylantis kraujospūdis. Apie ilgalaikį stresą signalizuoja įtampa pečių srityje, prasidėję nugaros, migreniniai galvos, dantų skausmai. Kiekvienas žmogus yra individualus ir stresas „kerta” per būtent jo silpnąją vietą.
– Ką patartumėte žmogui, dažnai patiriančiam stresą? Kaip žengti pirmą žingsnį link geresnės savijautos?
– Pirmiausia skirti laiko sau ir pasirinkti, kaip jį leisti. Vienam tai gali būti fizinis aktyvumas, kitam – meditacija ar ramesnių praktikų užsiėmimai. Žmogus, jaučiantis, kad patiria per didelį stresą, turėtų susikurti jam priimtinus ir padedančius nusiraminti kasdienius ritualus. Jie turėtų tapti tokie įprasti, kaip kasdien valytis dantis. Tai atstatytų jėgas.
Nereiktų norėti iškart pakeisti viską. Patarčiau išsikelti vieną įprotį, kurį žmogus nori savyje ugdyti. Tam skirkite laiką pirmoje dienos pusėje, kai mūsų valia pati stipriausia.
Įpročių formavimas užtrunka apie 60 dienų. Po to tai tampa malonumo šaltiniu ir nebereikalauja valios.
– Ko nedaryti arba stengtis vengti?
– Nereikėtų izoliuotis ir atsiskirti nuo aplinkos. Ypač, kai kalbame apie darbinį stresą ir perdegimą. Atsiribojimas nuo aplinkos ir galvojimas, kad kiti trukdo siekti rezultatų – klaidingas žingsnis.
Vertėtų su artimais žmonėmis savaitgaliui išvažiuoti į gamtą bei joje praleisti laiką be telefonų rankose, o priešingai – šnekučiuojantis ar užsiimant aktyvia fizine veikla.
