DELFI laidoje NVI Onkologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Albertas Ulys daugiau papasakojo apie prostatos vėžį – kokio amžiaus žmonėms jis dažniausiai nustatomas, koks yra gydymas bei kada ši liga būna pati pavojingiausia. Tuo tarpu P.Rakštys kiek daugiau papasakojo apie savo patirtis sergant šiuo vėžiu.
Dažniausiai neturi simptomų
Pasiteiravus, kokie yra prostatos vėžio simptomai, A.Ulys pabrėžė, kad ši liga dažniausiai net neturi simptomų, todėl ir yra laikoma viena klastingiausių.
„Šis vėžys yra gana paslaptingas, nes dažniausiai jis neturi simptomų. Kai atsiranda simptomai, jis jau būna ganėtinai pažengęs, gali būti trečios arba ketvirtos stadijos“, – DELFI laidoje atsakė urologas.
Anot jo, liga dažniausiai pastebima vyresnio amžiaus vyrams.
„Paprastai tas vėžys yra 40-50 metų, o piką pasiekia 60 metų. Kalbant apie 30-mečius vyrus, tai būtų absoliučios išimtys, iki 40 metų prostatos vėžys yra retenybė“, – sakė medikas.
Su amžiumi didėja rizika
Paprašytas kiek daugiau papasakoti apie šią ligą, A.Ulys pabrėžė, kad labai svarbu nustatyti ir išsiaiškinti, kokį gydymą taikyti pacientui.
„Matyt, ląstelėse vyksta kažkokie pokyčiai, kad atsiranda viena netikusi ląstelė, kuri lengvai netikusi arba smarkiai netikusi. Dažnai prostatos vėžys tūno mumyse, bet nebūtinai tas vėžys gali pridaryti žmonėms kažkokių bėdų. Jeigu žmogui 80 metų, tai patikrinus beveik kiekvieną tokį senolį, mes rastume vėžį. Kaip ten yra, niekas negali atsakyti, kodėl vėžys, bet mums yra svarbu nustatyti tokį vėžį, kuris gali sukelti grėsmę, kuris gali nulemti jūsų gyvenimą ir būti jums pavojingas“, – DELFI laidoje sakė A.Ulys.
„Amerikoje buvo atlikta studija tų vyrų, kurie mirė, kai jiems buvo 80 metų ir daugiau. Pasirodė, kad beveik kiekvienas turėjo tokių ląstelių, kurios vadinamos vėžinėmis, bet jie visi numirė nuo širdies ligų ar autoavarijų, o ne nuo prostatos vėžio, mums svarbu, kaip specialistams, nustatyti tokį vėžį, kuris gali sugadinti gyvenimą ir nulemti gyvenimą.“
PSA tyrimas
Pasiteiravus, kaip atliekami tyrimai ir kaip ieškoma vėžio, urologas įvardijo PSA tyrimą.
„Pats paprasčiausias yra PSA tyrimas. Tai specifinis prostatos antingenas, kuris yra susijęs su organu ir yra pas kiekvieną vyrą. Kuo didesnė prostata, kuo didesnis amžius, tuo PSA didėja. Bet, pavyzdžiui, uždegimas irgi gali padidinti tą PSA kiekį, todėl PSA tyrimas yra toks orientacinis, bet nėra lemtingas. Šeimos gydytojai vykdo ne vieną prevencinę programą. Viena iš jų yra prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa ir jeigu jūs turėjote giminaičių, kurie sirgo, pavyzdžiui, seserį ar močiutę, kurios sirgo krūties vėžiu, arba turėjote brolį, kuris sirgo prostatos vėžiu, tai gana daug reikšmės turi paveldimumas. Tokiu atveju vertėtų jau nuo 40-45 metų pasidaryti pirmą PSA tyrimą. Tiesa, kartais, jeigu tyrimai atliekami anksčiau, mes galime įsivelti į tokias diagnostines painiavas, kurios yra gana sudėtingos. Šis požiūris yra gana individualus. Kiekvienas vyras turi būti informuotas, ką tas tyrimas duos“, – atsakė medikas.
Laidoje jis taip pat patikslino, kad dažniausiai prostatos vėžys yra nustatomas pirminėse stadijose.
„Prieš 10 metų buvo vyraujantys vėžiai 3-4 stadijos, o dabar matome ženklią pažangą ir tas vėžys dažniausiai yra nustatomas pirmosios ar antrosios stadijos“, – pabrėžė gydytojas urologas.
Išgirdus diagnozę – šokas
DELFI laidoje P.Rakštys kiek daugiau papasakojo ir savo asmeninę patirtį. Anot jo, vyrams labai svarbu priminti, kad jie turi tikrintis. Vyras pripažįsta, kad išgirdus diagnozę, būna labai sunku. Anot jo, šiais laikais pasitikrinti turėtų ir jaunesni nei 40 metų vyrai.
„Ši liga yra tokia, kokia ji yra. Jeigu tu išgirsti šią diagnozę, tu gauni kaip su plaktuku į galvą. Kiekvienas žmogus, ypatingai vyras, yra silpnesnės psichologijos ir jam tai yra smūgis. Man buvo taip pat. Tai buvo prieš 12 metų ir iki šiol esu tik stebimas – jokių vaistų, nesu turėjęs jokių procedūrų. Tas stebėjimas irgi nėra malonus etapas. Toks jausmas lyg tu vaikščiotum su granata kelnių kišenėje.
Tu nežinai, kada tai įvyks, bet automatiškai dirbi darbą, ypatingai mano darbas yra visuomeniškas ir jis man leidžia daug sužinoti apie tai, kas tai yra ir skleisti žinias visai vyrų bendruomenei. Tai nėra nieko baisaus, nes funkcionuoja visi organizmo parametrai, kaip ir anksčiau funkcionavo. Tu turi visus tuos pačius gyvenimo malonumus, kuriuos ir turėjai prieš išgirsdamas diagnozę, bet tas žinojimas verčia tave susimąstyti. XXI amžiuje technologijos labai stipriai pažengė į priekį ir mums reikia susirūpinti net 40 ar 35 metų“, – pabrėžė P.Rakštys.
Siekia pažinti vėžį
Urologas A.Ulys DELFI laidoje taip pat sakė, kad labai svarbu kuo geriau pažinti vėžį, kad medikai geriau žinotų, kokį taikyti gydymą.
„Kalbant apie prostatos vėžį, ko gero, tai yra pats geriausias išgydomas vėžys. Penkerių metų išgyvenamumas su prostatos vėžiu yra beveik 100 proc. garantuojamas. Tai yra vėžys, kuris tikrai yra įveikiamas. Yra labai daug gydymo būdų, kurie yra parenkami individualiai kiekvienam žmogui. Mums yra labai svarbu tą vėžį labai gerai pažinti, įvardyti, koks jis yra, pažiūrėti, ką rodo tyrimai, ką rodo genetiniai žymenys. Visa tai yra reikalinga tam, kad mes galėtume žmogui pasakyti, ką jam daryti, o galbūt tiesiog nuraminti jį ir pasakyti, kad greičiausia tu nugyvensi gyvenimą ir nieko blogo tau nebus, bet mes turime būti budrūs.
Trečios stadijos vėžys visada gydomas sudėtingiau, taikomas kombinuotas arba kompleksinis gydymas, kur dažnai chirurgija derinama su spinduline terapija. Ketvirtos stadijos vėžys paprastai yra gydomas vaistais, yra chemoterapija ir kiti būdai. Visuomet yra sudaromas ilgalaikis planas. Jeigu žmogui nustatomas ketvirtos stadijos vėžys, tai nereiškia, kad jūs gyvensite tik dvejus ar trejus metus. Turiu pacientų, kurie turi ketvirtos stadijos vėžį ir jie jau gyvena 14 metų gana kokybišką gyvenimą. Kuo labiau suprantame vėžį, tuo daugiau atsiranda medikamentų“, – sakė medikas.
Jis taip pat pridūrė, kad dažniausiai šis vėžys pažeidžia kaulus. „Jei vėžys pažengęs, pats blogiausias simptomas – kaulų laužymas.“
Tai yra vienas klastingiausių vėžių, kuris iš pradžių nesukelia jokio skausmo ar pojūčio, taip pat sakė P.Rakštys. Anot jo, kai kuriems vyrams kalbėti apie prostatos vėžį vis dar yra tabu.
„Dažnai žmonės nesupranta, kad tai, kas yra žemiau juosmens, yra tas pats žmogaus kūnas. Jeigu žmonės kaime kalbasi apie tai, kad jo ausiai ar nosiai kažkas nutiko, bet jeigu žmogus pradės kalbėti apie tai, kas yra žemiau juosmens, tai jau neva yra nepadoru“, – DELFI laidoje sakė vyras.
