Gydytojas urologas-onkologas teigia, kad kiekvienais metais Lietuvoje diagnozuojama virš 3000 naujų prostatos vėžio atvejų. „Kai liga yra nustatoma ankstyvoje stadijoje, ji dažnai sėkmingai pagydoma.

Sergantiems siūlomi įvairūs gydymo būdai“, – teigia prof. F. Jankevičius. Tais atvejais, kai liga diagnozuojama pavėluotai, gydymo rezultatai nėra tokie džiugūs. „Trečdaliui ligonių, deja, nustatoma jau pažengusi liga“, – sako VUL Santaros klinikų direktorius. Visgi ir tokiems pacientams siūlomi nauji bei pažangūs gydymo būdai, prailginantys ligonių gyvenimą.

Pastebima, kad sergamumas šia liga didėja, tačiau tai susiję ir su pažangiais šiuolaikiniais diagnostikos metodais, leidžiančiais prostatos vėžį nustatyti ankstyvoje stadijoje.

T ląstelės atakuoja vėžio ląsteles

Serga ir jauni

Prostatos vėžys – vyresnio amžiaus vyrų liga. Sergamumo pikas – sulaukus 70 metų ir vyresniame amžiuje. „Deja, jauni žmonės taip pat serga prostatos vėžiu. Jauname amžiuje diagnozuoti ligą nėra taip paprasta, nes dažniausiai tada nepasireiškia jokie simptomai“, – aiškina gydytojas urologas-onkologas.

Atsiradus šlapinimosi sutrikimams, bet kokio amžiaus žmonėms rekomenduojama kreiptis į urologą bei atlikti reikalingus tyrimus.

Ramūs gali jaustis tie vyrai iki 50 metų, kurių PSA (prostatos specifinis antigenas) lygis yra žemesnis nei 1 nmol/l. Tokiems kitą testą galima atlikti po penkerių metų. Vyresni – šešiasdešimties - septyniasdešimties metų amžiaus - nerimauti neturėtų, jeigu jų PSA lygis – mažesnis nei 2 nmol/l. Kitą patikrą galima atlikti net po kelių metų.

Sulaukus penkiasdešimties kas du metus galima nemokamai atlikti PSA testą. Deja, tuo naudojasi tik šiek tiek daugiau nei pusė tikslinės grupės šalies gyventojų. Jeigu atlikus tyrimą gauti rezultatai kelia įtarimų, šis tyrimas atliekamas pakartotinai. Jei reikia, daromas ir branduolinio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Invazinių testavimų laikui bėgant atliekama vis mažiau. Daugeliu atvejų biopsija yra atidedama.

Svarbi – genetika

Jaunesniems nei 50 metų amžiaus vyrams rekomenduojama profilaktiškai tikrintis dėl šios ligos, jeigu šeimoje buvo ar yra ja sergančių. „Vertėtų atlikti tyrimus ir tiems, kurių šeimoje moterys turėjo kiaušidžių ar krūties vėžio diagnozę. Tokių šeimų vyrams susirgti prostatos vėžiu rizika yra didesnė“, – dėsto prof. Feliksas Jankevičius.

Atlikti tyrimus jaunesniems nei 50 metų vyrams rekomenduojama ir tuo atveju, jei pasireiškia apsunkintas, dažnas, skausmingas šlapinimasis, kai į tualetą keliamasi naktį. Visgi labai nerimauti nereikėtų, nes minėtų sutrikimų priežastys dažnai nieko bendro su onkologiniais susirgimais neturi.

Prof. F. Jankevičius pastebi, kad net simptomams sunkėjant žmonės neskuba pas gydytoją. Tačiau simptomų ignoruoti nereikėtų, nes šiuolaikinė medicina, anksti nustačius daugelį ligų, labai veiksmingai gali padėti.

VUL Santaros klinikų direktorius pastebi, kad Lietuvos vyrai neskuba pas gydytojus, vengia atlikti tyrimus, nors PSA testo tyrimas – ypač paprastas ir greitas, kai tik paimamas kraujas. Branduolinio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas taip pat nėra sudėtingas bei skausmingas, tik gali šiek tiek varginti, nes kartais užtrunka. „Vyrai dažniau nei moterys kenčia nuo klaustrofobijos, todėl dažniau vengia šio tyrimo“, – sako prof. F. Jankevičius.

Prostatos vėžys – lėtai progresuojanti liga

Gydytojas urologas-onkologas teigia, kad anksti nustačius neagresyvią prostatos vėžio formą, dažniausiai skiriamas aktyvus paciento stebėjimas – kartojami PSA testai, taip pat branduolinio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Biopsijos rezultatai rodo, ar vėžys – negrėsmingas. Tais atvejais, kai liga netampa agresyvia, kas būna labai dažnai, žmogus gali tęsti kokybišką ir visavertį gyvenimą.

„Prostatos vėžys – lėtai progresuojanti liga. Tai leidžia ilgus metus taikyti aktyvų stebėjimą be jokio gydymo“, – teigia gydytojas.

Pažengusio prostatos vėžio atveju taikomi radikalesni gydymo būdai: minimaliai invazinis, chirurginis arba spindulinis gydymas. Daugelyje gydymo įstaigų atliekamas laparoskopinis prostatos vėžio šalinimas, po kurio anksčiau grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą. Neretai taikomas mišrus gydymas, kai skiriami keli gydymo būdai.

Vyrai bijo prarasti vyriškumą

Prof. F. Jankevičius sako, kad kiekvienas gydymo būdas, deja, turi ir savo komplikacijų. „Vyrai neretai baiminasi, kad procedūrų metu bus pažeistas jų vyriškumas“, – teigia gydytojas.

Taikant radikalų chirurginį gydymą dažniausios komplikacijos – šlapimo nelaikymas ir erekcijos sutrikimas - erektilinė disfunkcija. Šlapimo nelaikymo po operacijos rizika siekia apie 5 proc. ir ji labiausiai priklauso nuo individualių paciento savybių. Jei po operacijos pasireiškia erektilinė disfunkcija, yra galimybių ją atstatyti.

Dažniausiai šiuo atveju taikomas medikamentinis gydymas, rečiau – operacijos.

Gydytojo urologo – onkologo teigimu prostatos vėžio atsiradimą gali įtakoti ne tik amžius ar paveldėjimas, bet ir neteisingas gyvenimo būdas. Prof. F. Jankevičius pataria atsisakyti žalingų įpročių, kas taip pat sumažintų tikimybę susirgti minėta liga. Mažesnė rizika tapti vienu iš sergančiųjų prostatos vėžiu ir tiems, kurie sveikai maitinasi, reguliariai sportuoja. Fizinis aktyvumas svarbus bet kuriame amžiuje, ypač vyresniame.

Žiūrėkite visą laidą „Sveikatos receptas":


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)