Gydytoja akušerė ginekologė pabrėžia, kad gimdos kaklelio vėžys – didelis mūsų visuomenės skaudulys. Kiekvienais metais ši liga diagnozuojama 400-500 Lietuvos moterų, o miršta nuo jos kiekvieną darbo dieną beveik po vieną moterį.

Pagal susirgimų skaičių Europoje esame vieni pirmųjų. Lenktyniaujame su kaimynais lenkais. Kokios to priežastys, vienareikšmiškai atsakyti sunku.

Kadangi ši liga yra lėta, neprogresuoja greitai, kol ji aptinkama, gali praeiti metai, net dešimtmečiai. „Tad ligos prevencijos galimybės labai didelės: medicina pajėgi anksti diagnozuoti ikivėžinius susirgimus, taip pat galime vengti rizikos veiksnių“, – sako prof. D. Vaitkienė.

Serga ir jaunos, ir vyresnės

Neretai girdime kalbant, kad gimdos kaklelio vėžys – jaunų moterų onkologinė liga, tačiau Onkoginekologijos centro vadovė teigia, kad tai daugiau brandaus amžiaus moterų susirgimas. „Pats sergamumo pikas gimdos kaklelio vėžiu – nuo 35 iki 45 metų“, – atkreipia dėmesį specialistė. Sergamumo pikas ikivėžinėmis ligomis – maždaug 40 gyvenimo metais. „Mūsų tikslas – surasti, atpažinti ir pagydyti ikivėžinius susirgimus, kad vėliau neišsivystytų gimdos kaklelio vėžys“, – sako prof. Daiva Vaitkienė.

Ši liga neaplenkia ir pagyvenusių moterų. „Net tos, kurios jau seniai nebegyvena aktyvaus lytinio gyvenimo, taip pat serga šia liga, nes rizikos veiksniai dažniausiai įgyjami ankstyvoje jaunystėje ir jie gali išlikti visą gyvenimą. Tad gimdos kaklelio vėžiu gali sirgti ir šešiasdešimtmetė, ir aštuoniasdešimtmetė moteris“, – teigia akušerė ginekologė. Specialistė sako, kad aktyviai moterys turėtų tikrintis dėl šios ligos nuo 25 iki 60 metų.

ŽPV užsikrečia beveik visos

Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio veiksnys – Žmogaus papilomos virusas (ŽPV). „Yra žinoma apie 400 skirtingų ŽPV tipų. Iš jų žmogui patogeniški – apie 100. Iš šių lyties organus dažniausiai infekuoja 40, o sukelti vėžį gali keliolika jų“, – teigia Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė.

ŽPV perduodamas tiesiogiai per odą kontakto metu. Gimdos kaklelį sukeliantis virusas plinta lytiniu keliu. „Tai yra viena tų infekcijų, kuri neturi jokių požymių“, – pabrėžia prof. D. Vaitkienė. Tiesa, yra kai kurie ŽPV tipai, kurie neonkogeniški ir gali sukelti kitą nemalonią ligą – lyties organų karpas. Tačiau su vėžiu tai neturi nieko bendro.

„Gimdos kaklelio vėžys – labai reta, tačiau dažnos infekcijos komplikacija“, – teigia akušerė ginekologė. Šia liga suserga tik 3-5 proc. moterų, kada nors užsikrėtusių ŽPV. „Galiu nuraminti visas, kurioms nustatyta, kad jos užsikrėtė ŽPV, – jos nėra išskirtinės. Per gyvenimą dauguma žmonių kažkuriuo metu užsikrečia šiuo virusu“, – sako D. Vaitkienė. Statistika skelbia, kad iki 30 metų amžiaus bent kartą ŽPV užsikrečia 70-80 proc. populiacijos. Tikimybė niekada juo neužsikrėsti yra itin maža. „Gera žinia yra ta, kad maždaug 70 proc. jaunų moterų infekcijos per metus išnyksta savaime. 90 proc. moterų – per dvejus metus“, – sako Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė.

Deja, kai kurioms moterims šis virusas neišnyksta niekada. Tada per kelis ar keliolika metų gali atsirasti ikivėžinių susirgimų arba vėžys.

Imuniteto svarba

Prof. Daiva Vaitkienė sako, kad kovojant su įvairiomis infekcijomis labai svarbi mūsų imuninė sistema.

„Veiksmingų vaistų, kurie veiktų ŽPV, nėra, tačiau yra priešvirusinių medikamentų, taip pat vietinio poveikio gelių, kurie arba padeda virusui savaime išnykti, arba mažina viruso patekimo galimybes, sukurdami apsauginį barjerą“, – aiškina gydytoja. Visgi šių priemonių veiksmingumas nėra toks, kokio norėtume, todėl labiausiai kliautis turėtume savo imunine sistema, kuri ir apvalo mus nuo virusų.

Rizikos veiksniai

Kaip savo sveikatos būklę gali pagerinti tos moterys, kurios infekuotos ŽPV? „Jos turėtų vengti kitų rizikos veiksnių. Vienas tokių – rūkymas“, – sako specialistė. Kodėl rūkymo metu susidariusios kancerogeninės medžiagos linkę kauptis gimdos kaklelyje, kol kas pasakyti sunku. Nepalankią aplinką sveikatai gali sukurti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, lytiškai plintančios infekcijos.

Bet kokie gimdos kaklelio susirgimai, uždegimai pažeidžia gleivinę, ardo jos barjerą, didina riziką
susirgti vėžiu. Taip pat reikėtų žinoti, kad hormoninė kontracepcija, kuri nieko blogo tiesiogiai nedaro gimdos kaklelio sveikatai, vis tik mažina savaiminio viruso išnykimo tikimybę. „Visgi hormoninės kontracepcijos nedraudžiama naudoti net toms moterims, kurios infekuotos, tik savaiminio viruso išnykimo tikimybė šiuo atveju mažėja“, – įspėja gydytoja.

Vakcinos tinka ir užsikrėtusioms ŽPV

Vienas prevencijos būdų, saugantis nuo gimdos kaklelio vėžio – vakcinos. Prof. Daiva Vaitkienė ypač ragina pasiskiepyti jaunoms merginoms. „Visgi vakcina tinka ir jau užsikrėtusioms ŽPV“, - sako medikė. Ji pastebi, kad visuomenėje nusistovėjusi klaidinga nuomonė, jog gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą, skiepytis jau per vėlu. Kita neteisinga nuomonė – užsikrėtus ŽPV nebėra prasmės galvoti apie vakcinas. „Vakcina – ne gydymo priemonė, patologijos ji neišgydys, tačiau apsaugos nuo naujų užsikrėtimų“, – aiškina gydytoja.

Skandinavų atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad tos moterys, kurioms jau gydyti ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai ir jos yra paskiepytos, panašios problemos ateityje kartojasi daug rečiau nei toms, kurios buvo pagydytos, bet neskiepytos.

Gydymo būdai

Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė sako, kad infekciją galima perduoti ne tik per lytinių organų, bet ir per rankų odą.

ŽPV perdavimo tikimybę stipriai sumažina barjerinė kontracepcija. „Visgi šimtu procentų ji neapsaugo nuo viruso perdavimo. Moterims, kurios jau užsikrėtusios infekcija, naudojant barjerinę kontracepciją, savaiminio viruso išnykimo tikimybė yra žymiai didesnė nei jos nenaudojant“, – aiškina medikė.

Kuo anksčiau aptinkama piktybinė liga, tuo didesnė tikimybė ją sėkmingiau, su mažesnėmis pasekmėmis išgydyti. Aptikus ligos užuomazgas, visiškam išgijimui užtenka gimdos kaklelio operacijos. Vaisingumas nuo to tiesiogiai nenukenčia. Kuo sudėtingesnė operacija, tuo ateityje bus didesnė persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybė, bet atlikta operacija neturėtų būti kliūtis pastoti. Kai liga pažengusi, taikomas radikalus gydymas – atliekama gimdos kaklelio bei gimdos šalinimo operacija. Tačiau net nustačius invazinę ligą, gali būti atliekama vaisingumą tausojanti operacija, kai gimda paliekama. Tiesa, natūralaus pastojimo galimybė stipriai sumažėja. Labiau pažengusi liga yra gydoma nuotoline spinduline terapija, kartais ją derinant su chemoterapija, o labiausiai pažengusi agresyvi liga – chemoterapija, kartu su biologine terapija.

Prevencija – itin svarbi

Prof. Daiva Vaitkienė sako, kad siekiant išvengti minėtų ligų, prevencija reikia pradėti rūpintis nuo ankstyvos jaunystės. „Kiekviena moteris turi žinoti apie saugią lytinę elgseną. Dažniausiai lytiškai plintančiomis infekcijomis ir ŽPV užsikrečiama per pirmus trejus lytinio gyvenimo metus“, – pabrėžia gydytoja. Merginoms ir moterims reikėtų pasiskiepyti nuo virusų, galinčių sukeli gimdos kaklelio vėžį.

Rekomenduojama dalyvauti ir patikros programoje – tai svarbu ir pasiskiepijusioms. Žinoma, reikėtų vengti rūkymo, gydyti visas atsiradusias infekcijas. Tada tikimybė susirgti pavojinga liga sumažės iki minimumo. Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė primena, kad stresas, dideli pergyvenimai yra visų ligų šaltiniai, o savijautą, bendrą būseną visada pagerina poilsis bei džiugios emocijos.

Žiūrėkite visą laidą „Sveikatos receptas":