„Kiekvieną spalva daržovei suteikia skirtingos medžiagos, bet jos priklauso tai pačiai medžiagų grupei, tai yra bioflavanoidai – antioksidatoriai, kurie ypatingai svarbūs mūsų organizmui, kadangi saugo mus nuo laisvųjų radikalų, nuo oksidacijos. Visgi tos medžiagos yra gan skirtingos, tą įrodo skirtingos daržovių spalvos. Todėl, renkantis daržoves, reikėtų, kad kuo daugiau įvairių spalvų daržovių būtų mūsų lėkštėje“, – pasakojo prof. R. Stukas.

Žalios spalvos daržovėse yra mineralinės medžiagos magnio. Magnis saugo mūsų organizmą nuo streso.

„Daug ligų yra susijusių su nervų sistema, todėl daugelis šiandien kalba apie vidinę darną, vidinės darnos stabilizavimą, kad žmonės kuo mažiau patirtų streso. Būtent žalios daržovės ir juose esanti mineralinė medžiaga magnis gali būti mums naudinga“, – pataria VU Medicinos fakulteto profesorius.

Ruošiame daržoves žiemai

Be to, kiekviena daržovė pasižymi būtent jai būdingomis savybėmis.

Štai, pavyzdžiui, bulvės. Dažnai žmonės priskiria jas daržovėms, tačiau sveikos mitybos piramidėse bulvės beveik visada vaizduojamos prie kitos grupės produktų – grūdinės kilmės. Bulvės maisto pasirinkimo piramidėje priskiriamos prie krakmolingų produktų.

„Kadangi tai yra krakmolingas produktas, tai, kai mes kalbame apie tai, kad reikia valgyti kiek galima daugiau daržovių, tai mes nekalbame apie bulves, tai yra atskira kategorija“, – akcentuoja prof. R. Stukas.

Bet kokiu atveju, ir bulvės yra labai vertingas maisto produktas ir jo jokiu būdu negalima išbraukti iš maisto raciono. Tai – puikus vitamino C šaltinis. Visgi, tai pakankamai nestabili medžiaga. „Norint gauti didesnį vitamino C kiekį, reikėtų bulves išvirti garuose ir, kol jos dar neatšalo, jas valgyti. Jei bulvė atšalo, tai vitamino C gali sumažėti maždaug per pusę. Jeigu po valgio liko bulvių ir jas pasidėjome į šaldytuvą, tai tokiu atveju vitamino C galėjo likti tik pėdsakai.“

Bulvėse taip pat yra mineralinės medžiagos kalio, kuris reikalingas gerai širdies veiklai palaikyti.

Maisto pasirinkimo piramidėje daržovės ne be reikalo yra pavaizduotos bazinėje maisto produktų grupėje, tai reiškia, kad tų produktų kasdien reikia valgyti daug.

Maisto pasirinkimo piramidė

„Kai kalbame apie daržoves ir vaisius, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, yra rekomenduojama, kad žmogus per dieną turėtų suvartoti ne mažiau kaip 400 g daržovių ir vaisių, optimalu būtų 600 g, bet daržovių reikėtų valgyti šiek tiek daugiau negu vaisių, vadinasi, mes per dieną turėtume suvalgyti ne mažiau kaip 200 g daržovių, o optimalu būtų – daugiau nei 300 g“, – sako profesorius.

Daržovių galima valgyti ir šviežių, ir raugintų, nors šviežios daržovės yra biologiškai vertingesnės.

Valgant morkas proc. R. Stukas rekomenduoja ne tik nupjauti lapus, bet šiek tiek ir pačios daržovės.

„Kadangi toje vietoje, kur lapai tvirtinasi prie daržovės, yra žymiai didesnė nitratų sankaupa, nupjaudami, mes nitratų šiek tiek sumažintume, – sako mitybos žinovas. – Šakninės daržovės, pavyzdžiui, morkos, burokėliai, savo sudėtyje turi labai didelį skaidulinių medžiagų kiekį, būtent jos nulemia biologinę, fiziologinę vertę. Skaidulinių medžiagų mes šiaip suvartojame per mažai , o jos labai reikalingos palaikyti gerą virškinamojo trakto veiklą ir ypatingai svarbios palaikyti žarnyne gyvenančių gerųjų bakterijų gyvybingumą. Skaidulinės medžiagos yra gerųjų bakterijų maistas.“

Daržovės

Nuo to taip pat priklauso ir imuninė sistema.

Kiekviena daržovė turi tam tikrą mineralinių medžiagų kiekį. „Jos yra stabilios. Jeigu mes, pavyzdžiui, valgome žalią daržovę, mes gauname tų mineralinių medžiagų, jeigu valgome virtą daržovę, mineralinės medžiagos taip pat išlieka. Mineralinės medžiagos daržovėse yra gana įvairios“, – sako prof. R. Stukas.

Visgi profesorius sako, kad sunkiai pavyktų pabrėžti tam tikrą daržovę, kurioje būtų daug tam tikros mineralinės medžiagos. Kiekvienoje daržovėje yra keletas tam tikrų mineralinių medžiagų po tam tikrą kiekį.

„Tik mineralinės medžiagos seleno Lietuvoje užaugintose daržovėse mes nelabai rasime, nes dirvožemyje seleno praktiškai nėra“, – sako mitybos specialistas. Kai kuriose atvežtinėse daržovėse seleno aptinkama.

Žiūrėkite visą laidą Sveikatos receptas:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)