Prof. K. Strupas teigia, jog dažniausiai paplitę kepenų virusai yra A, B ir C.

„Virusas A – praeinantysis virusas, vadinamas infekciniu hepatitu. B ir C hepatitai – sunkesni. Jie įgyjami hematogeniniu keliu: per vaistus, užkrėstą donorinį kraują. Šiuos hepatitus reikia gydyti vaistais. Jeigu nesigydoma – sukeliama kepenų cirozė. Kartais reikia atlikti kepenų transplantaciją“, – teigia chirurgas.

K. Strupas pabrėžia, jog virusologija – labai plati sritis. Virusiniai hepatitai – itin rimta liga, tačiau diagnozuojama bei gydoma itin greitai ir lengvai. Svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją.

Gydytojo teigimu, neseniai atsirado vaistai, kurie gydo hepatitą C. Juos paskyrus, ligonius, patekusius į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, galima išgydyti. Vaistų galima įsigyti Lietuvoje. Svarbiausia – teisingai nustatyti diagnozę.

Hepatitu A galima užsikrėsi per maistą, dažniausiai egzotinėse šalyse. K. Strupo teigimu, šis virusas užkrečiamas ir oro lašeliniu būdu. Jis lengvai nustatomas, greitai ir lengvai išgydomas.

„Virusai tarpusavyje skiriasi pagal komplikacijos sukėlimą, tam tikrus patogenezinius mechanizmus“, – teigia K. Strupas.

Anot jo, virusinis hepatitas nustatomas gastroenterologijos stacionaruose, pas gydytoją gastroenterologą, arba infekcinėje ligoninėje.

„Nustačius hepatitą, kurio pirminiai simptomai yra pageltimas, prasideda tipavimas. Gydymas prasideda tik tada, kai nustatoma, kokio tipo virusiniu hepatitu ligonis serga“, – teigia gydytojas.

K. Strupas taip pat pabrėžia, jog žmogus gali ilgai nežinoti, jog yra šio viruso nešiotojas.

„Kiekvienas susirgimas medicinoje turi tokį terminą: lėtinė eiga iki momento, kai jis išsiskleidžia. Tarkime, imunitetas nusilpsta, žmogus serga kitomis ligomis, tada virusas išsiskleidžia. Viruso nešiotojų yra, ne vien tik hepatito. Kai virusas išsiskleidžia, tai pagrindinė to priežastis – susilpnėjęs imunitetas“, – teigia chirurgas.

Pasak gydytojo, nustačius ligą retai pasakoma, jog reikia transplantuoti kepenis. Skubios transplantacijos daromos tik tuomet, kai žmogus apsinuodija, jo kepenys nustoja veikti.

„Jeigu sergama kepenų ciroze, šios ligos gydymas prasideda anksčiau. Kepenų transplantacija būna tada, kai gydymas – neefektyvus. Yra žmonių, kurie ateina sirgdami kepenų ciroze: pageltę, išsipūtusiais pilvais“, – teigia gydytojas.

Žmonėms, kurie maitinasi netinkamai, vartoja alkoholį, K. Strupas pirmiausia pataria pasižiūrėti į veidrodį, ar nėra pageltę. Jis taip pat pabrėžia, jog svarbu neužmiršti sveiko gyvenimo būdo, tinkamos mitybos bei fizinio aktyvumo.

„Tai pagrindiniai dalykai, kurie padės nesirgti įvairiomis ligomis, taip pat ir kepenų. Jeigu suskaudo po dešinio šonkaulio lanku, skausmas nepraeina savaitę, ar dvi, tai teisingiausias sprendimas – nueiti ir pasitarti su gydytoju, kad atliktų kraujo tyrimus ir ultragarsinį pilvo ištyrimą, paimtų kepenų fermentus“, – teigia K. Strupas.

Pasak gydytojo, jeigu kepenų fermentai normalūs, pacientai gali dėl nieko nesijaudinti. Tai – pagrindinis tyrimas, nurodantis, kaip funkcionuoja kepenys.