Į tokius ir kitus klausimus DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ papasakojo dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

– Ar visiems lietuviams trūksta to vitamino D? – gydytojų paklausė laidos vedėja Kristina Ciparytė.

– Valerijus Morozovas.: Ne vien tik lietuviams, o visiems trūksta vitamino D, tai paaiškėjo pakankamai neseniai. Dabar, galima sakyti, yra vitamino D trūkumo epidemija. Ji būdavo visą laiką, bet šiuo metu ji labai stipriai suaktyvėjo. Net ir labai saulėtose šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, moterys dėl savo aprangos visiškai negauna saulės šviesos, tad ir joms labai trūksta vitamino D. Kitur – dėl maisto trūkumo, pas mus – ir dėl maisto, ir dėl saulės šviesos.

Galima sakyti, mums visiems trūksta vitamino D, kas nevartoja jo papildomai.

Asta Dumbliauskienė: Lenkų endokrinologai darė gana plačią patikrą, tai 90 proc. įvairaus amžiaus lenkų trūksta vitamino D. Tai, ko gero, mes esame panašioje situacijoje ir mums jo tikrai trūksta.

Vitaminas D
Foto: Shutterstock

– O kodėl epidemija dabar? Prieš 50 metų mums pakako saulės?

– A. D.: Saulės gal pakako, bet buvo ir kitoks požiūris į ją. Vitaminą D natūraliu būdu mes įsisaviname per odą, iki 100 proc. vitamino D gaminasi odoje ir iki 20 proc. gauname su maistu. Dabar, mes, kaip dermatologai, pradėjome stipriai žmones perspėti dėl ultravioletinių saulės spindulių poveikio, perspėjame saugotis saulės ir joje nebūti, iškilo klausimas – o kaip daryti su tuo vitaminu D? Kuo mes labiau saugomės saulės ir kuo mes tokiu būdu saugomės nuo odos vėžio, vitamino D papildomai neprisigaminame.

– Tai ką daryti?

– A. D.: turėtų būti išsikeltas klausimas – ko mes labiau bijome: vėžio ar vitamino D trūkumo ir ką mes greičiau galime atitaisyti – ar vėžį, ar yra gudresnis būdas pasipildyti vitaminu. Tai, manau, geriau būtų baimintis to, kas tikrai yra įrodyta – įvairių vėžinių odos susirgimų – ir, ko gero, papildomai vartoti vitaminą D. Aš vis tiek esu už tai, kad reikia tepti kremą nuo saulės (dėl apsauginio kremo vitaminas D odoje nesigamina).

– Daug kalbame apie vitaminą D, gydytojau, kuo jis toks ypatingas?

– V. M.: Šis vitaminas yra reikalingas visiems – pradedant odontologija ir baigiant onkologija. Svarbu ir kardiologijoje, ir neurologijoje, jau net neverta kalbėti apie osteoparozę ir kt. Vitaminas D visur yra svarbus. Dėl jo trūkumo išsivysto ir lėtinis nuovargis, daro įtaką daugybei simptomų. Kokią bepaimsime medicininę sritį, jis visur svarbus, nes jis daro įtaką kalcio apykaitai, o jis įeina į mūsų „elementus“. Mes turime labai daug kalcio išorėje ir labai daug viduje – ląstelėse. Kad ir kas iš (organizmo sistemų – DELFI) beveiktų, mums reikalingas kalcis – kaulų masei, raumenims, pažintinėms, kraujagyslių funkcijoms. Kodėl mes dabar apie jį pradėjome daugiau kalbėti? Kaip sakė gydytoja, pasikeitė ir požiūris į saulę, pasikeitė ir gyvenimo būdas, prieš 50 metų ženkliai daugiau buvo fizinio darbo, buvo didesnis papildų vartojimas, tarkime, darželiuose buvo priverstinis vartojimas. Buvo sustiprinti vitaminizuoti gėrimai, pavyzdžiui, pienas, kas yra ir dabar daroma vakarų pasaulyje – papildomai dedamas vitaminas D, kad jį gautume su maistu.

Asta Dumbliauskienė, Valerijus Morozovas

– Kalbant apie simptomatiką, paminėjote lėtinį nuovargį. Tarkime, išsiaiškinate, kad pacientui trūksta vitamino D – ar daug tokių yra, ar tai yra vienas iš siūlymų gydytis nuovargį?

– V. M.: Lėtinio nuovargio diagnozė iš principo yra formuojama tada, kai mes nerandame kitos priežasties. Jei mes suprantame, kad tai yra vitamino D trūkumas, dažniausiai skiriame didesnį vitamino D kiekį ir dažniausiai pagerėja, nes tai yra simptominis gydymas. Simptomų gali būti daug, pavyzdžiui, raumenų skausmai, todėl šis tyrimas yra toks populiarus. Kad ir ką ieškotumėte „Google“, prie visų ligų kaip simptomą rodys nuovargį. Todėl bus labai daug motyvacijos pasidaryti tyrimą – o gal man tai yra.

– Vitamino D tyrimas gal dabar populiarus, nes ir nuovargio problema dažna? Gydytoja, kokia jūsų nuomonė, reikia tirtis, ar ne?

– A. D.: Aš visgi mėgstu paskirti vitamino D tyrimą. Dermatologijoje didesnis ar mažesnis vitamino D trūkumas man trukdo gydyti. Matau, kad aš nepasiekiu gerų rezultatų nepaisant to, kad skyriau gerą gydymą. Tada iškyla klausimas – o kas trukdo? Labai dažnai trukdo vienoks ar kitoks trūkumas tam tikrų medžiagų ir, žinoma, vitamino D. Pastebėjau, kad iš visų, kam esu skyrusi atlikti vitamino D tyrimą, būna išskirtiniai atvejai, kai randame normalų rodiklį. Dažniausiai kalbame apie tai, kiek ta stoka yra didelė. Prieš dermatologinį gydymą ir net grožio procedūras aš skiriu patikrinti vitaminą D ir, jei yra poreikis, vienaip ar kitaip reikia jį kompensuoti.

Vitaminas D
Foto: Shutterstock

– O kaip vitaminas D yra susijęs su dermatologinėmis problemomis?

– A. D.: Ko gero nėra nė vienos dermatologinės ligos, kur vitaminas D nebūtų įkišęs savo trigrašio. Pradedant elementariomis būklėmis kaip odos sausumas, sausos odos dermatitai, atopiniai dermatitai, baigiant akne, rožine, vitiligo, infekcinius susirgimus
Visur vitamino D trūkumas vaidina svarbų vaidmenį. Todėl, šiuo atveju, jo patikra dermatologams yra svarbi.

Vitaminas D
Foto: Shutterstock

– Bet jeigu sakote, kad trūko to vitamino D, gal tada visiems tiesiog reikėtų jį gerti?

– V. M.: Mes turėtume atskirti dvi dideles pacientų grupes: tie pacientai, kurie vitaminą D vartos profilaktiškai ir neturi kažkokių rimtų nusiskundimų, bendrų negalavimų; ir tie pacientai, kurie turi tam tikras būkles, kurias reikia koreguoti greitai arba tiems, kuriems reikia didelių dozių. Aš nesakau, kad neskiriu vitamino D tyrimo ir gyvenime neskirsiu, bet aš nemėgstu jo skirti bet kuriai paciento būklei. Yra tam tikros dozuotės, kurias norint paskirti, nebūtinos patikros. Mes galime rekomenduojamą kasdienę dozę viršyti 5-6 kartus ir nedaryti patikros dėl perdozavimo, nes vitamino D perdozuoti yra pakankamai sudėtinga, ypač suaugusiam žmogui. Bet jei mums reikia skirti ypatingai didelę dozę, ją reikėtų apskaičiuoti ir tokiu atveju vitamino D tyrimą atlikti reikėtų. Specialistai dažniau susiduria su sudėtingesnėmis ligomis negu šeimos gydytojai. Jų pacientai dažniau yra sudėtingesni. Jeigu reikia agresyvesnio gydymo, tai vitamino D tyrimas yra reikalingas. Bet jei mes kalbame apie kasdienę korekciją, tai to tyrimo nereikia. Dozuotė yra nuo 400 arba daugiausiai iki 4000 TV (tarptautinių vienetų) per parą ir mes jau galime vartoti be jokių tyrimų.

– Tarp šių skaičių, kuriuos paminėjote, yra didelis atotrūkis. Tai kaip išsirinkti?

– V. M.: Didelės koncentracijos vitamino D žmogus nenusipirks, nes tai receptinis preparatas.

– A. D.: Iki 1000 TV – parduos be recepto.

– V. M.: 1000 TV suaugusiam vidutiniam žmogui tikrai užteks, jei jis neturi kažkokių susirgimų, neturi kažkokių lėtinių ligų ir jei nėra kažkokių simptomų. Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją ir pasitarti. Taip, vitamino D trūksta visiems, taip, jis gali turėti įtakos bet kokiai ligai. Tačiau lygiai taip pat galime kalbėti apie vyrų tostesteroną, moterims – apie geležies trūkumą. Lygiai taip pat visiems yra reikalingas skydliaukės tyrimas – visos ligos skydliaukės apykaitai turi tokią pat įtaką. Jei būtų nusiskundimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jei vitamino D norėtųsi vartoti profilaktiškai, tai vaikams reikėtų 400 TV per parą, suaugusiems – nuo 1000 iki 2000 TV. Ypač moterims virš 70 metų yra rekomenduojama virš 2000 TV dėl osteoporozės.

– Ar galėtumėte įvardinti rizikos grupes, kuriems reikėtų dėl vitamino D tyrimo pasitarti su gydytoju?

– A. D.: Kas įeina į padidintos rizikos grupę mažesniam vitamino D kiekiui? Yra daug ne tik ligų, bet ir būklių. Tarkime, moterys, planuojančios nėštumą, nėščios ir žindyvės, o ypač nutukę žmonės. Taip pat visi, kuriuos kamuoja pasikartojančios lėtinės infekcijos, dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, astma, osteoporozė, dažni kojų, raumenų, kaulu skausmai, skydliaukės sutrikimai, autoimuniniai susirgimai, krono liga, nervinė anoreksija, nervinis išsekimas, nuovargis ir t. t. Kyla klausimas, o kas neįeina į tą rizikos grupę? Iš tikrųjų daug – ne tik ligų, bet ir būklių, kurios jau rodytų, kad vis tik turime sekti tą vitaminą D ir skirti ne tik tas labai primityvias dozes, bet galbūt ir didesnes. Vyresnis amžius, didesnis svoris – didesnis vitamino D kiekis.

Visą pokalbį su gydytojais žiūrėkite DELFI laidos „Sveikatos receptas“ įraše: