Raudonėlis – skrandžio draugas
Beveik kiekvienam dažniau žmones kankinančiam negalavimui vaistą galime rasti Lietuvos pievose, miškuose, o kartais net ir prie pat namų. Pavyzdžiui, įvairiems kraujavimams sustabdyti puikiai padės kraujažolė – ją naudoti galima ir kaip prieskonį, nes yra karti. Taip pat ši žolė pagerina kepenų veiklą, virškinimą.
O štai raudonėlis – skrandžio draugas. M. Lasinskas juokauja, kad jei atvejis tikrai sunkus, tikriausiai be tabletės nebus apsieita, bet jei nėra labai blogai, galima pabandyti skrandį nuraminti ir su raudonėliu.
Aplankius mėnesinių skausmams, pagalbos galima prašyti baltažiedės notrelės, kraujažolės, dilgėlės, medetkos, žąsinės sidrabažolės.
Kadangi vasara – įvairių švenčių ir puošnesnės aprangos metas, neretai vaistinėse pasitaiko klientų ar klienčių, ieškančių preparatų lieknėjimui.
Pasak farmacininkės, yra nemažai žolelių arbatų, kurios skirtos nusikratyti porai kilogramų, tačiau toks efektas dažniausiai būna labai trumpalaikis. Vienos arbatos laisvina vidurius, dažniausiai į tokius mišinius deda šaltekšnio žievę, senos lapų, kiti mišiniai mažina paburkimus, išvaro skysčius.
Norintiems sulieknėti, abu specialistai vieningai pataria, kad nesureguliavus mitybos bei fizinio aktyvumo, vien žolės nepadės. Tačiau jei šie abu veiksniai bus sutvarkyti, prie bendro darbo prisidės ir kiaulpienė. Ji auga ankstyvą pavasarį, tada reikėtų išsikasti jos šaknis, nuplauti, susipjaustyti mažais gabalėliais, išdžiovinti 40 laipsnių temperatūroje, vėliau kramtyti po šaukštelį per dieną.
„Galima dėtis jos lapelius į salotas, stiebelius galima sulaužyti mažomis dalimis, įdėti į lėkštę, užpilti citrinos sulčių ar raugintų kopūstų sunkos, uždėti medaus, palaikyti porą valandų ir valgyti. Galima valgyti ir tiesiog žalius žiedus. Bet reikia jausti savo organizmą, jei jų nesinori, valgyti tokį dalyką labai sunku – to daryti ir nereikia“, – sakė žolininkas.
Rudenį, kai viskas pavirsta sėklomis, puiku valgyti ir jas, kad ir tos pačios kiaulpienės – nusiimti nuo pūko, o sukramtyti sėklą. Svarbiausia viską gerai kramtyti, kitaip organizmas nieko nepasisavins.
„Kalbant apie kepenis, pirmas augalas, jas gydantis, yra margainis. Visiems, kurie vartoja vaistus nuo lėtinių ligų, kartis siūlome šiek tiek išvalyti kepenis naudojant margainį“, – kalbėjo K. Staivė.
M. Lasinskas pridėjo, kad pagalbą kepenims galima rasti ir lietuviškame darželyje: kiaulpienė, šlamutis ir šalpusnis puikiai joms padės. Širdies ligoms nuraminti padės širdažolė, sukatžolė, gudobėlių žiedai bei lapai, česnakas.
Kepenis stiprina ir žemuogių, juodųjų serbentų, aviečių, vynuogių lapai, juos visus reikėtų sudėti lygiomis dalimis į arbatą. Be to, pasak žolininko, labai svarbu tiesiog dažniau pabūti gryname ore, pasivaikščioti miške, nes tai irgi padeda.
Tačiau abu specialistai skuba priminti: netinkamai naudojant, vaistažolės irgi turi šalutinių poveikių, be to, jas reikia suderinti su jau vartojamais vaistais. Pavyzdžiui, sukramčius visą jonažolę – eiti degintis saulėje negalima, bet išgėrus jos arbatos saulė tokia žalinga nebus.
Visų pirma – išsiaiškinti priežastį, dėl ko kamuoja skausmai
Pasak M. Lasinsko, visi augalai į mus labai panašūs: turi kojas – šaknis, stuburą – kamieną, rankas – šakas, galvą – viršūnę. Todėl nuėjus į mišką galima paprašyti jų pagalbos, svarbiausia žinoti, kur juos rasti, kaip rinkti ir kaip vartoti.
„Vaistažolių, savaime suprantama, negalima vartoti tada, kai žmogus joms alergiškas. Reikia žinoti, kam konkrečiai esi alergiškas ir to augalo vengti. Taip pat nėščioms moterims svarbu pasidomėti, kas joms rekomenduojama, ir kas ne“, – sakė K. Staivė.
Pasak jos, prieš vartojant bet kokią vaistažolę, reikėtų atidžiai paieškoti apie ją informacijos: pavyzdžiui, jonažolė nerekomenduojama moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes. Geriant šio augalo papildus, negalima degintis saulėje. Be to, kiekvienas augalas turi tam tikrą laiką, kiek maksimaliai be pertraukų jį galima vartoti.
„Norint sau padėti, reikia žinoti priežastį, dėl ko mums, pavyzdžiui, skauda galvą. Tai gali būti dėl kraujospūdžio šokinėjimo, net nuo žarnyno užsikimšimo, nes nepasišalinus toksinėms medžiagoms, jos keliauja po visą organizmą ir sukelia galvos skausmą. Jei skauda galvą dėl streso, galbūt padės melisos arbata, nuo per didelio kraujospūdžio – katžolė ir valerijonas lygiomis dalimis“, – kalbėjo M. Lasinskas.
Tačiau, pasak žolininko, jei visi ligos procesai organizme jau yra užlaikyti ilgiau, vienas puodelis gydančios arbatos tikrai nepadės, kantrybės ir laiko reikės daugiau.
„Vartoti visas vaistažoles reikia darant pertraukas, pavyzdžiui, 3 sav. iš eilės ir daryti 7 dienų pertrauką, nes jų negalima gerti nuolat. Galima pertraukas daryti ir kas savaitę – 7 dienos gydymosi ir 3 dienų pertrauka“, – patarė žolininkas.
