Apie vaistą nuo pačių įvairiausių ligų, kurį jau dabar galime rasti Lietuvos gamtoje – DELFI TV pasakojo vaistininkas bei žolininkas M. Lasinskas ir „Eurovaistinės“ farmacininkė Kristina Staivė.
Svarbu nesupainioti su ožkarože
„Vaistai turi savo vietą pasaulyje ir yra daug atvejų, kai jų tikrai reikia, nes vien žolės nepadės. Tačiau yra ir susirgimų, kuriems tablečių nebūtinai reikia. Pavyzdžiui, suvalgėte tris cepelinus ir pradėjo graužti skrandžio rūgštys. Visų pirma, reikia pagalvoti prieš valgant tiek cepelinų. Antra, nuo skrandžio rūgščių puikiai padeda gaurometis. Jis gelbėja, jei kyla refliuksas, mažina rūgštingumą, gerina nuotaiką“, – sakė M. Lasinskas.
Todėl, pasak žolininko, tarp vaistų, augalų ir gyvenimo būdo svarbu rasti balansą ir jokiu būdu nepulti į kraštutinumus. Pavyzdžiui, pradėti gydytis tik tabletėmis, ar tik žolėmis.
„Gaurometis būtent šiuo metu intensyviai žydi, pats metas jo ieškoti. Tai augalas, kuris puikiai nuramina nervus, jį reikia skinti visą arba tik lapelius. Atskirti nuo kitų augalų galima pagal lapus – jie be dantukų, žiedynas smailėjantis, augalas auga sausesnėse vietose“, – patarė žolininkas.
Nesupainiokite su ožkarože, ji auga drėgnose vietose, jos lapai turi dantukus, o žiedynas išsišakojęs.
Vis dėlto net ir geriausi augalai nepadės, jei nebus keičiamas gyvenimo būdas. M. Lasinskas juokauja, kad prieš einant miegoti suvalgius cepelinų ir išgėrus kavos, jokia žolelė neišspręs skrandžio rūgšties problemų.
„Jei nežinai, nuo ko pradėti gerinti savo sveikatą – pradėk nuo gauromečio, nes jis padeda ir nuo galvos skausmo, ir pilvo pūtimo, jame randama priešvėžinių savybių, ypač nuo prostatos. Dozė norint gydytis turėtų būti du valgomieji šaukštai džiovintos valgomosios gauromečio žaliavos, ji veikia kaip vaistas“, – kalbėjo M. Lasinskas.
Pats metas eiti į gamtą
Šis mėnuo – pats gauromečio žydėjimo pikas, tad būtent dabar reikia pasiraitoti rankoves ir eiti jo ieškoti. Augalą atrasti galima miško kirtimuose, avietynuose, galima juos pamatyti tiesiog pravažiuojant.
„Jauni lapeliai pakankamai skanūs, juos galima dėti į salotas, pasidaryti arbatą, sudžiovinti, net rauginti. Tereikia gerai patrinti tarp rankų, kad išsiskirtų sultys, įdėti į stiklinį indą, kurį galima užsukti arba uždengti su rankšluostėliu“, – sakė žolininkas.
Tada palaikyti 2-3 paras, kol iš žalios spalvos pavirs į chaki, išimti iš indo, padėti prieš saulę ir išdžiovinti. Pasak M. Lasinsko, gauname puikią, natūralią ir gydomąją arbatą, net geresnę už mūsų pamėgtą žaliąją ar juodąją.
Jei gaurometį geriame kaip arbatą, o ne stengiamės išsigydyti tam tikrą ligą, galima įmaišyti įvairių priedų – raudonėlių, medetkos.
Kaip anksčiau DELFI sakė žolininkas, gauromečiu galima keisti visus populiarius tonizuojančius gėrimus, tarp jų ir kavą. Mat kava energiją sugrąžina trumpam, išsiurbdama jos atsargas iš organizmo ląstelių. Be to, ji išplauna mikroelementus, kalcį.
Gaurometis veikia visiškai kitaip – jis numalšina stresą, pakelia nuotaiką, pagyvina kraujotaką, pastiprina organizmą, mat jame gausu įvairiausių biologiškai aktyvių junginių: polifenolių, gleivių, taninų ir kt.
Vis dėlto reikia prisiminti, kad iš poros tūkstančių augalų, kurie auga Lietuvoje, apie 100 jų yra nuodingi. Taigi, M. Lasinskas primena, kad norint vartoti net ir gaurometį ilgiau, reikia tai daryti atsakingai ir išmanant.
„Reikia žinoti, kokiai konkrečiai žolei esi alergiškas ir jos vengti. Taip pat nėščioms moterims reikėtų pasidomėti, ar joms ji rekomenduojama, ar ne. Šiaip ar taip, apie kiekvieną augalą reikėtų pasiskaityti, o ne imti vartoti drąsiai bei užsimerkus“, – sakė farmacininkė.
Pasak jos, keičiant arbatas jas galima gerti ilgesnį laiką, pavyzdžiui, vieną rytą ramunėlių, kitą čiobrelių, vėliau, jei jaučiame, kad peršalome, galime pridėti avietės lapų ar liepžiedžių. Vis dėlto K. Staivė perspėja, kad nuolat gerti dideliais kiekiais ilgiau nei 3 sav. tikrai negalima, mat yra buvę atvejų, kad žmogus padaugino net ir tokio nekalto augalo kaip čiobrelis ir apsinuodijo.
