Apie tai, kodėl saulė yra tokia pavojinga, kokius kremus naudoti, kad sau nepakenktume, ar sveikas yra savaiminis įdegis, kokios geriausios naminės priemonės ir ar tikrai kefyras yra tokia gera išeitis, kai norime atvėsinti kūną, interviu su profesore.

– Nepaisant įvairių ligų, žmonės vis tiek mėgsta saulę ir deginasi. Ką patartumėte?

– Yra tam tikros rekomendacijos, kad žmogus būtų kuo saugesnis. Tiesa, tokio dalyko kaip deginimosi dermatologai nesupranta. Visų pirma, pabrėžiame, kad degintis tikrai nėra rekomenduojama. Jeigu žmogus deginasi, pasekmės tikrai bus. Bet jeigu neįmanoma išgyventi be to, jeigu žmogus nori nuvažiuoti į pajūrį, pasideginti, pasimaudyti jūroje, tai vis tiek reiktų pridengti odą. Taip pat, jeigu sportuojame ar dirbame po tiesioginiais saulės spinduliais. Jeigu tai yra vasaros sezonas, po 11 valandos reikėtų būti po skėtuku iki maždaug 15-16 valandos. Tai yra pats aktyviausias laikas, aktyviausia radiacija. Net ir pastaruoju metu turėjome nemažai žmonių, kurie kreipėsi į mus ir sakė, kad saulėje nudegė net po 18 valandos vakaro. Saulė ir klimatas Lietuvoje tikrai keičiasi. Daugelis žmonių sako, kad Lietuvoje saulė nėra stipri, tačiau užtikriname, kad ji tikrai yra stipri.

Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Vienos valandos tikrai pakanka, kad mes pakentume odai. Reikia nepamiršti skrybėlių, naudoti skėtukus. Be skėčio aš net neįsivaizduoju, kaip reikėtų būti paplūdimyje, ypač, jeigu kalbame apie šeimą su vaikais. Vaikams iki 3 metų net nėra rekomenduojama būti saulėje po tiesioginiais jos spinduliais. Mane tikrai žavi vaizdai Amerikoje, kai vaikams yra specialūs kostiumėliai, kurie pridengia odą, tai yra specialūs maudymosi kostiumai. Bet jeigu žmogus nori įdegti, įrusti, tai viskas labai priklauso nuo to, kokia yra jo oda. Jeigu žmogus turi gerą odą, jeigu jis yra tamsiaodis, jam užtenka vieną dieną pabūti saulėje, ir jis jau yra rudas. Tiesa, tokie žmonės retai nori degintis. Didžiausia problema yra su tais šviesiaodžiais žmonėmis, kurie nori įdegti bet kokia kaina. Aš tikrai rekomenduoju geriau naudoti savaiminį įdegį. Atostogų metų geriau mėgaukitės vandens procedūromis, mėgaukitės sportu, vaikščiokite paplūdimiu, bet negulėkite saulėje.

– Yra kremai, kuriais siūlomas greitesnis įdegis. Koks jo poveikis sveikatai?

– Jeigu jame yra medžiagų, kurios skatina greitesnį tikrą įdegį, pigmento atsiradimą, tai nėra labai teigiama jūsų sveikatai. Tai reiškia, kad tu skatini stipresnį saulės spindulių pritraukimą į odą. Tai gali būti geriamieji vaistai arba kremai. Juos labai dažnai siūlo soliariumuose. Tai nėra sveikatai saugu ar gerai. Žinoma, jeigu tu vieną kartą pasitepi, nieko neatsitiks, priklausomai nuo to, kiek laiko praleisite saulėje. Jeigu žmogaus galvoje yra viena mintis, kad jis nori degintis, nepriklausomai nuo pasekmių, tai jis ir deginasi. Sunku su tokiais žmonėmis, nes tai gali būti jam ir psichologinis momentas, nes jam sunku kitaip atsipalaiduoti.

Taip pat žmonės tiek sureikšmina kūno kultą, kad jiems nebėra svarbi sveikata. Yra dalis žmonių, kurie sako, kad net jų darbo sutartyje yra nurodyta, kad jie visada turi būti įdegę, kalbu apie podiumo atstovus, tuos, kurie dirba ar filmuojasi paplūdimiuose. Jos turi visada būti rudos. Žinoma, yra profesiniai reikalavimai. Jeigu pas tokį žmogų yra geras pigmentas, rizika susirgti ligomis yra mažesnė, bet mes turime daug atvejų, kai jaunos merginos eina į soliariumus. Yra užsienio šalių, kur netgi soliariumai yra uždrausti, tiesą sakant, deginimasis jau net nebėra toks madingas.

– Žmonės randa ir naminių, neva, įdegį skatinančių priemonių. Teko girdėti, kad tepasi jodu, jodo ar aliejaus mišiniu, alyvuogių aliejumi, kokosų aliejumi. Jums turbūt teko tų priemonių dar daugiau girdėti. Kuo žmonės rizikuoja tai naudodami?


– Nemažai lietuvių yra alergiški jodui. Tai galima juo pasitepti, išeiti į saulę ir oda gali nusilupti pūslėmis. Jodą mes kartais naudojame tam tikroms ligoms gydyti, bet reikia padaryti mėginį. Žmonės ko tik nedaro. Mano mama pasakojo, kad būdama studente virdavo kavą, pildavo į vonią ir į ją guldavosi, kad oda būtų gražesnė. Išradingumui kartais tikrai nėra ribų, bet ir dabar žmonės prigalvoja labai keistų ir neįprastų dalykų. Moterys, kurios ilgiau užsibūna namuose, daug ko sugalvoja. Ypač, kas liečia namines grožio priemones, pavyzdžiui, kaukes ar kremus. Moterims tai yra tam tikras užsiėmimas, bet jam dažnai trūksta žinių. Kita vertus, jeigu mes kalbame apie jodą ar kitas dažomąsias priemones, tai geriau kreiptis į vaistines, nes yra ir purškiamų, ir servetėlių.

– Kuo žmonės rizikuoja?

– Jeigu tai yra naminės priemonės, jos tik nudažo paviršinį sluoksnį. Viskas priklauso nuo to, kaip lygiai tu sugebi išsitepti. Didelės rizikos su naminėmis priemonėmis nėra, nes jos greitai nusivalo. Kalbant apie kokosų aliejų, daugelis žmonių eidami į saulę tepasi juo kūną, tai tinka tamsiai odai, juodaodžiams, tiems, kurių fototipas yra penktas ar šeštas. Kokosų aliejus neapsaugo lietuviškos baltos odos.

– Naminės priemonės po deginimosi: kefyras, sviestas. Kaip jos veikia?

– Puikiai. Tai yra pati paprasčiausia, nesunkiai žmogui pasiekiama priemonė. Anksčiau dar buvo naudojami spiritiniai tepalai. Jeigu žmogaus oda yra nudegusi, ją pirmiausia reikia vėsinti. Kefyras labai gerai ištraukia drėgmę. Galima dėti kopūsto lapus, nes jis taip pat ištraukia drėgmę. Spiritiniai tepalai ištraukia drėgmę, bet sausina odą.

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)