Liga vystosi nepastebimai
„Kraujotakos ligos šiuo metu yra itin paplitusios visame pasaulyje, dažniausiai jos būna dviejų tipų: arterinės ir veninės. Jų daugėja dėl to, kad ilgėja gyvenimo laikotarpis, žmonės turi daug žalingų įpročių, kurių neatsisako. Veninės ligos lengviau pastebimos, bet arterinės žymiai pavojingesnės“, – pasakojo B. Vaišnytė.
VUL Santaros klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyrius švenčia jau 15 metų sukaktį, per visus šiuos metus, pasak gydytojos, medicinos progresas matomas labai aiškiai, atsiranda vis daugiau naujų gydymo būdų, operacijos tampa vis mažiau invazinės.
Nors širdies ir kraujagyslių ligos dažniausiai minimos kaip viena patologija, tai nėra tiesa, mat jos gydomos skirtingai. Pavyzdžiui Kraujagyslių centre gydomos visos kraujagyslės, išskyrus širdies.
Pasak farmacininkės Elvyros Ramaškienės, kuriai pačiai teko patirti venų varikozę, liga vystosi nepastebimai.
„Šiai ligai įtaką daro paveldimumas bei lytis, mat moteris išgyvena tris etapus: paauglystę, nėštumą bei menopauzę, kurios metu vyksta hormonų kaita ir susilpnėja kraujagyslių sienelės bei tonusas.
Asmeniškai man, venų varikozė prasidėjo labai anksti, dar jaunystėje, kai ant kojų pradėjo matytis kraujagyslės“, – sakė E. Ramaškienė.
Iš pradžių jaučiamas naktinis mėšlungis, progresuojant ligai jis pasidaro vis dažnesnis, toks, jog naktį tenka atsikelti ir masažuoti koją. Ligai įtaką padaro ir svoris, ir jaunystėje nešioti aukštakulniai, nes jie užspaudžia venas ir sutrikdo kraujotaką.
„Pradėjo susidarinėti kraujagyslių mazgai, dėmės, vargindavo po darbo susidaręs kojų maudimas, bet vakare atsigulus į lovą viskas atslūgdavo, nes kraujotaka susilygindavo. Iš ryto viskas gerai, tačiau po pietų kojos vėl ištindavo ties blauzdomis ir kulkšnimis, būdavo sunku apsiauti avalynę“, – pasakojo farmacininkė.
Vėliau E. Ramaškienė nuvyko į gydytojo konsultaciją, po jos nusprendė gydytis lazeriu. Iš pradžių buvo operuota sudėtingesnės būklės koja, vėliau kita. Po pusės metų moteris jaučiasi puikiai, estetiškai kojos taip pat atrodo gražiai, nors profilaktinių priemonių vis tiek reikia laikytis.
„Rekomenduojama dėvėti profilaktines kompresines kojines, tepti šaldančiais geliais. Vasarą visi audiniai dar labiau patinsta, plečiasi kraujagyslės. Dirbant stovimą darbą reikėtų kūno svorį vis perkelti nuo vienos kojos ant kitos, atsistoti ant pirštų galų. Grįžus namo atlikti mankštą – pakelti kojas ant sienos, kad jos būtų aukščiau širdies lygio ir jose nesikauptų kraujas“, – patarė E. Ramaškienė.
Taip pat galima daryti voneles kojoms, vėsinančius kompresus su ramunėlėmis, pipirmėtėmis, eukaliptu.
Didžiausia klaida – nesioperuoti, kol dar galima
„Susirūpinti reikia tada, kai ant kojų pastebimi venų mazgeliai, tinkleliai, atsiranda kojų tinimas, skausmas, nors ir neaštrus, tačiau varginantis. Tokiu atveju reikia kreiptis pas gydytojus. Jei išsiplėtusių venų nėra, bet žmogui staiga ištino koja, gali būti gilių venų trombozė, o tai daug grėsmingesnė liga, dėl kurios taip pat reikia kreiptis į gydytojus“, – sakė gydytoja B. Vaišnytė.
Koja tinti pradeda nuo pėdos ir kyla aukštyn tol, kol ištinsta visa koja. Jei ištinsta ir šlaunys, atsiranda melsva spalva, kreiptis į gydytojus reikia nedelsiant, nes susidarę trombai gali atitrūkti ir nueiti į plaučius.
„Gydymas tikrai patobulėjo, pavyzdžiui, po lazerinės operacijos pacientas vakare jau gali eiti namo. Tačiau labai svarbu, kad venos nebūtų apleistos, liga neprogresuotų be gydymo. Kai venos išsiplečia labai stipriai, atsiranda opos, tokiu atveju jau reikia atviros operacijos, po kurios galimos komplikacijos“, – pasakojo gydytoja.
Operuojant atviru būdu, yra ištraukiama paviršinė vena ir pašalinamos jos šakos, todėl mažesnė tikimybė ligos pasikartojimui. Operuojant lazeriniu būdu, įkišamas zondas į veną ir ji sunaikinama, vena užanka. Pasitaiko atvejų, kai liga pasikartoja, bet ją vis tiek galima išoperuoti atviru būdu.
„Vienokiu ar kitokiu būdu, paviršinės venos vis tiek yra sunaikinamos. Tada žmonėms kyla klausimas, o kaipgi be jų gyventi, kur tekės kraujas? Jis tekės per giliąsias venas, nes žmogus turi dvigubą venų sistemą. Išsiplėtusios paviršinės sutrukdo ir giliųjų venų kraujotaką. Todėl sumažiname giliųjų venų trombozės riziką“, – kalbėjo B. Vaišnytė.
Giliųjų venų trombozė dažniausiai įvyksta ūmiai, šis periodas yra labai pavojingas, tokiu atveju žmogus vis tiek pajunta kokį nors skausmą, tinimą. Pacientams, kuriems jau buvo ši liga, reikia saugotis pakartotinių pablogėjimų, atsakingai gydytis, nešioti kompresines kojines, gerti vaistus, laikytis gydytojų nurodyto režimo.
„Labai didelę riziką turi pacientai, kurie yra gavę traumas ir turi gipsus, langetes. Taip pat tie, kurie sirgdami turėjo ilgai gulėti lovoje, nėščios moterys, nes didelę reikšmę turi hormoniniai pakitimai“, – perspėjo B. Vaišnytė.
Pasak gydytojos, problema, jog žmonės venų trombozės nepriima kaip rimtos ligos, galvoja, kad dėl grožio nesioperuos. Tačiau amžiui didėjant, atsiranda vis didesnių patologijų, papildomos ligos sukelia didesnių komplikacijų riziką, todėl venų varikozė yra nebeoperuojama išvis.
„Kita problema – žmogus, turintis venų varikozę, gali susirgti ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, gali reikėti protezuoti sąnarį, tačiau dėl venų gali įvykti didelės komplikacijos. Todėl reikia šią ligą išgydyti kuo anksčiau“, – patarė gydytoja.
Dažnai lietuviai painioja venų ir arterijų ligas, nors pastarosios yra pavojingesnės ir greičiau progresuojančios. Arterinių ligų baigtis: opos, gangrenos, amputacija. Žmogus, nesuprasdamas, kokią patologiją turi, nepriima to rimtai, nors vėliau gali būti ir per vėlu.
Vaikščiojimas veikia kaip terapija
„Venų skausmas yra nuovargis, sunkumas. Arterinis skausmas visai kitoks, pirmiausia jis atsiranda einant. Žmogus eina ir turi sustoti pastovėti, nes jam suspaudžia blauzdą. Vėliau atsiranda nuolatiniai skausmai, kai pradeda skaudėti pirštus ir pėdą, naktį nuo šio skausmo net negalima miegoti. Kita stadija – atsiranda opos pirštuose ir vystosi gangrena“, – sakė gydytoja.
Jei žmogui atsirado skausmai, kurie praeina pastovėjus vienoje vietoje – kreiptis į gydytoją reikia nedelsiant. Tokiu atveju pacientą dar bus galima gydyti vaistais, o ne operacija. Atsiradus naktiniams skausmams ir gangrenai, sunkios operacijos nebeišvengiamos, kurios, deja, ne visada veiksmingos.
Pirma šios ligos stadija būna tada, kai nuėjus kelis kilometrus paskausta blauzdas, atsiranda pėdų tirpimas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jei atstumas, kurį žmogus gali nueiti be skausmo, vis trumpėja, liga smarkiai progresuoja.
Didelę įtaką šiai ligai daro rūkymas, metus rūkyti pacientui liga sustoja, ne taip greitai progresuoja. Taip pat reikia laikytis visų priemonių, kurios padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų – tikrinti cholesterolį, vengti nutukimo, vengti pasyvaus gyvenimo būdo, sportuoti, sveikai maitintis. Arterinėmis ligomis dažniau serga vyrai, venų ligomis – moterys.
Gerus rezultatus duoda vaikščiojimo terapija, tačiau reikia žinoti, kaip tai daryti. Jei pacientas nueina 200 m ir jam paskausta koją, toks atstumas yra per ilgas, todėl reikėtų nueiti tik 100 m. Vaikščiojimas padeda formuotis apeinamiems kraujotakos šuntams, o tai lygiai tas pats, kas yra padaroma operacijos metu. Venų ligoms vaikščiojimas taip pat puiki terapija.
