Vanduo – privaloma, bet per daug geriant galima prisidaryti žalos
„Pastaruoju metu turime labai daug pacientų, kurie skundžiasi kraujospūdžio padidėjimu bei peršalimo ligomis. Taip atsitinka dėl kondicionieriaus teikiamų malonumų. Vis dėlto, jei naudosime juos atsakingai ir temperatūros nenustatysime labai žemos karštą dieną – ji turi nesiskirti daugiau nei 5°C lauke, organizmui nesukelsime per didelio streso ir nesusirgsime. Jei temperatūra skirsis daugiau nei 5°C, susirgti galimybių atsiras žymiai daugiau,“ – kalbėjo gydytoja.
Dažniausiai vasaros peršalimai būna nerimti, viskas atsiperka tik sloga. Tačiau net ir pastaroji gali komplikuotis į sinusitą, tai priklauso nuo paciento organizmo. Todėl pasitaiko ir plaučių uždegimo atvejų.
„Daug kalbame apie tai, kaip elgtis lauke, kai tvyro toks karštas oras, ir vienas iš pirmųjų patarimų yra vartoti daug vandens. Tai visiška tiesa, tačiau kartais žmonės neįvertina savo organizmo galimybių ir geria per daug vandens, o kūnas nesugeba pašalinti jo tiek daug“, – pasakojo I. Juškienė.
Todėl žmonės, kurie turi lėtines ligas, pavyzdžiui širdies nepakankamumą ar inkstų ligas, gerdami tiek vandens, kiek ir sveiki žmonės, iššaukia turimų ligų paūmėjimą. Tada sergančiojo būklė blogėja akimirksniu. Būtent dėl to net ir vandenį reikia gerti atsakingai.
„Gerdami vandenį padididiname kraujo tūrio kiekį organizme, o esant širdies nepakankamumui, širdis nebesugeba jo išvarinėti. Tada kraujospūdis tampa žymiai sunkiau valdomas, būna sunku jį atstatyti, jis nereaguoja į greitai kraujospūdį sutvarkančius vaistus“, – sakė šeimos gydytoja.
2 litrus vandens per dieną išgerti reikia ne visiems, nes kiekvieno žmogaus kūnas skirtingas. Itin skaičiuoti išgeriamą skysčių kiekį reikėtų jau minėtiems širdies nepakankamumą, inkstų ligas turintiems, taip pat sergantiems onkologinėmis ligomis žmonėms.
„Nėsčiosioms vartoti skysčius tikrai reikia, bet reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad gali prasidėti padidintas kojų, rankų tinimas. Jei jau taip nutiko, reikia nueiti į pavėsį ar vėsią vietą, šiek tiek sumažinti vandens vartojimą ir leisti skysčiams pasišalinti iš kūno“, – kalbėjo I. Juškienė.
Jei jaučiate troškulį, džiūva lūpos, skauda galvą – labai tikėtina, kad organizmui trūksta vandens.
Ištikus saulės smūgiui galima ir mirti
„Šilumos smūgis gaunamas ilgesnį laiką pabuvus karštoje aplinkoje, užtenka ir 2-3 valandų. Žinoma, tai priklauso ir nuo organizmo atsparumo. Tačiau šilumos smūgį gauname staiga ir jį labai lengva sumaišyti su apsinuodijimu, nes simptomai panašūs. Atsiranda galvos skausmas, pykinimas, temperatūra, karščio netoleravimo pojūtis“, – sakė I. Juškienė.
Sudėtingesniais atvejais žmogus gali prarasti sąmonę. Atskirti šilumos smūgį nuo apsinuodijimo maistu galima paprastai: perkaitus nebūna pilvo skausmų, viduriavimo. Perkaitimas nėra taip pavojinga, nes tokiu atveju nereikia medicininio įsikišimo, o simptomai praeina per 2-3 dienas. Šilumos smūgis reikalauja medikamentinio gydymo.
„Karštis ir padidėjusi kūno temperatūra dažniausiai organizmą veikia neigiamai. Sutrinka fermentinės reakcijos, termoreguliacija. Jei įvykus šilumos smūgiui sąmonė neprarandama, liekamųjų reiškinių taip pat nebūna. Tačiau jei praradus sąmonę žmogui nėra, kas padeda, jis ir toliau lieka karštoje aplinkoje pats vienas, galima ir mirtis. Todėl tai pavojingiausia vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga pagalba“, – kalbėjo gydytoja.
Ištikus šilumos smūgiui pirmiausia žmogų būtina patraukti į vėsią ar kiek įmanoma vėsesnę aplinką, atidengti žmogaus kūno paviršių ir suvynioti jį į drėgnus audeklus. Atvėsinimas turi vykti iš lėto, nes staigus temperatūrų pokytis yra kenksmingas.
„Nuo saulės smūgio gali neapsaugoti nei kepurė, nei kremas nuo saulės. Net nebūtina ilgai būti saulėje, galimas tiesiog sunkus darbas labai karštu oru. Iš esmės visiems rekomenduojama vengti būti saulėje karštą dieną, o žmonėms, kurie turi problemų su sveikata, rekomenduojama neiti į lauką ir neužsiimti fizine veikla“, – patarė I. Juškienė.
Geriau saldūs gėrimai nei jokie
Pasak gydytojos, tėvai linkę itin saugoti vaikus ir laikyti juos vėsesnėse aplinkose, duoti jiems šalto maisto, visada įjungti kondicionierius namuose ir automobiliuose. Būtent dėl to dažnai atžalos suserga peršalimu net ir karščiausiomis dienomis.
„Šį mėnesį labai aiškiai matoma, kad daugiausiai ligų yra peršalimai, dar yra keletas nudegimų saulėje, tačiau tokie pacientai ne vaikai, o jaunimas, per ilgai užsibuvęs paplūdimyje. Vandens kiekį vaikams reikėtų apskaičiuoti. Pavyzdžiui, jei vaikas sveria 15 kg, reikėtų svorį padalinti iš 10. Taigi, tokiam vaikui daugiausiai vandens per parą galima išgerti 1,5 l“, – sakė gydytoja.
Dažniausiai vaikams sunku įsiūlyti paprastą gryną vandenį, tačiau saldžius gėrimus jie geria su malonumu. Pasak gydytojos, jei vaikui neįmanoma įsiūlyti vandens, reikia leisti gerti limonadus, nors jie ir nėra sveiki, tačiau tai būtų mažesnė blogybė nei negerti nieko.
„Pats organizmas parodo, ko mums reikia ir kas būtų naudinga. Žiemą norime riebesnio, sunkesnio maisto, o vasarą atvirkščiai – norime salotų, vaisių. Ir mūsų kūnas neapsirinka, nes karštomis dienomis turime valgyti kuo lengvesnį, lengvai virškinamą maistą“.
Todėl jis turėtų būti troškintas, neriebus, gali būti keptas ant grotelių, būtinai su šviežiomis daržovėmis. Vis dėlto bulvių kaip garnyro reikėtų atsisakyti.
„Deja, lietuvių mityba į gerąją pusę keičiasi dar labai lėtai. Apsinuodijimo atvejų būna, bet jie dažniausiai susiję su pusfabrikačių vartojimu. Tai gali būti įvairios pagamintos salotos ar mišrainės, marinuoti mėsos gaminiai, todėl vasarą reikėtų būti atsargesniems ir labiau įvertinti gaminio kokybę. Saugiau būtų viską daryti patiems“, – patarė I. Juškienė.
Kefyras ir grietinė – ne tik šaltibarščiams
Pasak gydytojos, šiemet vabzdžių yra mažiau nei pernai metais, tačiau jie šiek tiek piktesni ir turi didesnę nuodų koncentraciją. Dažnai tėveliai išsigąsta, jei vaikui uodas įgelia prie akies, nes tokiu atveju patinimas gali būti ir labai didelis. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad įvyko anafilaksinis šokas.
„Ištikus anafilaksiniam šokui prasideda didelis dusimas, kosulys, pojūtis, jog tinstama iš vidaus. Tokiu atveju reikia kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Vis dėlto žmonės, kurie žino, kad turi didelę alergiją, dažniausiai su savimi nešiojasi adrenalino ampules“, – sakė gydytoja.
I. Juškienė pasakoja, kad vienas iš stipresnių nudegimo saulėje atvejų šiemet įvyko tada, kai tėvai paleido vaiką prie jūros nepatepę kremu nuo saulės, antrasis atvejis – jaunuolis, užmigęs besideginantis saulėje. Pasak gydytojos, nudegimai saulėje yra sunkūs ir skausmingi, o gydymas lėtas, todėl jų reikia labai saugotis.
„Tiek kefyras, tiek grietinė, dažnai naudojami kaip liaudies medicinos priemonė nuo nudegimų, yra laikomi šaldytuve, todėl juos užsitepus ant odos jaučiame palengvėjimą. Riebalas, esantis pačiame maisto produkte, pamaitina odą, tad teigti, kad tokios priemonės nepadeda, negalime“, – kalbėjo I. Juškienė.
Išvykstant į išvykas vasarą, gydytoja rekomenduoja pasiimti vaistų nuo skausmo, virškinimą gerinančius preparatus, žarnyno bakterijas, jei įvyktų apsinuodijimo atvejis, turėti aktyvuotos anglies tablečių, gėlo vandens bei stebėti, ką valgote ir geriate.
Žiūrėkite visą laidą „Sveikatos receptas":
