Švarių zonų nėra

„Erkės Lietuvoje aktyvios tampa jau nuo kovo mėnesio pradžios. Tik tuo metu oras dar būna vėsesnis, žmonės mažiau eina į gamtą. Šiuo metu, mūsų centro duomenimis, jau yra registruoti 33 erkinio encefalito ir 245 Laimo ligos atvejai. Pastarosios skaičiai visada žymiai didesni“, – kalbėjo M. Žygutienė.

Milda Žygutienė

Pernai tuo pat metu Laimo ligos buvo fiksuota 367 atvejų, erkinio encefalito – 20.

Pasak jos, būna tokių metų, jog erkinio encefalito sergamumas Lietuvoje fiksuojamas didžiausias visoje Europoje. Didelis erkių ligų paplitimas taip pat stebimas Rytinėje Europoje ir Skandinavijos šalyse.

„Prognozuoti, kad sergamumas šiomis ligomis sumažės, jokiu būdu negalima, nes Lietuvoje erkėms veistis sąlygos yra ypatingai geros. Paplitęs mitas, kad seniau iš sraigtasparnių purkšdavo chemikalais pievas ir miškus, jog jos būtų išnaikintos, tačiau taip niekada nevyko“, – sakė medikė.

Pasak M. Žygutienės, toks purškimas chemikalais galėjo vykti nebent bandant apsisaugoti nuo miško kenkėjų. Erkės priklauso žemutiniam miško sluoksniui, gyvena ant augalų, todėl jei medžio viršūnės būtų nupurkštos chemikalais, šių gyvių tai tikrai nepasiektų.

Turimais duomenimis, Lietuvoje erkiniu encefalitu yra užsikrėtusios tik apie 1 proc. erkių, tačiau įsisiurbus nebus aišku, ar ji priklauso šiam procentui, ar ne. Skaičiuojama, kad Laimo liga vidutiniškai užsikrėtusios 15-20 proc. erkių. Deja, švarių zonų Lietuvoje nėra, mat visose rajonuose jų yra rasta užsikrėtusiu viena ar kita liga.

Daugiausia žmonių, sergančių erkių sukeltomis ligomis, pernai buvo Utenos apskrityje. Šiais metais žmonių, užsikrėtusiu erkiniu encefalitu, yra jau iš visų apskričių, išskyrus Šiaulių. Laimo liga – iš visos Lietuvos.

Erkių ligomis galima užsikrėsti ne tik miškuose, bet ir miestuose, nes juose Lietuvoje taip pat yra labai daug žalumos. Parkai, bet kokios žalios oazės tarp daugiabučių, jei nėra tinkamai prižiūrimos, tikrai gali turėti nemažai erkių. Į miestus, kurie yra netoli miškų, jas lengvai perneša paukščiai, šunys, katės.

Įsisiurbusi ant kūno erkė laikosi labai tvirtai ir gali maitintis iki 10 dienų. Šis voragyvis nėra naikinamas kitų gyvūnų, nėra reiklus, todėl išlieka labai gyvybingas. Pasak medikės, purškalai nuo erkių tikrai gali apsaugoti, svarbu, kad juose būtų aktyviosios medžiagos, dažniausiai ji būna pažymėta DEET raidėmis.

Vis dėlto drąsiausiai į mišką gali eiti tas žmogus, kuris yra pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito. Laimo liga yra sėkmingai gydoma antibiotikais, o erkinis encefalitas yra sudėtinga liga, be to, kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau ja serga.

„Yra labai daug komplikacijų, liekamųjų reiškinių, pavyzdžiui, galvos skausmas. Tai vienas iš lengvesnių liekamųjų reiškinių, nors nei vienas iš mūsų nenorėtų visą likusį gyvenimą su juo gyventi. Nemažai žmonių po šios ligos lieka neįgaliojo vežimėlyje“, – sakė M. Žygutienė.

Dažniausiai žmonės ima skiepytis tik tada, kai šia liga kažkas suserga iš artimos aplinkos. Šiuo metu nėra jokių duomenų, jog erkių Lietuvoje mažėja ar gali sumažėti. Tokie virusai, kaip erkinis encefalitas, yra linkę išlikti gamtoje ilgai.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

„Pirmiausia grįžus reikia apsižiūrėti, ar nėra įsisiurbusios erkės. Klaida manyti, kad nusipurčius drabužius ir nuėjus nusiprausti, erkės dings. Jei šis gyvis įsisiurbė, joks dušas nepadės. Radus erkę reikia ją traukti kuo greičiau, neverta važinėti ir ieškoti medikų pagalbos. Daug svarbiau pašalinti ją laiku nei taisyklingai, todėl nesvarbu, turite pincetą ar ne, traukti reikia kuo greičiau“, – patarė medikė.

Foto: Rimas Pocius

Traukiant erkę nereikia odos tepti tepalais, aliejais ar alkoholiu – mat ji tikrai nepradės dusti ir neišropinės pati, deja, tai tik mitas. Taip pat dažnai manoma, kad gerai ištraukti erkę gali pavykti ją sukant į kairę ar į dešinę, tačiau tai irgi netiesa. Dažniausiai sukiojant šį gyvį, jos straublys nutrūksta ir pasilieka odoje, o traukiant staigiu judesiu į viršų taip atsitinka rečiau.

„Seniau buvo manoma, kad likus straubliui užsikrėtimas vyksta toliau, bet tai irgi netiesa, nes jis nebegyvas ir lieka tiesiog kaip rakštis. Organizmas jį pašalins pats savaime, taip pat, kaip rakštį. Ištraukus, įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti ir pasižymėti datą kalendoriuje“, – kalbėjo M. Žygutienė.

Turime stebėti savo būseną ir kūną, ar neatsiranda pirmieji ligos požymiai. Tai svarbu daryti dėl abiejų susirgimų – tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos. Erkinio encefalito pirmieji požymiai yra panašūs į gripo: temperatūra, galvos, sprando, raumenų skausmai.
Atsiradus tokiems simptomams reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir pasakyti, kad buvo įsisiurbusi erkė.

Laimo ligos požymis – klaidžiojanti raudonė. Jei erkės įsisiurbimo vietoje yra žirnio dydžio raudonė, nieko baisaus, bet jei ji darosi 5 cm ar didesnė, reikia kreiptis į gydytoją.

Jei jokie simptomai po erkės įsisiurbimo nejaučiami, reikia palaukti bent 2 savaites ir tik tada eiti daryti tyrimų. Iki to laiko organizmas nesugeba pagaminti antikūnų, todėl tyrimo metu ligos nebus matyti.

„Laimo ligos nepamatyti yra lengviau nei erkinio encefalito, nes pastarojo simptomai tokie, kad beveik visada vizitas pas gydytoją nebūna išvengiamas. Laimo ligos raudonos spalvos dėmės galima ir nepastebėti, jei ji yra, pavyzdžiui, ant nugaros, o žmogus gyvena vienas. Vėliau ši dėmė išnyksta ir pasireiškia visai kitokie simptomai. Tokiu atveju gali tapti itin sudėtinga nustatyti, jog tai erkės sukelta liga“, – sakė entomologė.

Sutrikimai užsikrėtus Laimo liga ir to nepamačius gali būti ir kardiologiniai, ir neurologiniai, gali pakenkti net ir sąnariams.

„Jokia liga nėra reikalinga, todėl erkės įsisiurbimo reikėtų saugotis. Nuo Laimo ligos, deja, bet vakcinos vis dar nėra, nors jau buvo kalbų, kad greitai jos sulauksime. Vis dėlto dar nesulaukėme ir niekas nebežada, kad ją kažkada sukurs“, – pasakojo medikė.

Apsisaugoti gali padėti galvos apdangalai ir gera apranga

„Visų pirma, reikia apsirengti taip, kad erkė negalėtų patekti ant kūno. Iš pradžių ji kabinasi ant drabužių, o tada ropoja ir ieško vietos, kur galėtų įsisiurbti. Užsegti rankogaliai, kelnės sukištos į batus ar kojines, užsegta apykaklė, uždėtas galvos apdangalas“, – patarė M. Žygutienė.

Tėvams, kurie eina su vaikais pasivaikščioti į parkus ar miškus, būtina prisiminti, kad erkė nelipa aukščiau nei 1,5 m, dažniausiai būna 1 m aukštyje ant augalų. Vaikai būtent tokio ūgio, todėl jiems voragyvis dažnai įsisiurbia į galvą. Ten, kur auga plaukai, erkę pamatyti labai sunku, dėl to vaikams reikia galvos apdangalo.

„Svarbu erkes atbaidančios medžiagos, repelentai, žolės pjovimas, nes jos mėgsta drėgnas vietas, o trumpai nupjauta žolė tokia nėra. Jei visoje sodyboje galimybės nusipjauti žolės nėra, rekomenduojama ją nupjauti bent prie takų, žaidimų aikštelėse, tose vietose, kur būnama ir vaikštoma dažniausiai“, – kalbėjo medikė.

Kalbant apie vabzdžių įgėlimus, farmacininkė M. Kazakevičienė primena, jog padidėjusio jautrumo žmonėms visada reikia prisiminti, kad jų organizmas į įgėlimus reaguoja smarkiai, ir turėti su savimi adrenalino. Įgėlus bitei ar širšei, reikia iškart skambinti į greitąją, tiksliai žinoti savo koordinates, ieškoti vaistų nuo alergijos ir kuo greičiau juos išgerti.

Miglė Kazakevičienė

Vabzdžius traukia įvairūs saldūs gėlių aromatai, saldumynai, cukrus, todėl visus maisto produktus reikėtų uždengti ir nesikvėpinti saldžiais kvepalais.

Kartais tėvai, norėdami apsaugoti kūdikius nuo uodų, išpurškia vežimėlio vidų įvairiais vabzdžius atbaidančiais repelentais, tačiau taip daryti jokiu būdu negalima, nes kyla rizika vaiką apnuodyti. Vaikams tinka tik kuo natūralesni atbaidantys preparatai, pavyzdžiui, eteriniai aliejai.

„Uodus vilioja išskiriama šiluma, tamsi spalva bei išskiriamas anglies dioksidas. Kuo aktyvesnė medžiagų apykaita, kuo žmogus šiltesnis, tuo daugiau jis išskiria šilumos į aplinką ir jį labiau puola“, – paaiškino M. Žygutienė.

Farmacininkė M. Kzakevičienė pataria, jog savaitgalį važiuojant į gamtą reikia pasirūpinti purškikliais nuo erkių ir uodų, juos naudoti pagal instrukciją ir nepurkšti veido, vežimėlio vidaus bei saugoti akis. Taip pat reikia pasirūpinti tabletėmis nuo alergijos, jei kartais įgeltų bitė ar vapsva, pravartu nusipirkti ir tepalų, padedančių mažinti niežulį ir uždegimą.