DELFI laidoje „Sveikatos receptas” Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas dalinosi įžvalgomis apie kartais nepelnytai užmirštamas ankštines kultūras ir jų naudą sveikatai.
„Žalios spalvos daržovėse ir ypač žaliuosiuose žirneliuose yra labai didelė mineralinės medžiagos – magnio – koncentracija ir nemaža dalis jo tampa skysčiu. Kadangi tame skystyje nėra jokių cheminių maisto priedų, jis yra biologiškai vertingas. Jeigu žirnelius panaudojome kaip garnyrą prie kokio nors mėsos patiekalo, tai to skysčio išpilti tikrai nereikia”, – sako R. Stukas
Anot Medicinos fakulteto profesoriaus, norėdami praturtinti organizmą magniu, žalią skystį, likusį nuo konservuotų žirnelių, galime išgerti arba išvirti sriubą, nes mineralinės medžiagos virimo temperatūroje nežūsta, o magnis yra labai reikalingas nervų sistemai ir saugo nuo streso žalos.
Pupeles, pataria profesorius, reikėtų rinktis nekonservuotas, o šviežiai pagamintas, nes jos išlieka praturtintos skaidulomis ir yra maistingesnės.
„Jeigu mėgstame ankštines kultūras, reikėtų naudoti namuose išvirtas pupeles, nes jų biologinė vertė yra didesnė. Konservų dėžutėse esančios pupelės skanios ir puikiai atrodo, yra vertingas produktas, bet mes negalime dėti lygybės ženklo tarp ką tik išvirto produkto ir konservuoto”, – įspėja R. Stukas.
Anot profesoriaus, tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai suvartoja nedaug ankštinių kultūrų ir tikrai turėtų praturtinti savo maisto racioną.
„Kartais žmonės įsivaizduoja, kad baltymai skirti tiktai raumenims, bet pamiršta, kad baltymai, būtent aminorūgštys yra naudojamos ir imuninių ląstelių statybai. Tai reiškia, kad mūsų imuninė sistema labai priklauso nuo baltymų”, – sako VU Medicinos fakulteto profesorius R. Stukas.
Reikia nepamiršti, kad augalinės kilmės baltymai yra mažiau vertingi negu gyvulinės kilmės. Gyvulinės kilmės baltymuose yra visos aminorūgštys, augalinės kilmės baltymuose – kai kurių trūksta. Bet kokiu atveju tai yra puikus papildomų baltymų šaltinis.
