Tylusis žudikas
Arterinė hipertenzija dar dažnai vadinama tyliuoju žudiku. R. Kubilius pasakoja, kad yra žymuo, kurio pagalba kiekvienas pacientas gali įsivertinti savo kraujospūdį. Anot jo, kardiologai visad pabrėžia pacientams, kad jei jų spaudimas yra didesnis nei 140 ir 90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, tai jau yra arterinė hipertenzija.
„Neatsitiktinai mūsų gairėse arterinis kraujospūdis išskiriamas į keletą lygių. Antai, visais atvejais, kai spaudimas yra mažesnis nei 120 ir 80, tokį kraujospūdį laikome optimaliu. Tais atvejais, kai spaudimas yra nuo 120 iki 129, o apatinis spaudimas iki 84, tokiais atvejais laikome normaliu. Ir likusiais atvejais, kuomet kraujospūdis viršija 139, o apatinis kraujospūdis 89 laikome padidinti normaliu kraujospūdžiu“, – akcentuoja medikas.
Kitaip pasakius, jei jūsų viršutinis kraujospūdis yra iki 120, tai jis optimalus. Jei iki 129 – normalus. O jei iki 139 milimetrų gyvsidabrio stulpelio – padidintas normalus.
Kardiologas pabrėžia, kad kiekvienas pacientas turėtų žinoti, kokių verčių yra jo kraujospūdis. „Jei arterinis kraujospūdis yra optimalus, pacientas bent vieną kartą per ateinančius 5 metus jį turėtų atsitiktinai pasimatuoti. Tais atvejais, kai jis yra normalus iki 129 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, jis turėtų pasimatuoti jį bent kartą per 3 metus. Ir tais atvejais, kuomet kraujospūdis yra arti arterinės hipertenzijos ribos, arterinį kraujospūdį jis turėtų vertinti bent kas metus“, – sako R. Kubilius.
Galite matuotis ir namie
Gydytojas akcentuoja, kad pacientams nebūtina savo kraujospūdį matuotis tik gydytojo kabinete: tą žmonės gali puikiai atlikti savo namuose ir informuoti gydytoją. „Jei pacientas pasako, kad štai kažkada aš vakare matavausi arterinį kraujospūdį, kuris buvo 160, tuomet atitinkamai sakome, kad tai vidutinio sunkumo arterinė hipertenzija. Mums paciento toliau sekti ir matuoti nereikia, nes tikėtina, kad pas jį arterinis kraujospūdis bus padidintas“, – aiškina R. Kubilius.
Tačiau gydytojas pastebi, kad maždaug ketvirtadaliui pacientų yra nustatoma baltojo chalato hipertenzija. R. Kubilius teigia, kad dalis pacientų, kurie matuojasi kraujospūdį gydytojo kabinete, išsigąsta aplinkos ir jų arterinis kraujospūdis būna padidintas. „Tačiau, kai pacientas grįžta namo, arterinio kraujospūdžio tokio nerandame. Tada įvertiname, kad yra arterinio baltojo chalato hipertenzija, kurios aktyviai gydyti nereikia“, – sako R. Kubilius.
Pasitaiko ir atvejų, kai arterinis kraujospūdis – nepastovus. „Pavyzdžiui, gydytojo kabinete jis yra padidėjęs, prie tam tikrų situacijų, grįžus iš darbo, po kažkokios stresinės įtampos kraujospūdis yra padidėjęs/ Tuomet mes galime pasiūlyti pacientui pasimatuoti 24 valandų arterinį kraujospūdį. Uždedame automatinę manžetę, kuri kas 30 minučių, visos paros metu, matuoja arterinį kraujospūdį. Ir jeigu arterinio kraujospūdžio vertės vidurkis yra daugiau nei 130, tokiam pacientui diagnozuojame arterinę hipertenziją“, – aiškina kardiologas.
Rizikos veiksniai
Gydytojas pabrėžia, kad labai svarbu įsivertinti arterinį kraujospūdį. „Visais atvejais, jei kraujospūdis yra padidintas, viršutinis 140, o apatinis 90 milimetrų gyvsidabrinio stulpelio, pacientas jau turėtų kreiptis į gydytoją. Kodėl tai svarbus? Neretai pacientas daro klaidą: štai mano arterinis kraujospūdis nėra padidintas, jis yra nedaug padidintas. Žmogus, kad nereikėtų eiti pas gydytoją, susiranda įvairių priežasčių, kodėl taip gali nutikti.
Tačiau mes gydytojai norime labai pabrėžti: arterinis kraujospūdis yra be galo svarbu, tačiau dar svarbiau yra lydintieji rizikos veiksniai, kurie didina žalingo arterinio kraujospūdžio poveikį. Kaip pavyzdį galėtume pasakyti: jeigu paciento arterinis kraujospūdis yra tik 140 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, pacientas rūko, turi viršsvorio, nėra fiziškai aktyvus, tuomet tie kiti rizikos veiksniai dar labiau didina žalingą arterinio kraujospūdžio poveikį, gali kraujagyslėse sukelti reikšmingus pokyčius“, – teigia R. Kubilius.
Todėl, teigia laidos svečias, gydytojams labai svarbus yra arterinės hipertenzijos dydis, kurį jie paverčia arterinės hipertencijos sunkumu. Taip pat gydytojai atkreipia dėmesį ir į rizikos veiksnius bei gretutines paciento ligas. „Jei pacientui nustatome pirmojo laipsnio arterinę hipertenziją, tai yra 140 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, tačiau jis turi 3 ar 4 rizikos veiksnius, tuomet mes sakome, kad tokį pacientą reikia stebėti, o gal ir pradėti gydyti medikamentiniais vaistais“, – sako kardiologas.
Anot jo, arterinė hipertenzija yra svarbus rodiklis, skaičiuojant tikimybę pacientui susirgti ar net mirti nuo širdies kraujagyslių ligos. „Tiesiog įsivaizduokime: mūsų širdies raumuo yra adaptuotas susitraukti ir išstumti arterinį kraujospūdį prilygstantį iki 120 milimetrų gyvsidabrio stulpelio ir visais tais atvejais, kai kraujospūdis yra padidintas, mūsų širdies raumuo pervargsta. Ta didesnio cirkuliuojančio tūrio reikšmė daro žalingus poveikius pačioms kraujagyslėms. Jos yra pertempiamos, yra žalingas poveikis inkstų struktūrai. Turime ainę organų pažeidimų, to patys nežinodami. Tam įtakos turi ir nežinojimas, koks yra žmogaus arterinis kraujospūdis ir valios stygius pasimatuoti arterinį kraujospūdį“, – pabrėžia R. Kubilius.
Kardiologas teigia, kad daugiau nei 50 proc. žmonių, kurie turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, to net nežino. Gydytojams susirūpinimą kelia ir pacientai, kurie žino, kad turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, tačiau nesiima veiksmų. „Todėl dar didesnį susirūpinimą kelia tas pacientas, kuris yra labai pažeidžiamas dėl savo širdies kraujagyslių ligos. Nekoreguota arterinė hipertenzija gali dar labiau pabloginti jo būklę“, – pastebi R. Kubilius.
Jei pacientas turi ribinį, normalų arba padidintą kraujospūdį, kuris neviršija 140 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, labai svarbūs tampa rizikos veiksniai. Dėmesį turėtų atkreipti tie, kurie serga lėtine inkstų liga, turi padidintą cukraus kiekis kraujyje, serga cukriniu diabetu. Anot gydytojo, esant tokiems rizikoms veiksniams, normalus kraujospūdis gali greitai tapti padidintu. „Perėjimas turbūt priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, mitybos, fizinio aktyvumo, kitų žalingų įpročių, veiksnių. Tie žalingi veiksniai gali daryti įtaką fiziologinio arterinio kraujospūdžio padidėjimui“, – pabrėžia kardiologas.
Mažo kraujospūdžio problema
Tačiau ne visi pacientai turi padidintą arterinį kraujospūdį. Yra tų, kuriems jis yra mažas. „Praėjusiais metais Anglijoje, kuomet vienas iš talentų šou prodiuserių neteko sąmonės ir buvo išsiaiškinta, kad taip nutiko dėl per mažo arterinio kraujospūdžio, beveik visą mėnesį visa žiniasklaida ūžė apie žemo arterinio kraujospūdžio problemą ir kaip galima padėti.
Arterinį kraujospūdį laikome pamažintu, kuomet viršutinis arterinis kraujospūdis siekia iki 90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio. Neretai pacientas blogai jaučiasi, jam svaigsta galva, jis neturi jėgų“, – aiškina R. Kubilius.
Deja, sako kardiologas, šiai dienai rinkoje nėra vaistų, kurie galėtų padidinti kraujospūdį. Tačiau R. Kubilius sako, kad mažas arterinis kraujospūdis yra būdingas jauniems pacientams. Todėl gydytojai šiems pacientams rekomenduoja įvairias fizinio aktyvumo ar stimuliacines priemones: šaltesnį dušą, didesnį fizinį aktyvumą rytais.
Tačiau yra ir vyresnio amžiaus pacientų, kurie linkę į mažą kraujospūdį. Šiems pacientams kardiologas rekomenduoja ryte neskubėti keltis iš lovos, pirmiausia bent 5 minutes pabūti atsisėdus, mat kitaip yra tikimybė apalpti. Kardiologas pabrėžia, kad nėra mokslinių tyrimų, kurie įrodė, jog mažas kraujospūdis yra kenksmingas. „Paprastai teigiama, kad tai nėra žalinga organizmui. Pačiam pacientui galbūt subjektyviai yra blogiau, nes tam tikru metu jo gyvenimo kokybė yra prastesnė“, – sako R. Kubilius.
Kofeinas ar arbata gali tokiems pacientams tapti pagalbos įrankiu, kuris sužadina spartesnį širdies susitraukimą, sako pašnekovas. „Tačiau turbūt organizmas jau yra taip sutvertas, kad mažesnis arterinis kraujospūdis draugauja su retesniu pulsu, organizmas yra susibalansavęs. Jeigu mes jį pernelyg stimuliuojame, tai dažnai sergantysis ar turintis polinkį į mažesnį kraujospūdį, pajaučia, kad jam atsiranda dažnesnė širdies veikla, kurios jis netoleruoja. Dažnai tokie pacientai yra liesesnės kūno sandaros ir tie pojūčiai yra stipresni“, – teigia R. Kubilius.
Kaip matuoti kraujospūdį?
Taip pat, pabrėžia R. Kubilius, svarbu žinoti, kaip tiksliai reikia matuoti kraujospūdį. Jį matuoti reikėtų matuokliu, kuris matuoja žastą, o manžetės dydis priklauso nuo žastų storumo. „Arterinis kraujospūdis visada yra matuojamas ramybės būsenoje, pacientas atsisėdęs bent 5 minutes turėtų pasėdėti ramiai. Ir arterinis kraujospūdis yra matuojamas bent 2-3 kartus. Jeigu du pirmus kartus pamatavus nėra skirtumo bent 10 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, teigiame, kad tai yra kraujospūdžio tikslioji vertė. Tą vertę mes turėtume perduoti savo gydytojui, sakydami, kad pasimatau kraujospūdį, atlikau pagal visas rekomendacijas kaip būtina matuoti ir mano kraujospūdžio vertė yra tokia.
Priminsiu, kad arterinis kraujospūdis yra bene pats svarbiausias širdies kraujagyslių rizikos veiksnys, kurį yra labai nesudėtinga valdyti“, – akcentuoja R. Kubilius.
Gydytojai puikiai žino, koks kraujospūdis yra normalus, tačiau R. Kubilius pastebi, kad painiau yra su žmogaus pulsu. „Mokslininkai nėra susitarę, kokias vertes turėtume laikyti normaliomis. Paprastai yra sutarta, kad pulsas neturėtų būti didesni nei 80 kartų per minutę ir neturėtų būti mažesnis nei 50 kartų per minutę. Su sąlyga, kad pacientas jį toleruoja ir jaučiasi gerai“, – akcentuoja kardiologas.
R. Kubilius pastebi, kad įvairūs duomenys parodo, jog širdies susitraukimų dažnį ateityje galėsime laikyti nauju ilgaamžiškumo rodikliu. „Pavyzdžiui, šikšnosparniai arba pelės, kurios gyvena vos keletą metų, jų širdies susitraukimų dažnis siekia bene 600 kartų per minutę. Šunys ir katės, kurių pulsas yra iki 150 per minutę, gyvena apie 15 metų. Ir štai drambliai, kurių širdies susitraukimo dažnis yra tik 50 kartų per minutę – gyvena 25 metus. Kuo lėčiau, tuo yra ilgiau. Suprantame, kad turėtume siekti, kad tas pulsas būtų mažesnis, taip galėtume taupyti širdies baterijos rezervą“, – sako pašnekovas.
Žiūrėkite visą laidą:
