Kauno klinikų kardiologė doc. dr. Diana Žaliaduonytė-Pekšienė laidoje „DELFI diena“ papasakojo, kas yra širdies nepakankamumas, kokio amžiaus žmonėms ši liga pavojingiausia, kurie simptomai yra dažniausi, ar įmanoma pasveikti bei kaip rūpintis savo sveikata.
– Širdies nepakankamumas. Kokia tai liga?
– Paprastai sakant, tai yra būklė, kai širdis pavargsta, širdis yra raumeninis organas, kuris pumpuoja kraują, o kai ji nuvargsta, ta funkcija sutrinka ir širdis nebesugeba išleisti kraujo į organizmą tiek, kiek įprastomis sąlygomis. Būtent tada atsiranda širdies nepakankamumas.
– Kaip pasireiškia pati liga?
– Liga pasireiškia tam tikrais simptomais, niekada negali būti tik vieno vienintelio, tačiau pats dažniausias, galima sakyti, klasikinis simptomas yra dusimas – žmogus tiesiog pradeda dusti, jam sunkiau atlikti tuos darbus, kuriuos anksčiau galėdavo padaryti lengvai, jis greitai pavargsta, sunku išsimiegoti, patinsta kojos ir rankos.
– Kokiame amžiuje dažniausiai atsiranda ši liga ir ar įmanoma jos išvengti?
– Šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, vyresni nei 65 metų, jaunesnio amžiaus žmonės serga rečiau, bet ligos puola ir jaunus. Išvengti galima, labai svarbu prevencija. Širdies nepakankamumas yra liga, kuri dažniausiai neatsiranda iš niekur, dažniausiai tai jau yra kitos širdies ligos pasekmė. Galbūt tas žmogus turi širdies ritmo sutrikimų, į kuriuos nereaguoja, tada kaip pasekmė atsiranda širdies nepakankamumas. Jeigu žmogus 20-30 metų turi padidintą kraujo spaudimą, per ilgą laiką gali išsivystyti ir širdies nepakankamumas. Todėl mes kalbame ir sakome, kad reikia lankytis pas gydytoją arba namuose pasimatuoti kraujo spaudimą.
– Koks turėtų būti normalus žmogaus kraujospūdis?
– Normalus žmogaus kraujo spaudimas turėtų būti ne didesnis negu 140 ir 90. Jeigu jis yra didesnis, tada galima sakyti, kad tai nėra normalu.
– Kada reikėtų susirūpinti?
– Jeigu žmogus kelis kartus nustato kraujo spaudimą ir jis būna padidėjęs, jam reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją.
– Kalbant apie amžiaus grupes, ar būna kokių nors netikėtų atvejų, pavyzdžiui, ar serga maži vaikai?
– Aš esu suaugusių žmonių kardiologė, o su vaikais, ko gero, būtų galima sieti tik įgimtas ligas, dėl kurių gali būti širdies nepakankamumas, bet tai tikrai yra išskirtiniai atvejai.
– Vyrai ar moterys?
– Vienodai. Šiai ligai nėra prioritetų.
– Kas labiausiai veikia mūsų širdį?
– Reikia žiūrėti į pačius bendriausius dalykus, kurie turi įtakos mūsų sveikatai. Jeigu žmogus nejuda, jeigu nesveikai maitinasi, jeigu jis neleidžia laiko gryname ore, tai viskas gali prisidėti prie to, kad didėja rizika susirgti infarktu.
– Kaip liga progresuoja?
– Deja, prognozė yra bloga ir žmonėms, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, per penkerius metus pusė tokių žmonių numiršta. Tai tikrai yra daug, žmogus iš lėto gęsta, tai kenkia žmogaus gyvenimo kokybei, nes jis tiesiog nebegali užsiimti įprastais dalykais, nes paprasčiausiai nebeturi jėgų.
– Kaip liga veikia gyvenimo kokybę?
– Tikrai turi labai daug įtakos, žmogaus gyvenimas prastėja. Žmogus nebegali atlikti savo įprastos veiklos: apsirengti, eiti pasivaikščioti, dirbti sode, kas yra aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Paskutinėse stadijose žmogus pavargsta net tuomet, kai užsipliko arbatą ar apsirengia. Tai yra viena didžiausių problemų, kai galvojame apie gydymą.
– Kaip jūs gydote?
– Gydymas susideda iš daugelio etapų. Vienas iš gydymų – nemedikamentinis. Tai yra visos bendrosios priemonės, kad būtume sveiki, nerūkytume, daugiau judėtume. Žinoma, yra labai svarbu ir medikamentinis gydymas. Tyrimai rodo, kad jeigu žmogus gydosi, žmogus išgyvena ilgiau ir kokybiškiau, kartais simptomų visai nelieka. Labai svarbu gydytojui paskirti gydymą ir žmogui teisingai laikytis to režimo. Tabletės, padėtos stalčiuje, neveikia.
– Ar įmanoma pasveikti?
– Visiškai pasveikti yra neįmanoma, bet liga gali būti kontroliuojama, jeigu žmogus gydosi.
– Kiek atvejų iš šimto galima kontroliuoti?
– Jeigu žmogui nustatoma širdies nepakankamumo diagnozė, jis jau patenka į tą penkerių metų planą. Prognozė bloga, todėl mes ir norime kalbėti apie šią ligą ir pasakyti, kad jums gydytis būtina.
– Taip yra ir su vėžiu. Kai liga jau yra vėlyvesnėse stadijose, labai sunku ar net nebeįmanoma pasveikti. Ar yra panašumų?
– Taip, širdies nepakankamumas taip pat turi stadijas. Jos yra keturios, bet viską sieti su išgyvenamumu būtų neteisinga. Net jeigu žmogus yra pirmoje stadijoje, jis jau turi didelę riziką numirti arba turėti širdies nepakankamumo paūmėjimą.
– Širdies persodinimas – galimybė pasveikti?
– Donorų, deja, nėra daug. Tam, kad būtų galima atlikti tokią operaciją, mes turime turėti donorinę širdį. Reikia pasakyti, kad tai yra loterija, kad žmogus galėtų gauti sau širdį. Tam yra skiriami specialūs vaistai, kad žmogaus organizmas primtų tą širdį.
– Kaip yra su stimuliatoriais?
– Širdies nepakankamumo atveju yra specialus stimuliatorius. Tai yra stimuliatorius, kuris yra įdedamas į abu širdies skilvelius ir jis sinchronizuoja darbą. Tai yra labai efektyvus gydymas, deja, jis nėra ir negali būti pritaikomas visiems.
– Ar dažnas atvejis, kai toks gydymas tinka?
– Dažnai tinka. Tik tiek, kad reikia, jog žmonės pasiektų mūsų specialistus, pacientai yra laukiami.
– Kiek šiai ligai turi įtakos kitos ligos?
– Labai daug. Širdies nepakankamumu sergantys pacientai dažniausiai jau turi puokštę ligų, dažniausiai būna podagra, cukrinis diabetas, dažniausiai turi blogus kraujo rodiklius. Visos gretutinės būklės pasunkina ligą, nes sunku paskirti gydymą. Reikia didelio profesionalumo iš medikų.
– Kokie yra mitai, susiję su šia liga?
– Manyčiau, kad mitai yra du. Visų pirma, kai žmogus pats sau nusistato ligą, nes jis tiesiog pradėjo dusti. Vien tik dusulys – per mažas simptomas. Kitas dalykas, kuris yra svarbus, kad pacientai nenueina pasitikrinti. Jeigu žmogus staiga pradėjo jaustis blogai, jam kyla dusulys, tinsta kojos, jam tikrai reikia kreiptis į medikus. Būkime sveiki, rūpinkimės sveikata, valgykime daugiau daržovių nei mėsos. Tokie patarimai yra patys esminiai.
Visas pokalbis – DELFI TV įraše.
