Susirgus hormonų bus arba per daug, arba per mažai
„Jei labai trumpai reikėtų papasakoti, ką daro hormonai, atsakyčiau, kad jie palaiko mūsų gyvybę. Be jų mes negalėtume funkcionuoti. Vieni hormonai reguliuoja mūsų medžiagų apykaitą, kiti veikia streso metu. Sutrikimai, kuriuos lemia hormonų pokyčiai, taip pat yra labai svarbūs. Šiuos sutrikimus, jei jie atsiras, po kurio laiko žmogus vis tiek pajaus“, – kalbėjo endokrinologė.
Skydliaukė – tai liauka, kuri yra mūsų kakle. Ji gamina du hormonus: trijodtironiną ir tiroksiną, kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą mūsų organizme. Sutrikus šios liaukos veiklai, hormonų gali būti per daug, tai vadinama hipertiroidizmu, arba per mažai, tokiu atveju sindromas vadinamas hipotiroidizmu.
„Šie susirgimai nėra reta problema. Tačiau būna ir atvejų, kai žmogui nustatoma skydliaukės liga, bet skydliaukės funkcija yra normali ir jos nereikia gydyti. Pagal Higienos instituto duomenis, 2013 m. Lietuvoje skydliaukės ligomis sirgo 40 žmonių iš 1000. Skydliaukės sutrikimo simptomai yra nespecifiniai, tačiau iš jų galima įtarti šią ligą“, – sakė gydytoja.
Pajautę, jog kažkas negerai, dažniausiai žmonės eina pas šeimos gydytoją, kuris, jei ištiria, kad skydliaukės veikimas sutrikęs, pacientą iškart siunčia pas endokrinologą. Tada endokrinologas pradeda ieškoti priežasčių bei gydymo.
Jodo papildų lietuvimas nereikia
„Būna ir taip, kad patys žmonės užčiuopia sau mazgą gerklėje ar pastebi simptomus, todėl iškart eina pas endokrinologą. Moterys skydliaukės ligomis serga žymiai dažniau nei vyrai, kai kuriomis ligomis net 8 kartus dažniau. Visų šių ligų rizika didėja didėjant amžiui, perkopus 60 metų ribą, rizika tampa didžiausia. Vis dėl to atkreipti didesnį dėmesį į skydliaukę reikėtų nuo 40 metų“, – patarė M. Petravičiūtė.
Jei skydliaukė gamina per daug hormonų, medžiagų apykaita greitėja. Todėl ir simptomai bus susiję su greitesne medžiagų apykaita – didelis prakaitavimas, svorio kritimas, didesnis širdies ritmas, gali tapti sunkiau kvėpuoti, sutrikti menstruacijų ciklas.
„Ir atvirkščiai, sumažėjus hormonų gamybai, medžiagų apykaita lėtėja. Tada auga svoris, žmogus netoleruoja šalčio, širdis plaka lėčiau, gali užkietėti viduriai, menstruacijos būna gausios, bet lėtos. Kartais pacientai gyvena su skydliaukės liga daug metų ir be gydymo, jiems jo nereikia, nes funkcija nėra sutrikusi“, – sakė gydytoja.
Pagrindinė dažniausia problema, kodėl skydliaukės veikla susilpnėja ir nebegamina užtektinai hormonų – lėtinis autoimuninis tiroiditas. Jį sukelia autoantikūnai. Antikūnai yra medžiaga, kuri išsiskiria mums kovojant prieš kokią nors infekciją. Dėl žalojančio jų poveikio, skydliaukė gamina vis mažiau hormonų, galiausiai išsivysto hipotiroidizmas.
„Tam įtaką daro genetika, be to, šia liga labiau serga moterys bei vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat riziką padidina kitos, jau turimos autoimuninės ligos. Ypatingos prevencijos nėra, nebent galime padaryti viską, kas mūsų rankose, jog būtume tikri, kad prie šios ligos savo veiksmais neprisidėjome. Tad galime vengti nesveiko gyvenimo būdo, rūkymo, kuris kenkia skydliaukei, didelio streso“, – sakė M. Petravičiūtė.
Pasak gydytojos, seniau negaudavome pakankamai jodo, kas taip pat prisideda prie skydliaukės ligų, tačiau dabar tokios bėdos Lietuvoje nebėra ir jo gauname užtektinai. Net jei ir yra genetinė rizika sirgti skydliaukės ligomis, papildomai jodo vartoti endokrinologė nerekomenduoja, nes pasak jos, taip galime prisidėti prie per didelės hormonų gamybos.
Vartojant vaistus, išgyventi galima ir be skydliaukės
Dėl sulėtėjusios hormonų gamybos žmogus tampa vangesnis, lėtesnis, jam ima augti svoris, kaupiasi skysčiai, atsiranda depresijos požymių. Tačiau savęs apleisti nevertėtų, nes šiai ligai yra gydymas.
„Kai nustatome, kad pacientas turi sumažėjusią hormonų koncentraciją, skiriame pakaitinę hormonų terapiją. Ji paprasta – žmogui reikia gerti tiroksiną tablečių pavidalu, jo sveikata gerėja. Deja, tai nėra pagydoma liga, nors gali atsitikti taip, kad skydliaukės funkcija vienu metu gali tiesiog susitvarkyti pati ir tiroksino nebereikės“, – pasakojo endokrinologė.
Nors itin padedančių veiksnių, išskyrus vaistus, susitvarkyti su šia liga nėra, tačiau, pasak gydytojos, vis tiek reikia stengtis gyventi sveikai, nerūkyti, būti aktyviems. Kai kuriose šalyse rekomenduojama gerti seleno papildus, tačiau jų poveikis moksliškai nėra įrodytas.
„Vaistų dozės priklauso nuo to, kokioje stadijoje skydliaukė sustojo irti. Dozės gali ir didėti, ir mažėti. Net jei skydliaukės visiškai nebeliko, gyventi galima dėl pakaitinės hormonų terapijos. Būna, kad ši liauka išvis išoperuojama. Beveik visos endokrininės ligos yra koreguojamos, pavyzdžiui, cukrinio diabeto atveju – insulinu“, – sakė gydytoja.
Svarbiausia stebėti savo būseną ir jos pakitimus, nes skydliaukės ligoms užkirsti kelio ar pamatyti jas iš anksto galimybių nėra. Jei žinome, kad šeimoje ar giminėje kas nors turėjo problemų su šia liauka, reikia to nepamiršti ir būtinai pasitikrinti pamačius simptomus.
„Padidėjusių hormonų koncentracijos sutrikimus – hipertiroidizmą taip pat dažniausiai lemia autoimuniniai susirgimai. Tai vadinama Greivso liga, kai padaugėja antikūnų, kurie sukelia hormonų stimuliavimą. Gydymas gali būti kelių būdų: duodame vaistų, kurie slopina hormonų išsiskyrimą, taip pat galime kitais būdais naikinti pačią skydliaukę. Jos veikimas gali normalizuotis arba pereiti į per mažą hormonų gamybą“, – kalbėjo M. Petravičiūtė.
Kartais atliekama ir operacija, kurios metu pašalinama dalis skydliaukės, nes kitos išeities tiesiog nebelieka. Hipertiroidizmo komplikacijų atveju dažnai išsivysto akių „išvirtimas“, kai akys pasistūmėja į priekį.
„Pacientams tai itin nemalonu, nes ši komplikacija matosi vizualiai, be to, patiriamas dvejinimasis akyse, jos sausėja, skauda, bijo šviesos. Greivso ligos komplikacijoms didelę įtaką padaro rūkymas. Taip pat hipertiroidizmas daro įtaką širdies veiklai, ji dirba greičiau, todėl jos darbas gali sutrikti, o tai pavojinga. Sunkesniais atvejais gali išsivystyti kaulų retėjimas“, – sakė endokrinologė.
Hipotiroidizmo komplikacijų atvejai gali pasibaigti net koma. Pats sudėtingiausias komplikacijų atvejis yra miksedema, kai organizmas beveik visiškai sustoja. Jis tinsta, jame kaupiasi skysčiai, lėtėja kvėpavimas, širdies veikla, didėja cholesterolis.
Tačiau šios komplikacijos neatsiras, jei bus gydomasi teisingai ir tvarkingai. Hipertiroidizmo atveju dažnai užčiuopiami mazgai, kurie yra atsakingi už skydliaukės hormonų koncentracijos padidėjimą. Tam tikrais atvejais šie mazgai gali būti piktybiniai. Vis dėlto nebūtinai skydliaukės funkcija turi būti sutrikusi - net ir be sutrikimų galime aptikti piktybinius mazgus.
Pasak gydytojos, jei jaučiame, kad mūsų būklė kasdien vis išlieka tokia pat prasta ar net blogėja, jaučiame išvardintus simptomus – ne tik vertėtų, bet būtinai reikėtų skirti laiko vizitui pas gydytoją.
