Įjungę visus smegenis galėtume levituoti ir judinti daiktus

„Yra toks sindromas, kurį vadiname „miegančiosios gražuolės sindromu“. Smegenyse pilna neuronų, jie nebūna žuvę, bet nefunkcionuoja. Be to, manome, kad tik apie 25 proc. neuronų veikia, visi kiti yra rezervinėje būklėje. Galbūt, jei naudotume tą rezervą, galėtume skraidyti, judinti daiktus, nuspėti ateitį. Tikriausiai tokia galimybė yra. Beje, galbūt kažkada tokias savybes ir turėjome, tik vėliau jos mums išnyko“, – kalbėjo neurologas.

Labai svarbu yra ir mūsų socialinis gyvenimas, bendravimas su žmonėmis. Ekskursijos, muziejai, pažintinės iškylos taip pat skatina nervų sistemos darbą ir neleidžia joms „apkiausti“, vėliau išsivystyti ligoms.

„Beveik visais atvejais alkoholis mūsų smegenims yra blogai. Nebent visiškai mažomis dozėmis kartais, tada jis veikia angliavandenių apykaitoje. Yra net rimtų tyrimų, kuriuose parodyta, kad labai saikingas, pabrėžiu – labai saikingas vartojimas prailgina gyvenimą.

Bet peržengus tą ribą, kuri yra labai individuali kiekvienam, smegenims yra pražūtis. Atsiranda daugybė ligų: smegenų vandenė, hidrocefalija, smegenų atrofija ir t.t.“, – pasakojo gydytojas.
J. Fišas sako, kad sąmoningumo mums vis dar trūksta, todėl griežtesni alkoholio ribojimai turi prasmę, nors svarbiausia, kad būtų vidinis cenzorius.

„Kaip gydytojas su patirtimi, galiu pasakyti, kad nėštumo metu jokio alkoholio ar tabako, perteklinio įvairių maisto produktų vartojimo negali būti. Moteris nėštumo metu turi sportuoti, gauti teigiamas emocijas, o galimų toksinų negali būti net iš tolo“, – perspėjo J. Fišas.

Kai kurios smegenų ligos – tarsi loterija

Prieš kraujagyslinę demenciją, taip vadinamą silpnaprotystę, kuri būna įgyta, ir priklauso nuo sutrikusios smegenų kraujotakos, galima užsiimti profilaktika.

„Šios ligos profilaktika yra kaip ir daugelio ligų – sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, sveika mityba, geros emocijos, geras miegas. Taip pat kraujo krešumo, cholesterolio stebėjimas. Tada bus neleidžiama sutrikti galvos smegenų kraujotakai, nes įvairiose vietose, jei ji sutrinka, pražudo smegenis, žūva neuronai ir išsivysto demencija. Taigi, profilaktika aiški ir paprasta, deja, mažai kas jos laikosi“, – sakė neurologas.

Kalbant apie neurodegeneracines ligas, pavyzdžiui, alzhaimerį ir kitas panašias ligas, jų priežastis, sako gydytojas, nėra visiškai aiški.

Kraujagyslės turi tam reikšmės, tačiau yra ir kiti faktoriai. J. Fišas sako, kad labai dažnai šios ligos yra tarsi loterija.

„Jos arba atsiranda, arba galima nugyventi 100 metų ir jomis nesusirgti. Didėjant žmogaus amžiui, didėja ir tikimybė, kad šios ligos atsiras. Tam turi įtakos ir paveldimumas. Demencija gali būti ir mišri, jei yra kraujagysliniai faktoriai ir polinkis neurodegeneracinei ligai. Tada ji tikrai pasireikš. Nebus užrašyta ant kaktos – Alzheimerio liga, bus tik silpnaprotystė. Jei kraujagyslinis faktorius eliminuotas, nėra jokių mažų insultų. Tada Alzheimerio liga arba vystosi vangiai, arba išvis nepasirodo“, – pasakojo neurologas.

Paklaustas apie atminties problemas, gydytojas nusišypso, kad tam paaiškinti reikėtų kelių atskirų laidų. Vis dėlto atmintį pagerinti galima augaliniais preparatais, poilsiu, atminties lavinimo žaidimais.

„Atminties problemos gali būti laikinas sutrikimas su grįžtamąja eiga, dažniausiai taip ir būna. Taip atsitinka pervargus, susirgus kokia nors liga, pavyzdžiui gripu, pervargus protiškai ar fiziškai. Kad taip neatsitiktų, tinka bendros higieninės priemonės. Atminties rezervas, atminties konsolidacija – iš trumpalaikės pereinant į ilgalaikę, kiekvienas žmogus turi vis kitokią. Sunerimti dėl atminties suprastėjimo kartais reikia, o kartais ir ne. Būna, kad ateina žmogus ir skundžiasi labai bloga atmintimi, bet paprasti testai parodo, kad ta atmintis dar geresnė nei gydytojo“, – kalbėjo J. Fišas.

Žiūrėkite visą laidą „Sveikatos receptas":


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)