Alzheimerio liga – neurodegeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Tai labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma. Šios ligos tikslios priežastys ir mechanizmas nėra žinomi, įvardijami tik nustatyti reikšmingi rizikos faktoriai. Tiesioginių išgydymo priemonių ar profilaktikos būdų nėra, skiriamas gydymas tik palengvina simptomus.
Apie ligą išsamiau – interviu su gydytoja.
– Kokia tai liga?
– Tai yra degeracinė liga ir žmogaus kūne vyksta reikšmingi pokyčiai, ypač galvos smegenyse, tai yra jų atrofija. Sveikose smegenyse yra maždaug šimtas milijardų ląstelių, kurios generuoja impulsus, jie sklinda, tai leidžia mums mąstyti, jausti, prisiminti, atlikti įvairius dalykus. Kai vyksta degeneracija, tie impulsai pradeda strigti. Atminties procesuose dalyvauja per 30 medžiagų, svarbiausios yra citicholinas, jo mažėja ir tada susergama Alzheimeriu. Liga, kuri pasireiškia ryškiu kognityviniu defektu, atminties susilpnėjimu, kuris sutrikdo visą žmogaus funkcionavimą.
– Kaip ta liga atsiranda, kokie yra pirmieji jos požymiai?
– Kaip ta liga atsiranda yra padaryta per 400 klinikinių tyrimų ieškant priežasčių. Vienos priežasties nerasta, yra tik kelios hipotezės. Žmonių smegenyse yra randama tam tikrų sankaupų, rezginių. Beta amiloidas – tai baltymo fragmentas iš amiloido baltymo pirmtako. Sveikose smegenyse šie baltymų fragmentai yra suardomi ir pašalinami. Sergant Alzheimerio liga, fragmentai sudaro netirpias plokšteles.
Liga pasireiškia nuo tam tikrų socialinių pajautimų, asmenybės pokyčių, garbės, gėdos, subtilių dalykų, vėliau – atminties sutrikimai, elgesio pokyčiai, nuotaika keičiasi. Pradinėse stadijose žmogus nebesuvokia savęs, savo atminties, žmogus praranda kasdienius įpročius, nebemoka skaičiuoti, rašyti, o jau pačioje sunkiausioje būklėje jis tampa visiškai priklausomu nuo kito žmogaus, nuo priežiūros ir globos.
– Ar ši liga išgydoma, jeigu, ar galima ją sušvelninti?
– Taip, tikrai galima, dirbama ta kryptimi ieškant gydymo metodų, bet šiandien tokių medikamentų yra per 20. Kol kas jie neatėjo iki žmogaus gydymo, bet yra galimybė sušvelninti simptomus.
– Kodėl ši liga ištinka žmones?
– Kaip minėjau, yra per 400 studijų, kur nagrinėjamos įvairios teorijos, vieno atsakymo nėra.
– Kiek žmonių Lietuvoje serga šia liga?
– Pagal įvairius duomenis, turėtų būti tarp 16-30 tūkstančių žmonių, bet tikslių duomenų nėra, nes ne visais atvejais kreipiamasi į gydytojus. Kai jis kreipiasi, žmonės dažnau jau serga kelerius metus, ligos forma būna pažengusi. Ši liga dažniausiai pasireiškia nuo 60 metų ir vyresniems žmonėms.
Aš dirbu ligoninėje ir į mano skyrių dažniau patenka žmonės, kurių liga jau yra pažengusi, nes pažengusiose formose padaugėja tokių simptomų kaip klaidingi įsitikinimai, nuotaikos pokyčiai, sąmonės sutrikimai. Kai mes juos koreguojame ir ištiriame, paaiškėja, kad jis jau sunkioje arba pažengusioje stadijoje. Labiausiai gaila, kad iki to laiko jis nesiėmė jokio gydymo, kuris būtų prislopinęs tokį atminties sutrikimą.Tai reiškia, kad geriausias gydymui skirtas laikotarpis – prarastas.
– Kada kreiptis į medikus?
– Labai svarbu, kad artimieji būtų dėmesingi, pats ligonis būna praradęs kritinį savo atminties vertinimą ir nesikreipia pagalbos pats. Artimieji turėtų pastebėti pokyčius: užmarštumą, nerimastingumą, miego sutrikimus, socialinės distancijos nebuvimas, atradimas daiktų netikėtose vietose, pamiršimai bankų kodai, negebėjimas atlikti kasdienės veiklos, interesų praradimas, tiesiog pastebėjus visa tai reikia kreiptis į medikus.
– Kiek šioje ligoje yra baimės ir gėdos?
– Daug, nes manoma, kad jeigu žmogus turėjo aukštą intelektą, daug protinės veiklos, tai yra tam tikra prevencija. Kuo daugiau smegenys funkcionuoja, susidaro neuronų jungtys, turime didesnį rezervą ląstelių nykimui. Yra tokia stigma, kad gėda kreiptis dėl tokių problemų ir kartais iš artimųjų esu girdėjusi, kad „kentėjau, kiek galėjau“, o dabar jau nebegaliu, tai gydykite.
– Ar liga jaunėja?
– Norėčiau, kad taip būtų, nes tai reikštų kiek pasikeitųsį gydymą ir ženkliai daugiau pagalbos būdų. Šios ligos rizikos veiknys pirmasis yra amžius. Kaip jau sakiau, iki 60 metų tai galėtų būti vienas iš tūkstančio, kuo vėliau, tuo tas procentas kyla.
Dažniau serga moterys, pastebima, kad liga dažniau pasiglemžia žemesnio išsilavinimo žmones ir svarbu gretutinių ligų būklė – cukraus kontrolė.
Visas pokalbis – DELFI įraše.
