Progresas, nuo kurio kenčia smegenys
„Informacinis laukas, jo daromas spaudimas labai destabilizuoja nervų sistemą. Jei šiame lauke atsiduriama nuo pat vaikystės, galima adaptuotis, tačiau vyresnis žmogus, kuris susiduria su tokiu netikėtu informacijos srautu, gali pajausti poveikį nervų sistemai. Tas poveikis bus destabilizuojantis, žmogus jausis sutrikęs, jaus nerimo ar depresijos sindromus“, – pasakojo neurologas.
Pasak gydytojo, galime stengtis sumažinti šį informacinį lauką, tačiau tai nėra reali idėja. Šiais laikais dauguma vaikų jau neįsivaizduoja gyvenimo be kompiuterinių žaidimų ar mobilaus telefono, nors vyresniems žmonėms jie sukelia tam tikrą nerimą.
„Kalbant apie smegenų struktūrą, tokia, kokia ji buvo seniau, liko ir dabar. Tačiau smegenys tapo labiau išlavintos, priprato gauti daugiau informacijos ir ją apdoroti. Šiuo požiūriu, didelis informacijos srautas mūsų smegenims naudingas – daugiau žinome, daugiau galime ir suprantame, išsprendžiame daugiau problemų ir tai rodo progresą“, – kalbėjo J. Fišas.
Vis dėlto yra ir kita pusė – elektromagnetinių bangų poveikis mūsų smegenims. Elektrinis laukas turi destabilizuojantį poveikį vegetacinei nervų sistemai, kuri reguliuoja kraujospūdį, emocijas, kūno temperatūrą, virškinimo sistemą, intymias funkcijas.
„Šis koncentruotas elektrinis laukas, vietose, kur jo labai daug, veikia tikrai neigiamai. Reikia stengtis jo gauti kuo mažiau, jį eliminuoti. Turi būti augalai, kurie teoriškai sugeria jį, turi būti pertvaros, ergonominė apsauga. Jei to padaryti neįmanoma dėl finansinių sunkumų, kiekvienas, dirbantis tokiose sąlygose, būtinai turi daryti pertraukas ir laikytis darbo higienos“, – sakė neurologas.
Per pertraukas išėję į gryną orą, kuriame nebūtų elektormagnetinio lauko, turėtume būti fiziškai aktyvūs – padaryti mankštą, pavaikščioti. Pasak gydytojo, kaip padėti savo smegenims, žinoma jau nuo Hipokrato laikų. Fizinis aktyvumas, ramūs nervai, geras miegas, sveikas maistas, sveikas gyvenimas, geros emocijos padeda smegenims išlaikyti aukštą funkcinį pajėgumą.
„Visos kitos formos, pavyzdžiui, meditacija, fizinis aktyvumas su meditacijos komponentu yra ypatingai svarbu. Ypač dabar, kai patiriame informacinio lauko spaudimą“, – pasakojo gydytojas.
Maistas, bakterijos ir smegenys – labai susiję
Galvos smegenų funkcionavimą aprūpina neuromediatoriai – tarpininkai tarp vienų neuronų, perduodantys impulsą kitiems. Jie atsakingi už emocijas, nuotaiką, energingumą ir panašiai. Maistas, kurį suvalgome, skatina neuromediatorių darbą arba jį slopina.
„Todėl maistas yra labai svarbus. Gan didelį žalingą poveikį turi lengvai įsisavinami angliavandeniai, cukrūs. O ketogeninė dieta nėra tokia žalinga, net atvirkščiai – naudinga. Maisto produktai, kurie turi prebiotikų, probiotikų teigiamai veikia smegenų veiklą. Viena iš paskutinių koncepcijų yra tokia, kad neuromediatoriai daugiausiai gaminasi žarnyne, juos gamina gerosios bakterijos, kurių yra daugmaž 2 kg. Tai atskiras organas“, – sakė neurologas.
Jei valgome nesveikus produktus, gerosios bakterijos žūsta ir jas pakeičia blogosios, kurios neduoda jokios naudos. Tada kyla įvairios ligos: nerimo sutrikimai, depresija, kartais net šizofrenija.
„Smegenų darbą tikrai skatina kava ar kiti tokie gėrimai, jie nėra žalingi su viena sąlyga – jų negalima padauginti. Padauginimas veda į nervinių struktūrų išsekimą, šios struktūros atsakingos už budrumą, susikaupimą ir atmintį. Gali padaryti įtaką nerimo sindromui. Kavos per dieną galime išgerti du puodelius, o per didelis susidomėjimas energetiniais gėrimais taip pat nieko gero“, – perspėjo J. Fišas. Trūkstant fizinio aktyvumo, kenčia ir mūsų smegenys, jie tampa pasyvūs ir buki. Pasak neurologo, jei žmogus sveikas, jo darbingumas ir psichinė sveikata bus gera.
„Bukumą taip pat skatina ir tingėjimas, motyvacijos trūkumas ir veiklos apleidimas. Mums visada reikia tam tikro stimulo – ar išorinio, iš aplinkos, ar vidinio. Būtinai turi vykti kažkokia veikla, kuri neleistų pasyviai atbukti. Kartais turime paprašyti draugų, tėvų, šeimos narių neleisti mums smarkiai tingėti“, – kalbėjo neurologas.
Tačiau, priduria gydytojas, kartais ir patingėti turime sau leisti. Darboholizmas veda į perdegimą, kuris neretai būna labai daug darančių žmonių patologija. Dažnai pacientai ateina dėl išsekimo, kuris įvyko dėl per didelio tempo, per didelių reikalavimų.
„Todėl mums būtini pomėgiai, gera mityba, fizinis aktyvumas, kartais visiškas atsipalaidavimas. Kaip ir sportininkams reikalingas raumenų atpalaidavimas, taip ir smegenims. Dėl to savęs kaltinti negalima, nes kai žmogus perdegs, visi pasiekimai nueis šuniui ant uodegos. Susirgsi, sėdėsi poliklinikoje, gulėsi ligoninėje arba reabilitacijoje“, – sakė J. Fišas.
Žiūrėkite visą laidą „Sveikatos receptas":
