Vizitas laiku palengvina ligos diagnozę bei gydymą, taip pat duoda žymiai geresnių rezultatų. Apie dažniausias ginekologines moterų problemas ir menopauzę – diskusija su gydytoja akušere-ginekologe – DELFI laidoje „Sveikatos receptas".
Geriau ateiti be reikalo, nei pavėluotai
„Jei moteris sveika, dažniausiai viskas būna taip pat kaip visada – reguliarios negausios ir be krešulių mėnesinės, normalios išskyros, nėra skausmų. Tačiau jei atsirado kokie nors skausmai, gausios išskyros, pagausėjo mėnesinės su krešuliais – reikėtų susimąstyti ir užsiregistruoti konsultacijai. Galbūt moteris niekuo neserga, bet geriau ateiti be reikalo, nei pavėluotai“, – kalbėjo V. Dauderienė.
Pasak akušerės, moterys dažniausiai žino savo nusiskundimus, nebent nutyli kokias nors labai intymias detales, kurios gali būti svarbios. Tačiau paklausti reikia visko, ko tik norima.
„Sunku pasakyti, kokie moterų nusiskundimai yra dažniausi. Jaunos moterys tikriausiai dažniausiai skundžiasi makšties uždegimu, tačiau jis nėra pavojingas ir nesukelia didesnio poveikio. Vyresnio amžiaus moterys turi jau visai kitokius skundus. Po menopauzės tai būna makšties sausumas, klimakteriniai požymiai, šlapimo nelaikymas, lytinių organų iškritimas ir panašiai. Vis dėlto moteriai ginekologas reikalingas visą gyvenimą. Būna, kad ateina vyresnio amžiaus moteris ir sako, kad ji jau tokių metų, o vis dar turi čia eiti. Tai nėra joks išskirtinumas, šių problemų turi visokio amžiaus moterys“, – sakė ginekologė.
„Cistų yra labai daug įvairių rūšių, nuo paprastos folikulinės cistos, kurios nereikia operuoti, iki onkologinių susirgimų, kiaušidžių vėžio, kuris taip pat prasideda nuo cistos. Operuoti reikia tada, kai cista būna didesnė nei 5 cm, ultragarsu matomas tyrimas rodo, jog ji neskaidri. Moteris tikrai negali pati nuspręsti, ją operuoti ar ne“, – kalbėjo V. Dauderienė.
Menopauzę galima palengvinti
Dauguma ginekologinių ligų neturi labai intensyvių ar aštrių skausmų, todėl moterys nežino, kada jau būtina važiuoti pas gydytojus, o kada dar ne.
„Miomos gali augti įvairiose gimdos sienelės vietose, kai kurios būna pavojingos, kitos visiškai ne. Tai raumeninio audinio dažniausiai gerybiniai navikai. Jas reikėtų operuoti tada, kai jos auga į gimdos vidų. Miomos sukelia labai gausius kraujavimus mėnesinių metu iki ryškios mažakraujystės. Ją galime pašalinti be jokių pjūvių, jei moteris ateina laiku ir neužaugina jos didelės. Vėlgi grįžtame prie to paties, kad lankytis pas ginekologus reikia reguliariai“, – pasakojo akušerė.
Miomos iš pradžių nejaučiamos, tik po kiek laiko prasideda gausus kraujavimas mėnesinių metu. Tačiau jos gali užaugti labai didelės. Pasak gydytojos, jai yra tekę operuoti beveik 8 kilogramų miomą. Taip atsitiko dėl pacientės nesilankymo pas ginekologus.
„Sveikai moteriai mėnesinės turi būti reguliarios, nelabai gausios, be krešulių ir trukti 3-5 dienas, ilgiausiai iki 7. Jei sutriko ciklas, mėnesinės tapo gausesnės, prasidėjo tepimas prieš ir po jų, jau yra kažkas ne taip. Jei pagausėjo mėnesinės premenopauziniu laikotarpiu – reikia kreiptis į gydytoją. Įprastu atveju, prasidedant menopauzei, mėnesinės turi retėti, mažėti kraujavimas, galiausiai išnykti. Yra maža dalis moterų, kurioms menopauzė ateina be jokių simptomų. Didelei daliai moterų prasideda karščio „pylimas“, širdies plakimas, nuotaikų kaita“, – sakė V. Dauderienė.
Palengvinti menopauzės simptomus galima naudojant pakaitinę hormonų terapiją ar žolinius preparatus, tačiau organizme negali būti jokių darinių – nei krūtinėje, nei gimdoje, nei kiaušidėse. Prieš skiriant hormonų terapiją turi būti atliktas išsamus tyrimas. Menopauzę galima ir atitolinti naudojant tą pačią pakaitinę hormonų terapiją, tačiau taip pat prieš tai reikia išsitirti.
„Dabar nemažai kalbame apie gimdos kaklelio vėžį, kadangi pagal Europos Sąjungos tyrimus esame pačioje sąrašo pabaigoje, už mus žemiau tik Rumunija. Moteriai reikia tik ateiti pas gydytojus – juk tyrimas nėra skausmingas ar invazinis. Vėžys nustatomas labai ankstyvoje stadijoje, jį lengva gydyti. Tačiau jei nesilankai 10 metų ir ateini tik tada, kai pamatai kraują besituštinant, yra tikrai negerai, vėžys pažengęs“, – paragino gydytoja V. Dauderienė.
Žiūrėkite visą DELFI laidą „Sveikatos receptas":
