„Projekte yra galimybė medikams neteikti neskubios pagalbos, t. y. planinės pagalbos (dažniausiai tai yra šeimos gydytojų kompetencija, gydytojų specialistų), jeigu nėra pavojaus, kad paciento būklė galėtų pablogėti“, – kaip veiktų naujoji tvarka, aiškino Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) narė Jurgita Sejonienė. Pacientui būtų duodama laiko nusiraminti, jeigu jis elgiasi neadekvačiai, smurtauja psichologiškai ar net fiziškai, kad nurimus pagalba būtų suteikta.
Kitas svarbus siūlomos tvarkos aspektas – kad ne sveikatos priežiūros įstaigos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, – tai greitosios medicinos pagalbos arba ambulatorinės slaugos ir panašios paslaugos, taip pat skubios pagalbos skyriai, kurių specifika yra šiek tiek kitokia ir kur tų incidentų pasitaiko dažniau nei kitur, būtų galima naudoti vaizdo arba ir garso įrašymą. Šie faktiniai duomenys būtų neadekvataus paciento elgesio prieš medikus įrodymas, jei vyktų bylinėjimasis.
Pasak Seimo SRK narės, nepavykus susitarti su pacientu ar su jo artimaisiais, būtų kviečiama policija, „o jei medikas jau patyrė smurtą, ypač fizinį, ir jei kreipiasi į teisėsaugos institucijas, norėdamas apginti savo garbę ir orumą, kad jam būtų atlyginta. Seimas praėjusioje sesijoje padidino administracines baudas už psichologinį smurtavimą prieš viešąsias paslaugas teikiančius darbuotojus, kad būtų galima gauti kompensaciją.
Į klausimą, kiek svarus įrodymas vaizdo ar garso įrašai būtų teisme, jei ginčas iki jo nukeliautų, pašnekovė atsakė, kad tai būtų svarbiausias įrodymas, nes ši medžiaga patvirtintų psichologinio ar fizinio smurto faktą. Ji akcentavo, kad neteikti pagalbos galima tik tuo atveju, jei yra grėsmė pagalbą teikiančiojo gyvybei. Šis principas taikomas ir gaivinant pacientą – gaivinantis žmogus turi būti saugus ir neturi būti grėsmės jo gyvybei.
Teigiama, kad Seime dalis opozicijos kritikuoja šią tvarką ir aiškina, jog dėl tam tikrų atvejų pacientui gali būti nesuteikta skubi medicinos pagalba, nes kai kurių ligų simptomai, kaip antai, neadekvatumas, agresyvumas, galimi ne iš piktos valios, o dėl ligos. Tačiau J. Sejonienė pabrėžė, kad kritikos buvo nedaug, o projektas Seime sulaukė didelio palaikymo – „susilaikė tik šeši opozicijos atstovai, o visi kiti balsvo už“. Be to, klausymų Seime metu dalyvavusios pacientų organizacijos sakė, kad toks dalykas reikalingas, ir vertino tai kaip prevencinę priemonę. „Netgi dabar, svarstymo metu, kol projektas nėra priimtas, medikai pastebi, kad prevencinis poveikis jau yra ir agresyviai nusiteikusių pacientų kur kas mažiau“, – akcentavo SRK narė.
Na o patys medikai teigia esantys kompetentingi įvertinti, ar neadekvatų elgesį galėjo lemti sveikatos sutrikimas, ar tai – tiesiog toks elgesys.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
