Didelę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu sukelia lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽMV), kuris lemia lytinių organų karpų - įvairaus dydžio rožinių ar odos spalvos išaugų - susidarymą.

ŽMV būna įvairių tipų, jie klasifikuojami pagal rizikos laipsnį sukelti vėžį. Minėto viruso tipai gali sukelti ir odos, ir lytinių organų karpas.

Viruso inkubacijos periodas - nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar metų. Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nustatomas moterims, kurioms yra smailiagalių kondilomų.

Infekcija dažniausiai diagnozuojama pagal odos ar gleivinių pakitimus. Pažeidimai gydomi specialiais vaistais, prideginti šalčiu ar karščiu, karpos šalinamos lazeriu ar chirurginiu būdu.

Medicininėje literatūroje minima vienintelė psisaugojomo nuo ŽMV priemonė - prezervatyvai. Kalbėdami apie gimdos kaklelio vėžį sukeliantį virusą, medikai akcentuoja ir imuniteto stiprinimo svarbą.

Projekto „Nedelsk“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, moterys mažai žino ne tik apie gimdos kaklelio vėžį sukeliantį virusą. Ketvirtadalis lietuvių nėra informuotos, kad jokių nemalonių pojūčių nesukelia ankstyvos stadijos piktybiniai krūties navikai. Beveik pusė moterų nežinojo, kad krūties vėžio požymis - įtrauktas spenelis. Tarp jaunesnių apklaustųjų apie tai girdėjo dar mažiau respondenčių.

Daugiausiai moterų pritarė teiginiui, kad krūties vėžio užuomazgos moters organizme gali „tūnoti“ net 10 metų prieš prasidedant aktyviai ligos eigai. Su tuo sutiko ir visiškai sutiko 70 proc. apklaustųjų.

Gegužės mėnesį projekto „Nedelsk“ užsakymu atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos moterų apklausoje dalyvavo 574 Lietuvos moterys nuo 15 iki 74 metų amžiaus.

Krūtų mamografijos tyrimai rekomenduojami visoms vyresnėms nei 40 metų moterims. Tačiau, „RAIT“ apklausos duomenimis beveik 80 proc. tokio amžiaus lietuvių nėra dalyvavę krūties vėžio prevencijos programose, tokio tyrimo nesidarė ir savo iniciatyva.

Trečdalis apklaustųjų teigė iš viso nieko negirdėję apie krūtų mamografiją.

Šį tyrimą darėsi apie 30 proc. 45-64 metų amžiaus, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą įgijusios, dirbančios, didžiausias pajamas gaunančios moterys.

Apie krūtų mamografiją mažiausiai girdėjusios jauniausios 15-24 metų amžiaus respondentės (45 proc.) ir kiek vyriausios 65-74 metų amžiaus grupės moterys (44 proc.).

Apie patikimiausią ankstyvos krūties vėžio diagnostikos tyrimą mažiausiai girdėję žemesnio išsilavinimo ir mažiau uždirbančios moterys, taip pat moksleivės ir studentės.

Periodiškai tikrinti moterų krūtis privalo bendrosios praktikos gydytojai. Tačiau apklausos duomenimis, daugiau nei pusei moterų jie niekada to nėra darę.

Šeimos gydytojai reguliariai patikras atlieka tik dešimtadaliui (12 proc.) moterų. Vyresnėms pacientėms pirminiuose sveikatos priežiūros centruose krūtys tikrinamos dažniau.