Ko negalima išgydyti geležimi, reikia gydyti ugnimi, liga, kurios negalima išgydyti ugnimi – neišgydoma. Taip teigė Hipokratas.
Su aukšta temperatūra ir jos poveikiu ligoniui eksperimentai atlikinėjami šimtmečius.
Iš senovės Egipto papirusų žmonės sužinojo, kad gydant sunkias odos ligas, įvairių rūšių opas, durtines žaizdas, kai jau nebepadėdavo jokie vaistai ir žolės, kerėtojai dažnai vartojo įkaitintą geležį.
Toks pat gydymo būdas buvo naudojamas ir viduramžiais. Kai kuriose gentyse ir šiais laikais žaizdos ir pjūviai gydomi ugnimi.
Miršta dėl temperatūros
Natūralu, jog ir šių laikų medikus sudomino, kaip aukšta kūno temperatūra galėtų pasitarnauti ligų gydymui.
Praėjusio šimtmečio septintąjį dešimtmetį susidomėjimas dirbtiniu žmogaus kūno temperatūros pakėlimu gydymo tikslais augo daugelyje šalių.
Medikai neneigia, kad pakilusi temperatūra yra organizmo tvarkdarė ir gydytoja.
Pakilus kūno temperatūrai suaktyvėja imuninės organizmo reakcijos. Esant 39-40-40,5 laipsnio celsijaus kūno temperatūrai gaminasi antikūnai. Taip organizmas tarsi švarinasi, tai yra sveiksta.
Tačiau karštinės būklė, kuomet žmogui temperatūra pakyla iki 38-40 laipsnių, neduoda ypatingo rezultato, nes kokybinis biologinis šuolis, veikiant kūną aukšta temperatūra, įvyksta tik esant ne žemesnei nei 42,5 laipsnio celsijaus temperatūrai.
O esant tokiai temperatūrai išlikti gyvam labai sudėtinga.
Kūno temperatūrai pakilus iki 42-43 laipsnių celsijaus, kreši baltymai, dekompensuojasi organai, paralyžiuojamas kvėpavimo centras ir žmogus miršta.
Daugeliui mokslininkų, siekusių pritaikyti hipertermiją gydymo tikslais, taip ir nepavyko išspręsti pacientų saugumo klausimo. Tad ir toliau buvo manoma, kad 41,8 laipsnio celsijaus yra aukščiausia galima hipertermijos riba.
Pakelia iki 43 laipsnių
Dar visai neseniai rekordas hipertermijos srityje priklausė Amerikos mokslininkams. Jie, didindami kūno temperatūrą iki 41,5 laipsnio celsijaus, grąžino beviltiškus pacientus į gyvenimą. Tačiau tyrimais ir eksperimentais mokslininkai sugebėjo įveikti ir šią ribą. Jie padidino paciento kūno temperatūrą iki 43 - 43,8 laipsnio celsijaus.
Hipertermija, arba kūno temperatūros didinimas gydant sunkias ligas, sėkmingai praktikuojama daugelio šalių klinikose. Dešimtys pacientų, kuriems nustatyta baisi diagnozė, tokia kaip AIDS, narkomanija, onkologija, ši besivystanti technologija, padėjo vėl mėgautis pakankamai visaverčiu gyvenimu.
Gydo Latvijoje
Tokia paciento kūno sušildymo, arba hipertermijos procedūra pirmą kartą Baltijos šalyse prieš pusmetį atlikta Rygoje, ribotos atsakomybės bendrovės “LF Holdings” medicinos tyrimų centre.
Centro mokslininkė, virusologė, medicinos mokslų daktarė, Latvijos mikrobiologijos instituto direktorė Vaira Saulytė „Klaipėdai“ sakė, kad šioje klinikoje per pusmetį gydyta per 30 pacientų.
Medikai pagalbą teikė vėžiu sergantiems žmonėms, ŽIV nešiotojams, sergantiems AIDS ir hepatitu C. Jie tikina, kad būtent pastarųjų gydymas turėjo akivaizdžiausių rezultatų.
Latvijos anesteziologų reanimatologų asociacija šią vietą yra pripažinusi saugia atlikti hipertermijai.
Procedūra - su narkoze
Prieš pradedant procedūrą ligoniui įleidžiami preparatai, didinantys audinių atsparumą peršilimui, taip pat suleidžiama didesnė dozė gliukozės – širdies raumeniui stiprinti. Pacientui atliekama narkozė, jis prijungiamas prie dirbtinio plaučių vėdinimo aparato, po to panardinamas į vonią su karštu vandeniu.
Karštame vandenyje žmogaus organizmo temperatūra didinama iki 43 - 43,8 laipsnio celsijaus.
V.Saulytė pasakojo, kad kiekvienam pacientui kūno sušilimo temperatūrą individualiai parenka gydytojas anesteziologas – hipertermijos specialistas.
40 minučių besitęsiančios procedūros metu davikliai kontroliuoja smegenų, širdies, kepenų, inkstų veiklą.
Baigus procedūrą pacientas iškeliamas iš vonios. Apie 40 minučių jis vėsta, atsigauna po narkozės.
Virusai žūsta
Pasak V.Saulytės, hipertermijos metodas ypatingas tuo, kad pacientui duodamos narkozės sudėtyje yra medžiagų, “atjungiančių” terminio reguliavimo sistemą. Tai ir leidžia pakelti kūno temperatūrą iki 43 - 43,8 laipsnio celsijaus.
„Daugelis tikriausiai susidomės, kas gi vyksta žmogaus organizme šios procedūros metu. Ogi žūva vėžinės ląstelės, naikinami kenksmingi virusai, tarp jų ir žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Organizmas sparčiai išsivalo, išvedami šlakai, šalinama daugelis įsisenėjusių infekcijų. Sveikos ląstelės ne tiktai pasidaro sveikesnės, bet ir atjaunėja, o nesveikosios žūva“, - procedūros privalumus vardijo V.Saulytė.
Geriau nei vaistai
Mokslininkė tikina, kad hipertermija turi esminių privalumų, palyginti su gydymu vaistais.
Ji smarkiai sumažina virusinį krūvį ir atnaujina organizmo imuninę sistemą. „Procedūra leidžia vienu metu gydyti virusinę infekciją ir ją lydinčias ligas, tokias kaip Kapoši sarkoma, pneumonija ir astma. Tuo tarpu gydant vaistais visų pirma reikia pagydyti aukščiau minėtas ligas ir tik po to pradėti virusinių infekcijų gydymą“, - pasakojo V.Saulytė.
Pasak virusologės, hipertermija gydo odos ir gleivinių ligas, sukeltas mikrobų, virusų ir grybelių, lytiniu keliu plintančias ligas, atleidžia pacientą nuo būtinybės ilgą laiką kasdien vartoti vaistus.
Teigiama, kad, taikant hipertermijos metodą, nėra šalutinių poveikių, būdingų gydymui vaistais.
Vaikams netinka
Centro medikai neslepia, kad hipertermija, kaip ir bet kurie kiti gydymo būdai, turi savo kontraindikacijų. Hipertermijos metodo negalima taikyti diabetikams, žmonėms iki 18 ir vyresniems nei 65 metai, sergantiems kepenų ciroze, ūmiu ar lėtiniu inkstų nepakankamumu, sergantiems širdies ligomis, turintiems psichikos sutrikimų, taip pat nėščioms moterims.
V.Saulytė sakė, kad klausimas dėl hipertermijos metodo paskyrimo sprendžiamas pagal ligonio medicininės kortelės duomenis ir griežtai individualiai.
Vėžio gydymo neneigia
Rygoje centro medikai įspėjo, kad hirpertermijos taikymas gydant onkologines ligas nereiškia chirurginio, hemoterapinio ar spindulinio gydymo neigimą. Tai tik suteikia progą rinktis.
Šis gydymo būdas gali būti kaip pagalbinis, kai chirurgai negali pašalinti viso auglio ar jo metastazių, kai reikia palengvinti ligonio būklę po hemoterapijos.
Pasak mokslininkų, po hipertermijos imuninė sistema atpažįsta vėžines ląsteles ir aktyviai su jomis kovoja.
