Neseniai vienas tėvas socialiniame tinkle „Facebook“ klausė, ar kas nors turi „Ospen 500 000 TV“ antibiotikų likučių. Tėtis, turintis receptą trisdešimčiai tablečių, kurių prireikė jo sūnui, rašė, kad niekur negali vaistų rasti ir nupirktų likučius, nesvarbu, už kokią kainą.
Su panašia bėda susidūrė ir tėvai, kurių atžalos vaikų darželyje užsikrėtė streptokokine infekcija. Jai gydyti skirti antibiotikai „Augmentin“.
„Gydytoja pati valandą skambinėjo vaistinėms ir išsiaiškino, kad tokių antibiotikų yra tik Jeruzalės rajone esančioje vaistinėje. Lėkėme pirkti. Paskutinius paėmėm. O kiti tėvai skundėsi, kad jau neberado“, – portalui „Delfi“ pasakojo vilnietė.
Tėvus vienijančioje „Facebook“ grupėje ji perskaitė, kad kai kuriose vaistinėse antibiotikų likę po vieną dėžutę, tačiau vaistinės parduoda tik tiek, kiek nurodyta recepte – ne mažiau.
„Pvz., mano dukrai reikėjo trijų dėžučių. Tai nesvarbu, net jei ir trijose vaistinėse būtų likę po dėžutę, vis tiek jų negalėtume nusipirkti, jei nebūtų visų trijų“, – aiškino mama.
Kita mama nustebo, kai jos sūnui vaistinėje pardavė antibiotikų „V PNC 500“, kurių net informacinis lapelis yra parašytas tik lenkų, ne lietuvių kalba. Moteris sužinojo, kad šie vaistai Lietuvoje net neregistruoti.
Dar viena mama skundėsi niekur Vilniuje neradusi „Amoksicilino“ – antibiotikų, kuriuos gydytoja jos dukteriai skyrė nuo ausų uždegimo. Teko vaistus siųstis iš Panevėžio.
Patys medikai teigia kartais nebežinantys, kokius antibiotikus skirti mažiesiems pacientams, kai yra didelė tikimybė, kad jų tėvai vaistinėje paprasčiausiai neras.
Tiekimą žada ribotais kiekiais atstatyti
„Eurovaistinės“ Komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė portalui „Delfi“ patvirtino, kad vaistų vis dar trūksta vaistinėse, tiesa, tiekėjai vis žada, kad ribotais kiekiais vasarą tiekimas gali atsistatyti.
„Problema tikrai yra ir vaistinėje ja dažniausiai sprendžiame tiek telefonu informuodami pacientus, kurioje vaistinėje gali rasti vaistų, tiek bendradarbiaudami su medikais. Pasitaiko situacijų, kai vaistininkas, konkrečiu vaistų įsigijimo momentu, skambina gydytojui dėl recepto perrašymo pagal tai, kokius medikamentus šiuo metu turime vaistinėje“, – pasakojo R. Lipnevičiūtė.
Anot jos, kai kurių aukščiau išvardintų antibiotikų šiuo metu vaistinėje nėra, bet turėtų atsirasti birželio viduryje, kitam vaistui vaistininkai gali pasiūlyti tokių pačių veikliųjų medžiagų alternatyvų.
Sutrikimas stebimas ne tik Lietuvoje
Irena Tėvelienė, „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė, taip pat patvirtino, kad šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, trūksta antibakterinių vaistų.
„Fiksuojame antibiotiko „Ospen“ sutrikusį tiekimą, jo planuojama turėti liepos mėn. „Augmentin“ šiuo metu neturime ir, deja, nežinome, kada jo gausime“, – patikslino I. Tėvelienė.
Ji pasakojo, kad, esant tokiai situacijai, vaistininkas visada ieško geriausio sprendimo ir gali pasiūlyti alternatyvų preparatą su ta pačia veikliąja medžiaga, kitą tos pačios paskirties vaistą arba informuoja pacientą apie galimybę įsigyti pageidaujamą preparatą kitose vaistinėse.
„Kai yra žinoma, kad vaistinio preparato gamyba sutrikusi ir nežinomi logistinės grandinės atstatymo terminai, vaistininkai rekomenduoja pacientui grįžti į sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam būtų išrašytas naujas receptas su kita veikliąja medžiaga. Tai gali padaryti tik gydytojas.
Turintiems galimybę taip pat rekomenduojame naudotis internetinėmis vaistinėmis ir nuotolinių vaistinių platforma e. sveikata – nuotoliniu būdu galima įsigyti ne tik nereceptinių, bet ir receptinių vaistų – juos į namus pristato kurjeris. Platformoje galima įsigyti jiems paskirtų receptinių vaistų, palyginti jų kainas ir priemokų dydžius bei pasirinkti prekių pristatymo būdą. Mūsų internetinėje vaistinėje taip pat galima pasitikrinti vaistų likučius.
Neturint galimybės naudotis internetu, galima skambinti telefonu ir pasiteirauti, kurioje vaistinėje yra reikalingas preparatas bei pasikonsultuoti dėl galimos vaisto alternatyvos“, – patarė I. Tėvelienė.
Gali tekti laukti ir 2–3 dienas
BENU vaistinių tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovė Rita Šelekaitė-Ivaškevičienė taip pat patvirtino, kad visoje Europoje yra sutrikęs vaistų tiekimas.
„Šiuo metu labiausiai trūksta suspensijų, kurios dažnai paskiriamos vaikams. Populiariausi vaistai yra su veikliąja medžiaga amoksicilinu.
Situacija gerėja ir tiekimas normalizuojasi su antibiotikais tablečių forma. Pavyzdžiui, amoksicilinas su klavulanine rūgštimi.
Taip pat iš dalies problemą sprendžia vardinių vaistinių preparatų paskyrimai, kai pacientui galime užsakyti Lietuvoje neregistruotus vaistinius preparatus, tačiau su ta pačia veikliąja medžiaga. Visgi, tokiu atveju pacientui vaistų gali tekti laukti ir 2–3 dienas, kas sukelia nepatogumų, nes gydymas reikalingas nedelsiant“, – pastebėjo R. Šelekaitė-Ivaškevičienė.
Pasak jos, labiausiai pacientai nepatogumų patiria, kai gydytojas išrašo vieną receptą, tačiau konkretaus preparato nėra vaistinėse. Būtų galima ieškoti opcijų kuo pakeisti vaistą, tačiau vaistininkai to daryti negali. Naują receptą turi išrašyti gydytojas.
„Būna situacijų, kai žmogus dar vaistinėje skambina gydytojui informuodamas jį, kad konkretaus preparato nėra ir gydytojas iškart ieško alternatyvų pakeitimui.
Mes, kaip vaistinių tinklas, stengiamės užtikrinti maksimalią pagalbą pacientams. Atvykus į vaistinę tam tikro antibiotiko, visuomet patikriname ir suteikiame žmogui informaciją, kuriose kitose mūsų vaistinėse galima nusipirkti konkretaus preparato, jei būtent toje vaistinėje jo nėra.
Taip pat apie receptinius vaistus konsultuojame ir klientų aptarnavimo telefonu – galima pasiskambinus iš karto susižinoti, kuriose vaistinėse yra tam tikro preparato“, – teigė R. Šelekaitė-Ivaškevičienė.
Kada papildomų dokumentų nereikia?
UAB „Nemuno vaistinė“, kuriai priklauso vaistinių tinklas „Camelia“, generalinė direktorė Aušra Budrikienė sakė, kad, nuolat stebima situacija ir stengiamasi užtikrinti poreikius atitinkantį kiekį.
„Tam tikrų vaistinių preparatų tiekimas atsistato, tačiau detalizuoti konkrečius atvejus sudėtinga, nes kai kurių trūkstamų preparatų vis atsiranda. Neradus konkretaus preparato esamoje vaistinėje, pacientas gali pasiteirauti vaistininko, kurioje artimiausioje „Camelia“ vaistinėje tą preparatą būtų galima rasti. Visuomet stengiamės kuo operatyviau pasirūpinti, kad klientai galėtų gauti reikiamus preparatus“, – žadėjo A. Budrikienė.
Ji taip pat patvirtino, kad šiuo metu pastebimas receptinio vaistinio preparato „Augmentino“ tiekimo sutrikimas, tačiau vaistinės komanda nuolat palaiko ryšį su tiekėjais, deda visas pastangas, kad jis būtų kuo greičiau prieinamas pacientams.
„Prireikus, vaistinėse galima įsigyti šio vaisto analogų (tablečių forma), kurie yra vadinami vardiniais vaistiniais preparatais. Atitinkamų vardinių vaistinių preparatų sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos kaip ir receptiniame vaistiniame preparate“, – paaiškino pašnekovė.
A. Budrikienė priminė, kad daugumos receptinių vaistinių preparatų analogų, kuriuos sudaro tos pačios veikliosios medžiagos, galima rasti visose tinklo vaistinėse. Tokie analogai yra vadinami vardiniais vaistiniais preparatais. Šių vardinių vaistinių preparatų skyrimo tvarka labai panaši į receptinių vaistinių preparatų skyrimą:
- jeigu gydytojas išrašo tokį vaistą su kompensuojamu receptu – jokių papildomų dokumentų pacientui turėti nereikia;
- jei gydytojas skirs šį vardinį preparatą kaip ne kompensuojamą, tuomet jis turės išrašyti pacientui vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimą, kurį pacientas turės pateikti vaistinėje su receptu.
Situacija yra labai dinamiška
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė, paklausta apie vaikiškų antibiotikų trūkumą, sakė: „Kaip žinia, praėjusį rudenį buvo fiksuotas tam tikrų antibiotikų, ypač amoksicilino vaistinių preparatų, tiekimo sutrikimas. Kalbant apie antibiotikų tiekimą šiandien, situacija yra labai dinamiška ir kintanti kone kasdien.
Kaip tik šį pirmadienį, gavome gerų žinių iš vaisto „Ospamox“ registruotojo „Sandoz“. Jis gegužės 22 d., Tarnybą informavo apie atnaujintą „Ospamox“ 250 mg/5 ml milteliai geriamajai suspensijai 11 g N1 tiekimą. Keli tūkstančiai vaisto pakuočių jau pasiekė Lietuvos didmenininkus.
O „Ospamox“ 250 mg/5 ml milteliai geriamajai suspensijai 6,6 g N1 sutrikimas numatomas iki 2023 m. birželio 16 d.
Norime priminti, kad esant registruotos amoksicilino suspensijos tiekimo sutrikimui, ribotais kiekiais jau nuo šių metų vasario mėnesio buvo įvežamas Lenkijoje registruotas vaistas „Amotaks“ 500 mg/5 ml milteliai geriamajai suspensijai 100 ml N1. Pavyzdžiui, gegužės mėnesį (19-ą šių metų savaitę) buvo įvežta apie 920 flakonų šio vaisto. Žinoma, šis kiekis buvo labai greitai išparduotas.
Kaip informavo vaisto tiekėjas, vakar buvo gauta papildoma vaistų siunta iš Lenkijos – 2400 flakonų“.
A. Tautvydienė patvirtino, kad į Lietuvą yra vežami vaistai, registruoti kitose ES valstybėse. Taigi, minėtas vaistas su lenkiška pakuote Lietuvoje yra parduodamas legaliai ir yra kompensuojamas.
„Norime atkreipti dėmesį, kad jei vaistas įtrauktas į Kompensuojamų vaistų sąrašus, jis nebūtinai yra kompensuojami visoms pacientų grupėms. Taigi, ir receptų išrašymo tvarka, skiriant šį vaistą, skirtinga ir priklauso nuo to, ar vaistas išrašomas kaip kompensuojamas, ar kaip nekompensuojamas.
Gydytojai, norėdami paskirti gydymui vardinį vaistą kuris įrašytas į Kainyną, tačiau pacientui yra nekompensuojamas, turėtų išrašyti vardinį receptą ir Vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimą, vadovaujantis Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių, patvirtintų SAM 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-374, nustatyta tvarka.
Išrašant į Kainyną įrašytą vardinį vaistą pacientui, kuriam jis yra skiriamas kaip kompensuojamas, galioja įprasta kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarka, t. y., vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimo pildyti nereikia“, – paaiškino A. Tautvydienė.
Paaiškino galimas sutrikimo priežastis
Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė laidai „Delfi rytas“ taip pat patvirtino, kad vaistų, ypač antibiotikų ir ypač vaistinių farmacinių formų, trūksta visoje Europoje ir kitose šalyse.
„To priežastys – įvairios. Visų pirma, kaip kitose industrijose, taip ir vaistų, didelę įtaką turėjo COVID-19 pandemija, nes daug medžiagų, kurios reikalingos vaistų gamyboje – ne tik pačiam vaistui, bet ir jo pakuotei, aparatui, kuris naudojamas vaistui pagaminti, atvykdavo iš Kinijos, ten būdavo išgaunamos arba pagaminamos.
Kaip žinia, tiekimo grandinės iš Kinijos yra labai sutrūkinėjusios.
Kita svarbi priežastis – karas Ukrainoje, kuris prisidėjo tiek prie veikliųjų medžiagų trūkumo, tiek prie pailgėjusio tranzito, nes yra tam tikri apribojimai gabenimui per Rusiją. Taip pat kai kurias Rusijoje išgaunamas medžiagas nebūtinai galima dabar įsigyti“, – paaiškino S. Stankevičiūtė.
Laidos pašnekovė pridūrė, kad vaikams skirtų farmacinių formų kiekis suvartojamas mažesnis, negu tų, kurios skirtos suaugusiems, jų gamybos apimtys mažesnės. Dėl to ši vaistų grandinė greičiau ir sutriko.
Kaip pastebėjo, S. Stankevičiūtė, vaistų trūkumo būta visais laikais.
„Šiuo metu labai daug kas atkreipė dėmesį, kad trūksta antibiotikų, tokių paprastų, kaip, pvz., amoksicilino, kuris yra plačiai vartojamas. Antibiotikai apskritai yra sudėtingi vaistai: viena vertus jie daro stebuklus ir tikrai gali padėti pagydyti bakterinę ligą, jeigu ji yra, bet neretai antibiotikai paskiriami neracionaliai, ne tada, kada galbūt jo nebūtinai reikia. Tas didelis jų vartojimas irgi kartais šiek tiek prisideda prie trūkumo.
Vyksta ir taip, kad pacientai gauna receptų arba įkalba farmacijos specialistą antibiotikus jiems parduoti, net kai jų nereikia. Tai irgi prisideda prie vaistų trūkumo“, – paaiškino gydytoja.
Anot jos, trūkstamų veikliųjų medžiagų sąrašai yra ilgi. Pvz., Vokietija paskelbė, kad trūksta virš 400 veikliųjų medžiagų. Lietuvoje irgi ilgas sąrašas.
„Šiuo metu kalbame apie beta laktaminių antibiotikų trūkumą ir jie reikalingi klinikinėje praktikoje, dėl to stipriai taip trūkumas ir jaučiasi“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Jeigu pacientui nėra prieinami pirmojo geriausio pasirinkimo antibiotikai, yra antrojo ir trečiojo pasirinkimo vaistai, tiesiog jie yra kito veikimo mechanizmo vaistai, bet irgi tinkami.
„Kraštutiniu atveju, jeigu tikrai reikia antibiotiko, paciento artimieji, jeigu tai vaikas, arba pats pacientas apieškojo visas vaistines Lietuvoje ir tikrai neįmanoma jo parsisiųsti, yra galimybė pacientą stacionarizuoti ir gydyti intraveniniais vaistais.
Jeigu tikrai yra bakterinė liga, tikrai tai įvertinta ir tikrai reikia gydymo, o siauriausio spektro vaistas tiesiog šalyje fiziškai neprieinamas, tada vienintelis variantas yra rinktis alternatyvą. Tai nėra labai paranku, bet reikia prisiderinti prie pacientų situacijos“, – mano gydytoja.
Paaiškino, kodėl nepirkti vaistų turguje
S. Stankevičiūtė neslėpė, kad situacija kelia nerimą: žmonės dalijasi vaistais, kurių kažkas yra ir užkaupęs, kiti ieško turguje. Tačiau gydytoja įspėjo taip nesielgti.
„Yra priežastis, kodėl tie vaistai yra turguje, o ne vaistinėje. Ta priežastis tokia, kad tie vaistai pagaminti pagal reikalavimus, kurie neatitinka mūsų europietiškų vaistų gamybos reikalavimų. Vadinasi, jeigu vaistai būtų saugūs ir kokybiški, kaip mes vertiname Europos Sąjungoje, jie nebūtų turguje, jie būtų vaistinėje.
Faktas, kad jie yra turguje, mums sako, kad neaišku, kaip jie pagaminti, iš kokių medžiagų, kokia jų sudėtis. Jie nepatikrinti, neužtikrinta transportavimo grandinė ir t. t.
Geriau nepirkti vaistų iš turgaus, bet grįžti pas gydytoją ir paprašyti alternatyvaus recepto kitam vaistiniam preparatui.
Dalintis vaistais taip pat nereikia. Paprastai išrašomas visas antibiotikų kursas, kurį reikėtų suvartoti ir to vaisto pas pacientą neturėtų likti. Tikrai dalintis vaistais nereikia, nes mes nežinome, kaip vaistas buvo laikytas, koks galiojimas.
Jeigu nerandate vaistinio preparato, kurio jums reikia, kreipkitės ne į turgų, ne į kaimyną, bet grįžkite pas gydytoją, pas vaistininką, spręskite problemą taip, kad pats išliktumėte saugus.
Jeigu vartojame vaistus, kurie buvo netinkamai pagaminti, netinkamai laikyti, netinkamai transportuoti, keliame sau didelę riziką. Labai didelė tikimybė, kad tas vaistas nepadės, bet sukels nepageidaujamas reakcijas ir jas bus dar sudėtingiau išspręsti“, – įspėjo S. Stankevičiūtė.
Kaip žada spręsti problemą?
Kalbėdama apie ateities planus, kaip europiniu mastu spręsti iškilusią problemą, A. Tautvydienė priminė, kad dar gegužės pradžioje Lietuva kaip ir kitos Europos valstybės, Europos vaistų agentūrai (EVA) pateikė antibakterinių vaistų (pagal veikliųjų medžiagų pavadinimus) poreikį 2023 m. spalio – 2024 m. kovo mėn. kiekvienam mėnesiui atskirai.
EVA, surinkusi visų šalių pateiktus duomenis, lygiagrečiai aiškinasi gamintojų galimybes patenkinti valstybių narių poreikį. Taigi, procesas vyksta ir priklausomai nuo rezultatų, turėtų būti pateikti siūlymai, kaip suvaldyti situaciją ateinančio šaltojo sezono metu.
Iki 2025 m. vasario mėn visos ES valstybės narės turės prisijungti prie IT ESMP (European Shortages Monitoring Platform) platformos. Tai padės greičiau reaguoti, prognozuoti vaistų trūkumus ir rasti geriausias prevencines priemones vaistų stygiui sumažinti.
EVA paskelbė rekomendacijas pramonei dėl gerosios praktikos, kuri užtikrintų žmonėms skirtų vaistų tiekimo tęstinumą bei padėtų suvaldyti vaistų tiekimo sutrikimus.
Rekomendacijose aprašomos vaistų tiekimo grandinės dalyvių atsakomybė bei vaidmuo, mažinant jų trūkumus. Dokumente pateikiama dešimt rekomendacijų vaistų registruotojams, didmeninio platinimo įmonėms ir gamintojams. Rekomendacijos tokios:
• kuo anksčiau informuoti nacionalines kompetentingas institucijas apie tikėtinus arba esamus vaistų tiekimo sutrikimus bei teikti išsamią informaciją, kad būtų galima geriau numatyti galimą poveikį ir įgyvendinti prevencines priemones;
• parengti išsamius vaistų trūkumo prevencijos bei tiekimo sutrikimų sukeltų pasekmių valdymo planus;
• optimizuoti farmacijos kokybės sistemas bei didinti sudėtingų tarptautinių vaistų tiekimo grandinių atsparumą;
• laiku bendradarbiauti su kitais vaistų tiekimo grandinės dalyviais;
• siekiant patenkinti pacientų poreikius, sąžiningai paskirstyti vaistų atsargas.
