„Vadovas yra kritinis asmuo organizacijos kelyje į sėkmę ir nesėkmę“, – pradėjo į Seimo narių klausimus atsakinėti A. Dulkys.
„Viešajame sektoriuje dėl kandidatų trūkumo neįvyksta pusė visų konkursų. Įsiklausykime, pusė konkursų. Ar mus tokia situacija tenkina? Gydymo įstaigų vadovų konkursų reikalavimus nustato ministras įsakymu. Suteikta pareiga ir atsakomybė už gydymo sistemos ateitį per vadovų prizmę, šitą pareigą ir atsakomybę prisiimu drąsiai, kaip ir drąsiai keičiu taisykles, kad būtų užtikrinta sveikatos sistemos ateitis“, – teigė A. Dulkys.
Reikalavimai vadovams pakeisti į mažiau ribojančius
Anot sveikatos apsaugos ministro, pirmajame konkurse į Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovus kandidatai nepateikė dokumentų, nes būtų neatitikę formalaus reikalavimo turėti pedagoginio vardo patvirtinimą.
„Kai paskelbėme pirmąjį konkursą, neslėpsiu, susidomėjimas buvo irgi nemažas. Deja, didžioji dalis kandidatų, besitikslinusių kvalifikacinius reikalavimus, dokumentų nepateikė, nes būtų neatitikę formalaus reikalavimo, nors turėjo reikiamo akademinio darbo patirtį. Beje, trys kandidatai, kurie pateikė prašymus Klaipėdos universiteto ligoninės konkurse, neatitiko būtent formaliojo reikalavimo turėti pedagoginio vardo atestatą“, – teigė A. Dulkys.
Jo teigimu, pradėjus domėtis paaiškėjo, kad toks kandidatų atkritimas dėl formaliųjų reikalavimų yra tipinis. Tai, pasak ministro, rodo, kad kvalifikaciniai reikalavimai riboja kandidatų galimybes dalyvauti vadovų konkursuose.
„Pradėjus domėtis giliau, paaiškėjo, kad kandidatų atkritimo ir nepateikimo dokumentų situacija yra tipinė. Ką mes turime? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės vadovo konkurse 2018 metais dalyvavo vienas kandidatas. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vadovo konkurse 2019 metais dalyvavo du kandidatai. VUL Žalgirio klinikų konkurse 2020 metais dalyvavo du kandidatai, o tame pačiame konkurse 2018 metais – 1 kandidatas“, – vardino A. Dulkys.
„Kai turime 13 tūkstančių medikų bendruomenę, kai mūsų medikai už akademinius ir profesinius pasiekimus yra giriami Europos ir pasaulio mastu (...). Ar toks kandidatų skaičius yra normalus? Atsakysiu – ne, nenormalus. Toks kandidatų skaičius rodo, kad universitetų ligoninių vadovams nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai riboja kandidatų galimybes dalyvauti vadovų konkursuose“, – sakė ministras.
A. Dulkys pabrėžė, kad tokie vadovų konkursai paneigia tikslą atsirinkti geriausią kandidatą ir verčia pasirinkti vienintelį kandidatuojantį. Todėl, pasak ministro, jis peržiūrėjo kvalifikacinius reikalavimus vadovams ir pakeitė juos į mažiau ribojančius.
„Tokie vadovų konkursai paneigia patį konkurso tikslą atrinkti geriausią kandidatą iš visų dalyvaujančių, nes tenka tiesiog pasirinkti laimėjusį kandidatą, kuris dalyvauja konkurse. Tokie konkursai labiau atitinka vadovo paskyrimo, o ne atrankos procedūrą“, – Seimo nariams akcentavo A. Dulkys.
„Todėl priėmiau sprendimą peržiūrėti kvalifikacinius reikalavimus (...). Tikslas labai aiškus ir konkretus – eliminuoti nepagrįstai ribojančius reikalavimus vadovams ir atverti kelią platesniam kandidatų ratui dalyvauti sveikatos sistemos įstaigų vadovų konkursuose. Buvo atsisakyta kelių ribojančių reikalavimų – reikalavimo turėti pedagoginį vardą ir reikalavimą turėti vadovavimo patirtį konkrečioje srityje“, – aiškino jis.
Ministras paaiškino, kad reikalavimas turėti pedagoginį vardą pakeistas į reikalavimą turėti ne mažiau kaip 5 metų pedagoginio darbo universitete patirtį. Anot jo, tokiu būdu sudaroma galimybė konkurse dalyvauti ir šiuo metu turintiems pedagoginį vardą, ir tiems, kurie formaliai pedagoginio vardo neturi, nors atitinka vardo suteikimui keliamus reikalavimus.
A. Dulkys pabrėžė, kad kandidatų skaičiaus konkursuose negalima riboti, todėl nuostatos, nustatančios būtiną kandidatų skaičių, nėra nei viename teisės akte.
„O nuostatos, nustatančios būtino kandidatų skaičiaus konkursuose, nerasite nei viename teisės akte, nes tokių ribojančių nuostatų tiesiog ir negali būti“, – teigė jis.
„Man svarbu, kad Lietuva turėtų kuo didesnį pasirinkimą, svarbu tai, kad dirbantiems, siekiantiems, besimokantiems Lietuvos piliečiams būtų suteiktas šansas ir viltis, kad jų pastangos bus atlygintos. Tai, kad Klaipėdos universiteto ligoninės konkurse dalyvauja dabar net 10 kandidatų, tik įrodo, kad vadovo posto siekiantys asmenys patikėjo, kad jų pastangas valstybė įvertins ir įvertins sąžiningai“, – pirmąjį klausimą reziumavo A. Dulkys.
Dalininkai nesutaria dėl reikalavimų vadovams
Atsakydamas į antrąjį klausimą, kodėl yra vilkinamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų vadovo konkursas, A. Dulkys pabrėžė, kad šis konkursas sudarytas iš dviejų etapų.
„Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų steigėjai ir dalininkai. Noriu priminti, kad viešo konkurso įstaigos vadovo pareigoms užimti skelbimo procedūra apima kelis etapus“, – Seimo nariams priminė ministras.
„Bendru abiejų dalininkų sutarimu tvirtinami konkurso nuostatai ir vadovo pareigybės aprašymas, ir tik dalininkams suderinus visus su konkurso organizavimu susijusius klausimus, bendru dalininkų sprendimu priimamas sprendimas skelbti konkursą. Ir antras etapas, kuriuo įgyvendinamas dalininkų sprendimas skelbti konkursą“, – teigė A. Dulkys.
Jis patikino, kad LSMU ligoninės Kauno klinikų vadovo konkursas vis dar yra pirmajame etape. Anot politiko, taip yra ir dėl to, kad universitetas kvestionuoja naujus, sušvelnintus reikalavimus kandidatams.
„Vis dar esame pirmame etape, kuris trunka ne vieną mėnesį. Dar kovo mėnesį ministerija inicijavo visuotinį dalininkų susirinkimą sprendimams dėl vadovo konkurso organizavimo priimti, tačiau jis negalėjo įvykti dėl skirtingų ministerijos ir universiteto matymų, kaip turėtų būti vykdomas vadovo konkursas“, – paaiškino A. Dulkys.
„Ne paslaptis, kad kvestionuojami ir nauji kvalifikaciniai reikalavimai vadovams. Didelis noras yra grąžinti ribojantį kvalifikacinį reikalavimą, pedagoginio vardo turėjimą, arba siekiama sudaryti palankesnes sąlygas konkursą laimėti kandidatams, turintiems pedagoginį vardą, konkurso metu jiems suteikiant daugiau vertinamųjų balų“, – sakė ministras.
Visgi A. Dulkys tikisi, kad sutarimą pavyks pasiekti. Jis pabrėžė, kad ribojančių reikalavimų nežada grąžinti.
„Tikiu, kad sutarimą dėl konkurso organizavimo tvarkos dalininkams pavyks pasiekti, tačiau nepagrįstai ribojančių reikalavimų neketinu grąžinti. Negrįšime į laikus, kada vėl reikės skirti kandidatą, o ne rinktis“, – pažymėjo ministras.
„O Kauno klinikų įstatų atitiktis teisės aktams turės būti peržiūrėta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nustato pareigą sveikatos apsaugos ministrui, o ne dalininkų susirinkimui tvirtinti kvalifikacinius reikalavimus įstaigų vadovams. Ši įstatymo norma negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai, tad papildomų kompetencijų nustatymas bei jų vertinimas papildomais balais yra negalimas“, – pridūrė A. Dulkys.
Antru konkurso etapu sudaroma galimybė atrinkti tinkamiausią kandidatą
A. Dulkys, paaiškindamas, kuo vadovaujantis yra siūlomi sprendimai į universiteto ligoninės vadovo atranką perkelti valstybės tarnautojų atrankai taikomus principus, akcentavo, kad universiteto ligoninės yra viešojo sektoriaus įstaigos, teikiančios asmens ir visuomenės priežiūros paslaugas. Anot jo, šios įstaigos, nors vykdo ir akademinę veiklą, privalo užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą.
„Nors universiteto ligoninės, kartu su universitetais vykdo ir akademinę veiklą, tačiau pagal teikiamų paslaugų pobūdį, apimtį, teikiamų paslaugų finansavimo šaltinius, jų pagrindinė veikla yra viešųjų paslaugų teikimas“, – parlamentarams aiškino ministras.
„Tad noras suvienodinti visų viešojo sektoriaus įstaigų vadovų konkursus, perimant gerąją bei vieningą jų praktiką, yra sistemiškas ir racionalus“, – pridūrė jis.
A. Dulkys pabrėžė, kad antrąjį etapą į universiteto ligoninių vadovų konkursą 2018-aisiais įtraukė tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak politiko, jis mato prasmę taikyti antrąjį etapą, nes tokiu būdu bus atrenkamas tinkamiausias kandidatas.
„2018 metais tuometinis sveikatos apsaugos ministras atliko konkursų organizavimo nuostatų keitimą ir nustatė naują dviejų etapų konkurso organizavimo tvarką, įvesdamas antrą pokalbių etapą su sveikatos apsaugos ministru, kurio iki tol nebuvo“, – teigė A. Dulkys.
„Antrą konkurso etapą matau prasmę taikyti ir universiteto ligoninių vadovų konkursuose, nes sudaroma galimybė įstaigos dalininkams išrinkti tinkamiausią kandidatą į įstaigos vadovo pareigybę iš konkurso komisijos pasiūlytų dviejų geriausiai pasiruošusių pretendentų“, – pabrėžė dabartinis sveikatos apsaugos ministras.
ELTA primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sausio pradžioje paskelbė pirmąjį atvirą konkursą Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo pareigoms užimti.
Pirmasis konkursas buvo nutrauktas, nes nemažai potencialių kandidatų negalėjo dalyvauti dėl formalaus reikalavimo neatitikimo turėti pedagoginio vardo patvirtinimą liudijančius dokumentus.
Todėl kovo pabaigoje ministerija paskelbė antrąjį konkursą KUL vadovo pareigoms užimti.
Kandidatai į vadovus privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, privalumas –patirtis vadovaujant įstaigoms, organizacijoms, įmonėms, taip pat būti įgijus medicinos ir sveikatos mokslų arba socialinių mokslų srities mokslo daktaro laipsnį.
Be to, turėti ne mažiau kaip 5 akademinių metų pedagoginio darbo universitete (-uose) patirties. Dar vienas iš nurodytų reikalavimų potencialiam KUL lyderiui – mokėti valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.
KUL vadovui(-ei) siūlomas atlyginimas – nuo 7529 eurų, neatskaičius mokesčių. Priklausomai nuo pasiektų rezultatų, vadovui gali būti skiriamos teisės aktuose nustatytos skatinimo priemonės.
Į vadovo pareigas bus priimama 5 metų kadencijai.
Šiuo metu KUL laikinai vadovauja prof. Jonas Sąlyga.
Primenama, kad savo veiklą šių metų sausio 2 dieną pradėjusi KUL – viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikiančia aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas. Ligoninės dalininkai – valstybė, kuriai atstovauja Sveikatos apsaugos ministerija, ir Klaipėdos universitetas. Įstaiga sukurta sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
