Pernai – 11 kiaulytės atvejų, registruota ir raudonukė
Vakcinacijos sumažėjimas, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausios specialistės Daivos Razmuvienės, buvo stebimas jau nuo 2010 metų. Tuo metu pandemija, nors ir turėjo įtakos sumažėjusiems skiepų skaičiams, bet nebuvo pagrindinis lūžis. D. Razmuvienės teigimu, praėjusiais metais tik 2 pozicijose iš visų vaikų profilaktinių skiepų vakcinacija padidėjo – nuo hepatito B ir nuo rotavirusinės infekcijos.
„Padidėjimas yra po porą procentų, bet gerai, kad bent jau nesumažėjo. Visos kitos pozicijos arba liko tokios pat, arba nukrito. Didžiausią grėsmę ir susirūpinimą kelia tymai, raudonukė, kiaulytė, kai vaikai skiepijami 2 kartus per gyvenimą: iki 2 metų ir 6–7 metų“, – sakė D. Razmuvienė.
2021 metais nuo šių ligų buvo paskiepyta tik 88,5 proc. vaikų, o 2022 metais skaičiai tapo dar blogesni, vakcinacija smuko dar 2 proc. Pasak D. Razmuvienės, norint suvaldyti raudonukės, tymų ir kiaulytės plitimą, reikia pasiekti 95 proc. bendros vakcinacijos.
Nedžiugina skaičiai ir vakcinacijos dėl žmogaus papilomos viruso. Šis virusas sukelia pakitimus, o šie – vėžinius susirgimus. Nuo 2016 metų mergaitės nuo ŽPV skiepijamos nemokamai, berniukai pradėti skiepyti nuo šių metų.
„Skiepijimo apimtys mergaičių pasiekė beveik 60 proc. per 5 metus nuo vakcinacijos pradžios. Norėtųsi, kad skiepijimo apimtys būtų kaip Skandinavijos šalyse, nes, pavyzdžiui, Suomija išvis pamiršo, kas tai yra gimdos kaklelio vėžys“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
2022 metais Lietuvoje nebeliko žalių apskričių, kurios rodo, kad vaikų vakcinacija nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės yra pakankama. Nors dar 2021 metais reikiamą vakcinacijos kiekį buvo pasiekusios Utenos ir Alytaus apskritys.
„Praėjusiais metais turėjome 11 kiaulytės atvejų, 7 vaikai ir 4 suaugę. Turėjome ir raudonukės atvejį, praėjusių metų gruodį susirgo nėščia moteris. Šiais metais turėjome taip pat raudonukės atvejį, susirgo 11 mėnesių vaikas, kuriam skiepai dar nepriklausė“, – sakė D. Razmuvienė.
Pernai registruoti 88 penumokokinės infekcijos atvejai, nors skiepai rizikos grupei dėl šios ligos yra apmokami valstybės. Negana to, nuo pneumokokinės infekcijos pernai mirė net 6 Lietuvos gyventojai. Daugiau atvejų registruota ir meningokokinės infekcijos.
Užsikrėsti užtenka 15 minučių
D. Razmuvienė pasakoja, kad neskiepijimo priežastys visada būna tokios pat, nesvarbu, dėl kokios ligos. 47 proc. tėvų nepaskiepija vaikų, nes skiepų atsisako, 18 proc. neatvyksta į gydymo įstaigą be priežasties, 5 proc. gyvena užsienyje, 24 proc. sudaro kitos priežastys.
„Kai kurie prašo nukelti skiepus. Ką reiškia nukelti skiepus – kiekvienas skiepas turi savo laiką. Jei vaikas nebus paskiepytas laiku, vaikai kaupiasi į tam tikrą grupę vaikų, kuriems bet kokia infekcija bus pati pavojingiausia. Jiems atsiranda ne tik patiems grėsmė susirgti, bet ir jų artimiesiems“, – sakė D. Razmuvienė.
Pasak D. Razmuvienės, iškalbinga yra statistika, kuri parodo infekcijų skaičius prieš skiepų įvedimą ir po jų.
„Kalbant apie tymus Lietuvoje, jie buvo registruojami dešimtimis tūkstančių, poliomelito atvejų būdavo šimtai. Po skiepų įvedimo sergamumas buvo suvaldytas kone 100 proc. Jei visuomenėje ir dabar būtų skiepų apimtys pakankamos, šių skaičių nebūtų. Bet šiuo metu daug vaikų yra nepaskiepytų, jiems grėsmė yra didelė, taip pat ir jų broliams, sesėms, tėvams“, – sakė D. Razmuvienė.
Pasak D. Razmuvienės, tymų virusas yra labai lakus, todėl užsikrėsti užtenka 15 minučių kontakto su sergančiu asmeniu, net jei žmogus apie ligą dar pats nežino, nes simptomai nepasireiškė. Žmogaus imlumas šiai ligai yra 95 proc.
„Galima paimti Lenkijos pavyzdį. Prieš dešimtmetį jie buvo nutraukę skiepijimą nuo raudonukės berniukams, nes galvojo, kad jiems šis skiepas nereikalingas. Kas pasirodė po kelerių metų, tai prasidėjo nėščiųjų užsikrėtimai, įgimti raudonukės sindromai. Dabartiniu metu jie jau atstatė skiepijimą, bet Lenkija pagal raudonukės sergamumą vis dar dabar turi didelius skaičius“, – sakė D. Razmuvienė.
Bijo šalutinio poveikio, netiki veiksmingumu
Pernai metais buvo atlikta tėvų apklausa ir bandyta išsiaiškinti, kodėl tėvai atsisako skiepyti vaikus. Daugiausiai, 56 proc. tėvų nurodė, kad neskiepija vaikų dėl galimo šalutinio poveikio, 48 proc. trūksta patikimos informacijos apie vakcinas, 39 proc. netiki vakcinų veiksmingumu.
60 proc. gyventojų nurodė, kad pakeisti nuomonę dėl skiepų galėtų padėti aktyvesnis šeimos gydytojo paskatinimas, taip pat moksliškai pagrįstos informacijos apie vakcinų patikimumą platinimas internete, pažįstamų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas dr. Kazys Simanauskas spaudos konferencijoje pasakojo, kad problema dėl tėvų, kurie neskiepija savo vaikų, egzistuoja ne tik Lietuvoje.
„Viena iš priežasčių, kurią nurodo tėvai, kodėl neskiepija vaikų, yra informacijos stoka. Labai keistai atrodo, juk gyvename informacijos amžiuje, kai ją galime rasti visur. Bet informacijos stoka vis tiek yra.
Tėvai galvoja, kad ligos jau suvaldytos, ir jos nebekelia mums pavojaus. Bet, jei prisiminsime, prieš 10 metų buvo tymų protrūkis, 35 atvejai. Jie nutiko žmonėms, kurie buvo nevakcinuoti arba vakcinuoti nepilnai. Atvyko keli žmonės užsikrėtę iš Didžiosios Britanijos ir užkrėtė artimuosius“, – sakė dr. K. Simanauskas.
Pasak gydytojo, kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, taip pat buvo atvejų, kai tėvai vis mažiau skiepijo vaikus. Neilgai trukus, prasidėjo ligų protrūkiai.
„Labai didelę įtaką turi žiniasklaida ir socialiniai tinklai. Dėl reitingų kartais paskleidžiama neteisinga informacija, bet taip pat žiniasklaida gali turėti ir labai teigiamą efektą, kai žmogus gauna tikslią informaciją su šaltiniais, nuorodomis“, – sakė dr. K. Simanauskas.
