Portalas „lrytas.lt“ skelbia, kad nėštumo metu motina pas medikus nė karto nesilankė, o pats nėštumas net nebuvo užfiksuotas medicininiuose dokumentuose. Gimdymas, „lrytas.lt“ duomenimis, buvo priimtas greitosios automobilyje, pakeliui į klinikas, o naujagimio būklė buvo labai sunki.
„Delfi“ primena apie neseniai įvykusius atvejus, kai moterims teko gimdyti namuose, nes iki ligoninės jos nespėjo nuvykti.
Sausį žiniasklaidoje nuskambėjo Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties (GMP) gydytojo Lauryno papasakota istorija, kuomet jis drauge su komanda – paramediku Laimonu ir būsimuoju paramediku Sauliumi – Trijų Karalių šventės išvakarėse priėmė naują gyvybę, nes vežti būsimąją mamą į ligoninę jau buvo per vėlu.
„Jau supratau – gimdymą teks priimti namuose, kolegoms liepiu išpakuoti gimdymo rinkinį. Sąrėmiai vis dažnėja, vertinu gimdyvės būklę. Pasiruošiame visas priemones gimdymui priimti, naujagimiui gaivinti (jei prireiktų), raminame mamą, skatiname giliai kvėpuoti tarp sąrėmių. Svarbiausia viską pasiruošti patogiai, kad viskas būtų po ranka, kai prireiks. Na ką, dar vienas sąrėmis – jau jau netoli, dar vienas ir užgimė galvytė, kito sąrėmio metu užgimė petukai, ir už akimirkos pasaulį išvydo gražus lėliukas. Pasigirdo garsus verksmas, visi lengviau atsidusome. Iš pirmo žvilgsnio – naujagimis sveikas, aktyvus, išnešiotas, aktyviai verkia“, – tą kartą pasakojo medikas.
Štai vasario 3 dieną gimdyvės skambučio bendrasis pagalbos centras sulaukė iš Kėdainių rajono gyventojos, kuri pranešė, kad tuoj gimdys.
Bendrojo pagalbos centro operatorė moterį nedelsiant sujungė su Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotimi. Atsiliepusi į skambutį, GMP dispečerė Joana Vasiliūtė išgirdo moters balsą, kuris pranešė, kad jai jau prasidėjo gimdymas. GMP dispečerė, užduodama esminius klausimus, skubiai aktyvavo Kėdainių rajone, Pelėdnagiuose, budėjusią Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos medikų brigadą ir toliau palaikė pokalbį su moterimi.
Medikų brigada buvo išsiųsta labai skubiai, bet nauja gyvybė į šį pasaulį pasibeldė anksčiau, nei jiems pavyko atvykti. Dispečerė J. Vasiliūtė, teikdama detalias instrukcijas gimdyvei telefonu, padėjo naujagimei atkeliauti į šį pasaulį namuose.
Vasario viduryje panašus atvejis nutiko ir Pakruojo rajono gyventojams. Vaikas į pasaulį atkeliavo 34 nėštumo savaitę. Moteris sako lemtingąją vasario 15-ąją su vyru buvusi Panevėžyje. Sutuoktinei prasčiau pasijutus, nieko nelaukdami abu automobiliu išvyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kelyje iškvietė greitąją medicinos pagalbą, mat moterį vis labiau kaustė skausmai. Į pasaulį Tadas atkeliavo greitosios automobilyje jau besiartinant prie Moters ir vaiko klinikos.
Vasario pabaigoje Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties darbuotojams taip pat teko atsakinga ir ne kasdien pasitaikanti užduotis. 17.33 val. dispečerė sulaukė pagalbos prašymo, nes namuose moteris pradėjo gimdyti.
„Dispečerė, užduodama esminius klausimus, aktyvuoja GMP brigadą ir toliau palaiko pokalbį su skambinančiuoju. Netrukus paaiškėja, kad aktyvi gimdymo veikla jau prasidėjusi ir gimdyvės artimiesiems reikia padėti priimti gimdymą namuose. Dispečerė E. Ivaškevičienė, teikdama detalias instrukcijas telefonu, kartu su gimdyvės artimaisiais priima naujagimį namuose. Atvykus GMP brigadai, įvertinama naujagimio ir gimdyvės būklė, atliekami reikalingi veiksmai ir abu transportuojami į gydymo įstaigą“, – rašė Kauno GMP stoties darbuotojai socialiniame tinkle „Facebook“.
Apie gimdymą namuose medikai kalba jau kurį laiką
Apie padažnėjusius atvejus, kai greitosios nespėja nuvežti gimdyvių į ligoninę, buvo kalbama dar rugsėjį, laidoje „Delfi tema“.
Tą kartą Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė ir medikė Jolanta Keburienė sakė, kad problema dėl gimdyvių atsirado jau pandemijos metu, tačiau ypač opi tapo dabar, kai akušerijos skyriai mažesnėse ligoninėse buvo uždaryti.
„Visa sistema nepasikeitė, tik tiek, kad buvo uždaryti skyriai, o greitajai tenka pervežti gimdyves. Tam nebuvo pasiruošta – gydytojai ginekologai nebuvo informuoti, kad gimdyvėms teiktų kitokią informaciją, o mes nebespėjame, nes pajėgumai tokie pat, kokie buvo, nors kilometražas smarkiai išaugo“, – rugsėjį laidoje pasakojo J. Keburienė.
O pervežant pacientus nutinka visko – vienas iš tokių atvejų, kai pervežant gimdyvę iš Ukmergės į Vilnių, kuriai buvo prasidėjęs gimdymas, pateko į avariją. Laimei, tiek gimdyvei, tiek medikams viskas baigėsi laimingai.
„Taisyklės gimdyvėms, kokios buvo seniau, tokios liko ir dabar. Moteris kelias valandas turi stebėti sąrėmius ir tik tada kreiptis į greitąją pagalbą, nors dabar reikėtų kreiptis vos tik jiems prasidėjus. Žinoma, gimdymai nėra toks dažnas atvejis ir moteris negali išmokti taisyklių. Dabar reikia pagalbą kviesti anksčiau, kol gimdymas dar neprasidėjo“, – sakė J. Keburienė.
Tačiau yra ir kita medalio pusė, dėl kurios moterys vengia kreiptis į greitąją pagalbą anksčiau. Medikai pasakoja, jog ne kartą nuvažiavus į ligoninę su sąrėmiais tenka apsisukti ir važiuoti atgal namo, nes iki gimdymo pradžios būna likę dar per daug laiko. O namo neretai tenka važiuoti 70 km. Jei moteris neturi savo transporto, prireikia mokėti už taksi paslaugas.
„Būtų gerai, jei jos atvyko per anksti, neišvarytų jų vykti namo su taksi, bet parvežtų namo ar suteiktų nakvynės paslaugas“, – sakė J. Keburienė.
Pasak jos, bet kuris gimdymas yra daug saugesnis ligoninėje nei greitosios automobilyje.
„Ligoninėje yra apšvietimas, šiluma, specialistai. Kad ir nebūdamas gydytojas ginekologas, medikas gali pasikviesti iš kitų skyrių pagalbos. Automobilyje yra ankšta, ganėtinai vėsu. Dažniausiai brigadą sudaro du žmonės: vairuotojas ir skubios pagalbos slaugos specialistas arba paramedikas. Du žmonės tikrai yra mažai, kai į pasaulį beldžiasi nauja gyvybė, o atsakomybę turime prisiimti mes. Streso patiriame daug – ir gimdyvė, ir mes, ir vairuotojas“, – kalbėjo pašnekovė.
J. Keburienė pasakojo, kad neseniai buvo atvejis, kai moteris, per anksti nuvažiavusi į ligoninę, su sąrėmiais turėjo grįžti namo, ir po kurio laiko antrą kartą vykti atgal. Kai ta pati moteris gimdė dar kartą, nenorėdama, kad pasikartotų praėjusio gimdymo situacija, su sąrėmiais namuose laukė iki paskutinės akimirkos. Atvažiavus greitajai, gimdymas jau buvo kone prasidėjęs.
Pašnekovė pasakoja, kad atstumai, kuriuos tenka įveikti medikams su greitosios pagalbos automobiliu, yra tikrai dideli. Tačiau nors atstumai ir išaugo, Ligonių kasos greitosios pagalbos pajėgų būtinybę skaičiuoja ne pagal nuvažiuotus kilometrus, o pagal iškvietimus.
Kalti patys darbuotojai ir įstaigų vadovai
Pasak viceministrės Danguolės Jankauskienės, Sveikatos apsaugos ministeriją visą situaciją žino. Visgi, pasak jos, kalta ne ministerija, o patys darbuotojai.
„Aš apgailestauju, kad kai kurių įstaigų medikai ir kai kurie vadovai stengiasi savo darbo organizavimo ar darbuotojų nekompetencijos klausimą „nurašyti“ ministerijos reformai ir ieškoti kaltų, kai reikia pasižiūrėti, kas darosi vietose. Ne veltui yra daroma reforma“, – kalbėjo D. Jankauskienė.
Greitosios pagalbos darbo krūvis, pasak viceministrės, smarkiai skiriasi skirtinguose miestuose. Vienos brigados važinėja 2 kartus per dieną, kitos po 12. Be to, netvarkingai organizuojamas ir pats darbas.
„Yra labai daug nusiskundimų dėl greitosios pagalbos kokybės, kaip suteikiama pagalba žmonės. Vienos savivaldybės turi geresnę situaciją, kitos blogesnę. Ir akivaizdu, kad kai kurioms savivaldybėms susitvarkyti su kylančiomis problemomis jau per sunku. Dėl to šitas greitosios pagalbos centralizavimas buvo smarkiai palaikytas Seime. Nuo kitų metų turėsime vieningą centralizuotą pagalbos tarnybą“, – sakė D. Jankauskienė.
Viceministrės teigimu, Ukmergės savivaldybė turi daugiausiai problemų dėl greitosios pagalbos kokybės.
„Negaliu priimti jūsų pastabų, kad čia yra uždaromi skyriai, ministerija neuždarinėja skyrių, tik kelia kokybės reikalavimus, o gimdymų kiekis tiesiogiai susijęs su kokybe“, – kalbėjo viceministrė.
Anot D. Jankauskienės, problemos kyla dėl nekompetentingų greitosios pagalbos darbuotojų.
„Tikrai nėra taip, kad gimdytų greitosios pagalbos automobiliuose. Nei statistiškai, nei kitaip nagrinėjant, tokių atvejų išaugimas neįvyko“, – kalbėjo pašnekovė.
