Paauglių skyrius – pilnas
Kaip laidoje pasakojo prof. A. Germanavičius, šiuo metu itin didelę įtaką gyventojų psichinei sveikatai daro 3 pagrindiniai aspektai: pandemijos pasekmės, karas Ukrainoje ir infliacija. Nors dažniausiai psichinės sveikatos pasekmės po nelaimių pasireiškia vėliau, kai kurios, pasak profesoriaus, jaučiamos jau dabar.
„Yra žmonių, kurie dabar kreipiasi į specialistus arba yra atvežami greitosios pagalbos, policijos į mūsų ligoninę, su įvairiomis nerimo, depresijos būklėmis. Neretai pastebime, kad alkoholio vartojimas tarp tikrų socialinių grupių yra padidėjęs, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Alkoholio sukeltos pasekmės dabar vyrauja tarp mūsų pacientų, kurie yra 60–70 metų“, – sakė prof. A. Germanavičius.
Tačiau itin baugiai nuteikia žinios apie jaunimą. Pasak profesoriaus, ypač daugėja paauglių, kurie patiria psichikos krizes ir psichikos sutrikimus.
„Mūsų ligoninės vaikų ir paauglių skyrius visus 2022 metus buvo pilnas, dabar neturime laisvų vietų. Jei tokia situacija tęsis, tai vaikų psichiatrijos srityje reikalingi skubūs sprendimai“, – kalbėjo pašnekovas.
Vyrai kreiptis vis dar nedrįsta
Pažeidžiamiausi yra tie, kurie turi polinkį psichikos sutrikimams, didžiausią dalį sudaro depresiniai sutrikimai. Depresija, pasak profesoriaus, pasireiškia labai įvairiai, o jai įtaką gali padaryti vis didesnės finansinės naštos, gresiantys bankrotai ar atleidimas iš darbo.
Apie šią ligą praneša prasidėjęs didesnis nervingumas, sumažėjęs gebėjimas susikaupti, nemiga ir negebėjimas džiaugtis gyvenimu. Tokioje būsenoje esantiems žmonėms jau reikia specialistų pagalbos.
„Matome skirtingas tendencijas tarp vyrų ir moterų. Vyrai dažniausiai neigia tų požymių buvimą ir galvoja, kad yra tiesiog didelis darbo krūvis, kažkokios nesėkmės pasitaikė, į specialistus nesikreipia. Moterys į specialistus kreipiasi daug dažniau, dalis jų gauna pagalbą laiku ir pasveiksta“, – kalbėjo prof. A. Germanavičius.
Tuo metu tarp vyrų dažnesni užsitęsę depresiniai sutrikimai, kurie vėliau komplikuojasi į piktnaudžiavimą raminamaisiais arba alkoholiu.
Laimės indeksas: ką jis rodo?
Lietuva pirmą kartą istorijoje atsidūrė 20-tuke šalių, patenkančių į Laimės indekso sudarytą lentelę. Visgi, pasak profesoriaus, Laimės indekso pavadinimas yra labai sąlyginis, mat labiau jis matuoja ryšius tarp žmonių visuomenėje.
„Šis indeksas tiesiogiai žmonių laimės nematuoja. Kaip jis tiksliai sudaromas, įmonė neatskleidžia. 100 klausimų, kuriuos užduoda sociologinės apklausos metu respondentams iš kiekvienos šalies, maždaug 1000 gyventojų. Klausimus galima suskirstyti į 6 dalis“, – sakė pašnekovas.
Viena grupė klausimų yra apie sveikatos priežiūros pasiekiamumą ir nemokamas paslaugas, taip pat saugumas socialinėje srityje, jei ištiktų bėda gyvenime, ar žmogus turėtų artimųjų, draugų, kurie padėtų. Vis daugiau žmonių Lietuvoje būtent į šią dalį atsako teigiamai.
Klausiama ir apie korupciją – pasak profesoriaus, pastaruoju metu žmonės nurodo, kad korupcijos jaučia vis mažiau. Vertinami ir objektyvūs rodikliai, tokie kaip BVP. Iš visų grupių skaičiuojami balai – pirmą vietą indekse užima Suomija, iš 10 balų surinkusi 7,8 balo. Lietuva surinkusi 6,76 balo.
„Įdomus aspektas yra tai, kad žmonių neklausiama, ar jie laimingi. Klausiama, kas juos apsaugo nuo to, kad netaptų nelaimingais. Lietuva šiuo aspektu per pastaruosius 6 metus padarė didžiausią progresą iš visų Rytų Europos valstybių“, – kalbėjo profesorius.
Visgi, pasak pašnekovo, šios apklausos nereikia pervertinti, nes skirtumas tarp mūsų Laimės indekso ir Skandinavijos šalių, užimančių pirmąsias pozicijas, yra labai ryškus.
Kyla klausimas, kaip Lietuva gali patekti į Laimės indekso 20-tuką, jei savižudybių skaičius išlieka vienas didžiausių Europoje. Pasak profesoriaus, einame panašiu keliu, kaip Suomija, kurioje maždaug prieš 15 metų savižudybių bei priklausomybių rodiklis buvo labai didelis. Tuo metu suomiai daug investavo į psichologinių palaikymo programas tiems žmonėms, kurie susiduria su krizėmis.
„Per kelerius metus Suomijos Vyriausybė apmokėjo 30 milijonų eurų psichoterapijos paslaugų žmonėms, kurie užsiregistruoja į darbo biržą. Tai labai atsipirko, buvo labai gera investicija. Jei mūsų sveikatos apsaugos, Ligonių kasos vadovai pagalvotų apie tai, kad ne vien ligų gydymas, bet ir prevencinės programos yra labai svarbios, ilgainiui patektume į dešimtuką“, – kalbėjo prof. A. Germanavičius.
Dalis savižudybių įvyksta dėl depresinių sutrikimų, mat juos patiriantys žmonės retai kada kreipiasi į specialistus, be to, reikalingos specializuotos programos šios ligos atpažinimui, gydymui, artimųjų informavimui. Prevencinės savižudybių programos, pasak pašnekovo, veikia, tik rodikliai, nors ir gerėjantys, dar nėra tokie, kokių norėtųsi.
Kodėl skandinavai laimingesni?
Pašnekovo teigimu, tai, kad skandinavai visada užima pirmąsias Laimės indekso pozicijas, iš dalies lemia daug geresnis nei Rytų Europoje psichoterapijos prieinamumas. Kitas aspektas – finansinis palaikymas įvairių labdaros organizacijų.
„Išleisdami pinigus aukoms džiaugiamės tuo, taip pat padarome ir kitus laimingais. 19-oje vietoje yra Jungtinė Karalystė, kur labdaringos organizacijos turi šimtmečių tradiciją.
Na, ir pasitikėjimas Vyriausybe, valdžios institucijomis, policija, medikais – visa tai irgi puoselėjama Skandinavijos šalyse“, – kalbėjo profesorius.
Psichiatrijos paslaugų reforma kelia klausimų
Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie jau pradėtą vykdyti psichiatrijos paslaugų reformą. Pagal šią reformą mažės stacionarių vietų psichiatrijos ligoninėse, bet ambulatorinių paslaugų prieinamumas turėtų augti.
„Kiekviena reforma turi būti labai gerai apskaičiuota, kiekvienas pokytis turi ir teigiamus, ir neigiamus aspektus. Pagal tai, kas mums buvo pristatyta, yra tikslas sumažinti gydymo psichiatrijos ligoninėse Lietuvoje skaičių, sumažinant ir lovas.
Lovų mažinimas psichiatrijos ligoninėse yra pasaulinė tendencija, kuri Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose įvykusi prieš 25 metus. Kas įvyko tose šalyse – įvyko tam tikras atsitokėjimas, kad labai sunkiai sergantys pacientai, kurie patys nenori gydytis ir gydymui prieštarauja, o taip kelia grėsmę kitiems, jiems reikalinga ypatinga priežiūra ir specialios programos“, – kalbėjo profesorius.
Galiausiai, pasak pašnekovo, finansine prasme valstybei tai netapo pigesniu gydymu, o išlaidų liko tiek pat.
„Darydami reformą finansiškai pinigų nesutaupysime, net atvirkščiai. Turėtume pasižiūrėti į Vakarų pamokas. Pavyzdžiui, aktyvaus gydymo komandų bendruomenėse kūrimas yra labai geras pasiūlymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Bet tai turėtų būti daroma labai suplanuotai ir mokomasi iš Estijos, kur komandų įdiegimas nebuvo labai sėkmingas.
Mes esame pasiruošę mūsų ligoninėje sumažinti lovų skaičių, bet tai darysime atsargiai ir stebėsime tendencijas per šiuos ir ateinančius metus, kad nenukentėtų sunkiausiai sergantys pacientai“, – sakė prof. A. Germanavičius.
Didžiausia problema sveikatos sektoriuje, pašnekovo teigimu, yra antrinio lygio konsultacijos, mat ligoninėms apmokama tik kas trečia konsultacija. Valstybinei įstaigai tai yra nuostolinga veikla.
„Manau, kad sveikatos apsaugos vadovai turėtų rimčiau pasižiūrėti į šią problemą ir keisti apmokėjimo sistemą, kuri nėra nei teisinga, nei efektyvi. Kita vertus, turime galvoti, kaip sukurti žemo slenksčio programas. Jos turėtų būti prieinamos žmonėms, turintiems daug skolų, nedraustiems. Tokių pacientų ligoninėje turime ir nuolat padedame spręsti finansines problemas“, – kalbėjo pašnekovas.
Po reformos žadama daugiau ambulatorinių psichoterapijos paslaugų. Visgi iš Ligonių kasų jų apmokėjimas yra labai mažas. Už vieną valandą specialisto darbo Ligonių kasa apmoka maždaug 15 eurų ligoninei. Iš jų dar reikia mokėti mokesčius, todėl šiuo metu psichoterapija viešoms įstaigoms yra tiesiog nuostolinga. Tuo metu privačiame sektoriuje valandos psichoterapijos seansas dažniausiai kainuoja nuo 60 eurų.
„Jei deklaruojami prioritetai stiprinti psichikos sveikatą ir gerinti tų paslaugų kokybę, labai svarbu būtų kalbėti ir apie įkainius, ir apie specialistų, dirbančių viešame sektoriuje, išlaikymą“, – teigė prof. A. Germanavičius.
Skatina nebijoti kalbėtis su artimaisiais
Pasak profesoriaus, psichologinė pagalba žmogui reikalinga visose krizinėse situacijose. Net jei žmogus sako, kad yra stiprus. Tačiau senstant žmogaus gebėjimas atlaikyti besikeičiančias gyvenimo situacijas gali blogėti.
„Tai liudija ir mūsų ligoninės pacientų statistika, kai vyresnio amžiaus žmonės patiria daugiau sveikatos sutrikimų. Tad labai svarbu pripažinti, kad reikia pagalbos, tada pasitarti su artimaisiais. Artimieji kartais tikrai geras resursas, padedantis išspręsti tam tikras problemas, nerimą, nemigą. Pabandyti su jais praleisti daugiau laiko, užsiimti malonia veikla, tai padeda.
Bet svarbu nepamiršti, kad galima kreiptis į specialistus. Jei vienam baugu kreiptis į, pavyzdžiui, psichikos sveikatos centrą ar visuomenės sveikatos biurą, galima kartu pasiimti artimą žmogų. Specialistų konsultacijos turėtų būti prieinamos ir artimiesiems“, – sakė profesorius.
Simptomų, pranešančių apie krizinę situaciją, gali būti įvairių. Žmogus gali pajausti įkyrias mintis, nerimą, kai nebegali susikaupti, būti darbingas, nebegali džiaugtis, ateina mintys, kai norisi save žaloti. Tokiais atvejais, pasak profesoriaus, reikalinga specialistų pagalba.
