„Valdiškuose slaugos namuose tenka laukti ir 6, ir 8 mėn. Net privačiuose slaugos namuose tenka laukti apie 2 mėn. Tikrai labai didelės eilės“, – LNK žinioms komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Tokia sudėtinga situacija susidarė dėl labai didelio slaugos specialistų trūkumo.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė teigė: „Slaugytojai sako, kad krūviai yra perdėm dideli, todėl jie, jei turi galimybę, renkasi kitą darbą“.
Jai antrino Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebotariova: „Mes dabar turime daug laisvų etatų. Net ir norėdama, aš žmonių nepasamdysiu, nes jų tiesiog fiziškai nėra“.
„Visų pirma trūksta personalo. Jo prisikviesti nepavyksta dėl to, kad atlyginimai yra labai maži“, – pastebėjo A. Gerliakienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimuose nustatyta, kad vienam slaugos darbuotojui turėtų tekti iki 20 pacientų, deja, realybė yra visai kitokia.
„Jeigu atostogos ar kažkas serga, vis tiek būna 30. Tai – pakankamai didelis kiekis, kai patys žmonės negali pavalgyti, nueiti į tualetą, patys nusiprausti“, – pasakojo I. Čebotariova.
„Realybė yra visiškai kitokia. Naktį slaugos ligoninėje viena slaugytoja turi prižiūrėti apie 60 ligonių“, – realybę atskleidė A. Gerliakienė.
Vilkpėdės ligoninės vyriausio slaugos administratorė Natalija Vaškinel sakė: „Kažkam neįmanoma, bet reikia, kadangi mes kalbame apie ligonius. Bet tai kainuoja mums sveikatą ir sukelia stuburo, sąnarių problemų“.
Siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę, ministerija pradėjo slaugos ligoninių pertvarką. Bus siekiama daugiau slaugos paslaugų perkelti į namus, o slaugos ligoninėse vienam pacientui palatoje skirti mažiausiai 7 kvadratinius metrus.
„Idėja tokia, kad, kaip ir kitose šalyse, mes vis tik turėtume teikti daugiau slaugos namuose. Ne mažiau paslaugų. Turi būti daugiau paslaugų, bet daugiau jų namuose“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Nors ministras sako, kad pokyčiai dar tik laukia, pertvarka jau dabar yra prasidėjusi. Pvz., Vilkpėdės ligoninėje ministerijos paliepimu jau buvo sumažintas lovų skaičius, skirtas demencijos ir Alzheimerio ligomis sergantiems pacientams.
„Mes 65 lovomis sumažinome. Mes neturėjome tokių pritaikytų patalpų, kad būtų dvivietės palatos, todėl mums teko stipriai susimažinti šitų lovų skaičių, skirtų būtent tokiems pacientams. Tada automatiškai tas prieinamumas mažėja“, – kalbėjo I. Čebotariova.
Slaugos darbuotojų atstovai tvirtina: su dabartiniais resursais suteikti žadamų paslaugų namuose bus neįmanoma.
„Įsivaizduokite, kad slauga perkeliama į namus. Slaugytojų, kurios menamai atliktų tas paslaugas tiek, kiek reikės, po reformos tikrai nebus. Vadinasi, visos slaugos paslaugos bus perkeliamos namiškiams“, – prognozavo A. Gerliakienė.
„Kas nuvažiuos į kaimą pas žmogų, kuris gyvena kažkur vienkiemyje, ir jį aplankys? Nelabai įsivaizduoju, kad kas nors pajėgtų tas paslaugas suteikti namuose“, – abejojo I. Čebotariova.
„Stacionare norma slaugytojui yra prižiūrėti 20 žmonių. Tai per dieną apvažiuoti tiek žmonių, išsidėsčiusių skirtingose kaimiškose vietovėse, faktiškai yra neįmanoma“, – įsitikinusi N. Čiakienė.
Tačiau ministerija savo pozicijos laikosi ir toliau.
„Turime suprasti, kad vien tik paciento gulėjimas perpildytoje ligoninės palatoje nėra paslauga“, – sakė A. Dulkys.
Net ir gavus galimybę artimąjį paguldyti į slaugos ligonę, ministerija nusprendusi, kad joje galima būti tik 4 mėnesius.
„Tas 4 mėnesių laikotarpis remiasi į finansinius aspektus, ne praktinius. Tikrai didelė dalis žmonių, deja, kaip aš sakau, nusiperka bilietą į amžinybę. Liga progresuoja ir jiems tų slaugos paslaugų reikia visą laiką“, – pastebėjo N. Čiakienė.
Norėdamas gauti slaugos paslaugas namuose, pacientas turi kreiptis į polikliniką, kurioje yra prisirašęs.
Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia:
