„Tai nėra dingstis panikuoti, – trečiadienį Ženevoje sakė PSO Pasirengimo infekcinėms grėsmėms padalinio vadovė Sylvie Briand. – Tačiau turime įvertinti, kaip gerai esame pasirengę“.
Paukščių gripas nežinomu mastu šiuo metu plinta visuose žemynuose, išskyrus Australiją ir Antarktidą. Jau nugaišo dešimtys milijonų gyvūnų, ypač – jūros paukščių.
Be to, virusas nustatytas 30 žinduolių rūšių. Juo užsikrėtė ir nugaišo audinės, lapės, meškėnai, kiaunės, lokiai ir kiti gyvūnai.
„Virusas ne tik plinta, jis taip pat lengviau peršoka rūšių barjerus“, – pabrėžė S. Briand. O tai kelia padidėjusią riziką ir žmonėms. Kuo labiau plinta virusas, tuo esą didėja pavojus, kad jis mutuos ir taps pavojingesnis žmogui.
Nuo tada, kai 1997 metais Honkonge registruotos pirmosios žmonių mirtys nuo paukščių gripo sukėlėjo H5N1, fiksuoti iš viso 873 užsikrėtimo atvejai. 458 infekuotieji mirė, sakė Nyderlandų virusologas Ronas Fouchieras. Tačiau jis įspėjo iš to nedaryti išvados, kad virusas žmogui dažnai baigiasi mirtimi. Nes užsikrėtimai, kai nepasireiškia jokie simptomai ar pasireiškia tik silpni, paprastai neregistruojami ir todėl į statistiką neįtraukiami.
„Nors prie durų pandemijos galbūt nėra, būtų neblogai peržiūrėti ekstremalių situacijų valdymo planus“, – teigė ekspertas.
Anot duomenų, žinomas tik vienas atvejis, kai žmogus mirė užsikrėtęs šiuo metu plintančios H5N1 genetinės grupės 2.3.4.4b virusu: spalį po kontakto su infekuotu naminiu paukščiu mirė 38 metų kinė.
