Apie tai Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo šeimos gydytoja Elena Šukė.
Pasak E. Šukės, vakcinacijos skaičiai po pandemijos sumažėjo visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tam įtaką padarė kelios priežastys. Viena yra tai, jog dėl karantinų žmonės fiziškai negalėjo ateiti pasiskiepyti į poliklinikas.
„Kita priežastis – įvairios komunikacijos klaidos iš atsakingų institucijų, iš dalies žmones tikrai nuteikė priešiškai. Tiesa, prieš skiepus visada buvo nusiteikusių priešiškai, bet tai nebūdavo tokia didelė problema“, – sakė pašnekovė.
Gydytoja prisimena, kad epizodiškai kildavo didesnių pasipriešinimų, dėl ko 2018 metais buvo kilęs tymų protrūkis. Toks protrūkis, pasak gydytojos, tikrai nebūtų įvykęs, jei vaikai būtų skiepijami.
„Tačiau būtent po pandemijos žmonės daug mažiau skiepijasi. Ką pastebėjome per šį gripo sezoną, tai kad net ir tie žmonės, kurie būdavo įpratę kasmet skiepytis nuo gripo, šiemet to nedarė. Klausėme kodėl, sakė, kad nepagalvojo, pamiršo, galvojo apie koronavirusą, ir taip buvo daug skiepų.
Aš tokius teiginius šiaip suprantu kaip žmogus, bet iš medicininės pusės jie visiškai nepagrįsti. Tai viena iš priežasčių, kodėl šiemet turėjome stiprų gripo sezoną – turėjome mažiau pasiskiepijusių, o apie gripą žmonės mažai pagalvoja, atlieka tik koronaviruso testą“, – kalbėjo E. Šukė.
Iš buvusių vakcinacijos lygių po pandemijos kone visame skiepų statistika sumenko iki 80 proc. besiskiepijančių. Tai reiškia, kad dabar pasaulis atsiduria ant ribos – jei skiepysis dar mažiau žmonių, grįš užkrečiamos ligos.
„Labai dažnai skiepijant vaikus remiamės kolektyviniu imunitetu, tai reiškia, kad turime paskiepyti tam tikrą visuomenės procentą, kad liga neplistų. Tie keli procentai, kurie negali būti paskiepyti dėl, pavyzdžiui, sunkių ligų, yra apsaugoti kitų paskiepytų.
Šis procentas skiriasi priklausomai nuo ligos, jis gali būti 85 proc., 95 proc. Bet niekada ne mažiau nei 80 proc. Dabar mes esame ant tos ribos, kad jei pasiskiepijusių dar mažės, gali sugrįžti tokios ligos, kurių ne tik aš nesu asmeniškai mačiusi, bet ir didžioji dalis gydytojų – pavyzdžiui, poliomielitas, difterija, kokliušas“, – sakė E. Šukė.
Gydytoja pastebi, kad kartais tėvai atsisako tam tikrų skiepų, nes jau nebėra matę ligų, nuo kurių vakcinuojama – jomis sirgo galbūt tik jų seneliai.
„O šių ligų nebėra dabar tik todėl, kad turime gerus skaičius vakcinacijos. Trečiojo pasaulio šalyse tos ligos dar yra ir nusineša nemažai gyvybių“, – pasakojo Žinių radijo pašnekovė.
Skaičiuojama, kad visame pasaulyje dėl profilaktinio skiepijimo kasmet išgelbėjama apie 4 mln. vaikų gyvybių.
„Visos ligos, nuo kurių sukurti skiepai, yra pavojingos. Niekas nekuria vakcinos dėl ligos, kuri pasireiškia paprastais peršalimo simptomais. Skiepai kuriami tik nuo tų ligų, kurios gali pasibaigti komplikacijomis arba mirtimi. Savo pacientams visada sakau, kad reikia skiepytis nuo tų ligų, kurių vakcinos yra kompensuojamos, taip pat ir papildomai, pavyzdžiui, vėjaraupių, erkinio encefalito.
Prieš 5 metus galbūt būčiau sakiusi, kad poliomielitas yra ant išnykimo ribos visame pasaulyje, 2015 metais visame pasaulyje užfiksuota gal tik 30 poliomielito atvejų. Dauguma jų buvo toli, Azijoje. Dabar, per karą Ukrainoje ir po visų vakcinacijos sutrikimų dėl kovido, poliomielitas užfiksuotas Ukrainoje ir Izraelyje. Tai visai šalia. Todėl dabar skiepytis nuo poliomielito ne tik rekomenduoju, bet ir atnaujinti skiepus būtina, nes tai visai šalia, nors visai neseniai dar kalbėjome, kad galbūt poliomielito nebeliks“, – sakė E. Šukė.
Tokios ligos, pasak gydytojos, grįžta dėl per mažos vakcinacijos. Tad gali būti, jog neilgai trukus grįš kokliušas, difterija, poliomielitas.
„Kokliušą žmonės dažnai įsivaizduoja kaip lengvą pakosėjimą, bet iš tiesų sergant kokliušu gali prasidėti tokie kosėjimo epizodai, kad žmogui lūžta šonkauliai. Kokliušas kasmet Lietuvoje nustatomas bent keliems asmenims“, – kalbėjo gydytoja.
