Gerklų vėžys – vis dažniau pasireiškianti liga, tikėtina, atsirandanti dėl žalingų įpročių.
„Šio vėžio dažnumas Lietuvoje yra maždaug 11 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Kitose išsivysčiusiose šalyse šis skaičius daug mažesnis, mes dar turime sovietinį palikimą, rūkymo ir gyvenimo įpročius, dėl ko šios ligos daugiau“, – sakė K. Pribuišis.
Specialistai pastebi, kad per pandemiją dažnas pacientas numodavo ranka arba nesuprasdavo, kad gali sirgti. Tad dabar tenka gydyti jau gerokai pažengusias ligos stadijas. Čia ypač svarbi ankstyva diagnostika.
„Du trečdaliai pacientų jau turi pažengusią ligos stadiją. Problema, kuri buvo lengvai sutvarkoma prieš kelis mėnesius, tampa labai sunkiai sutvarkoma“, – sakė LOR gydytojas.
Dažniausia išeitis – operacija. Tenka išpjauti arba visas gerklas, arba klostes, priklausomai nuo vėžio stadijos.
Kad gerklų vėžį pavyktų laiku diagnozuoti ir išgydyti, Kauno technologijų universiteto mokslininkas, kartu su visa komanda, sukūrė dirbtiniu intelektu paremtą programėlę. Ji atpažįsta ligą iš balso.
„Gali būti mūsų ausiai nepastebimi pokyčiai, bet sistema yra tokia jautri, kad signalo analizatorius gali išskirti vieną ar kitą sutrikimo grupę“, – sakė KTU Informacijos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas.
Programėlė žmogų perspės, kada laikas apsilankyti pas medikus.
„Programėlė įvertins, ar balsas normalus, ar galimai balse yra nedideli pakitimai, ar galimai yra dideli pakitimai. Tai yra indikatorius daugybei ligų. Analogišką tyrimą vykdėme su Parkinsono liga sergančiais pacientais, ir nustatėme, kad galima diagnozuoti ir Parkinsono ligą“, – kalbėjo R. Maskeliūnas.
Medikai sako, kad vėžys nebūna labiausiai nuspėjama liga, tad programėlė būtų naudinga ir jau operuotiems pacientams.
„Būna, kad navikas atsinaujina jau operuotiems pacientams. Jei jis atsinaujina, programėlė gali pasakyti, kad kalba ir balsas keičiasi, laikas pas gydytoją. Jei tai pagauname anksti, nulis problemų“, – kalbėjo K. Pribuišis.
Dažniausias paciento portretas – priešpensinio amžiaus vyras.
„Tyrimas šiuo metu atliekamas su suaugusiais asmenimis, gydomais klinikose ir sutikusiais dalyvauti pacientais. Bet, ateityje, tikimės, kad įsitrauks kiti skyriai, dirbantys su vaikais“, – sakė R. Maskeliūnas.
Mokslininkai kuria inovaciją ne tik kaip diagnozuoti ligą, bet ir kaip visiškai atstatyti žmogaus balsą.
„Ko tikimės su būsimu mūsų darbu, tai sieksime balsą atstatyti programiškai“, – sakė mokslininkas.
Mokslininkai sako, kad telefonams skirtą nemokamą programėlę bus galima atsisiųsti jau po pusmečio.
LNK Žinių reportažą žiūrėkite čia:
