„Bus vežamas pacientas tiek iš namų į gydymo įstaigą, tiek iš gydymo įstaigos pagal poreikį į namus“, – LNK žinioms patikslino sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė.
Greitosios darbuotojai, ar taksistai?
Tačiau Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė sakė: „Su medikų bendruomene tai kažkaip nebuvo aptarta. Yra tiesiog įsakymo projektas. Dabar jis nagrinėjamas ir mūsų pačių. Bandome suprasti, kas čia dabar įvyko“.
Greitosios darbuotojai svarsto nuo šiol galėsiantys prisistatyti ir taksistais.
Tiesa, teigiama, kad pavėžėjimo paslauga nebus teikiama visiems.
„Žmonės, kurie dėl sveikatos būklės ar dėl socialinių ir ekonominių priežasčių negali pasinaudoti viešuoju arba individualiu transportu“, – kas galės naudotis tokia paslauga, vardijo K. Auruškevičienė.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos skyriaus vadovas Mindaugas Kliukas abejojo: „Nežinau, ar mes labai pagerinsime savo darbo efektyvumą. Visa tai vyks kitų ligonių sąskaita“.
Planuojama, kad pacientų pavėžėjimas pradės vykti nuo kitų metų liepos.
„Jeigu [tai bus daroma] su tais resursais, kurie yra, tai jie ir taip ant išsekimo ribos: automobiliai genda, jų naujų niekas nesiruošia pirkti – bent jau lėšų tam neskiriama. Kas visa tai darys ir su kuo, nėra aišku“, – pastebėjo J. Keburienė.
Tačiau K. Auruškevičienė paaiškino: „Planuojama, kad turės būti suformuotos atskiros brigados, kurios nedalyvauja skubių paslaugų teikime, nes mes turime ir rezervinių automobilių“.
Taip pat pacientai bus vežami mikroautobusais ir lengvaisiais automobiliais.
„Rinka pasiūlys ir mes norėsime nusipirkti šitas paslaugas“, – sakė ministro patarėja.
Ministerijos užmojus kritikuoja gydytojai
Tai – tik vienas žingsnis iš numatomų grandiozinių medicinos permainų. Aptarta ir dar viena naujovė – sveikatos centrai.
„Savivaldybių sveikatos centrai iš tikrųjų yra poliklinikos, paprastai kalbant“, – paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė.
Poliklinikos yra. Eilės jose – taip pat. Kam reikalinga dar viena įstaiga?
„Net ir didžiuosiuose miestuose, kurių poliklinikose jau dirba ir šeimos gydytojai, ir gydytojai-specialistai, neapima viso spektro paslaugų, kurios numatytos sveikatos centre“, – patikslino R. Biekšienė.
Anot ministerijos, sveikatos centruose, kur bus ne tik šeimos gydytojai, bet ir gydytojai-specialistai, galės būti dienos stacionaras, teikiamos dienos chirurgijos paslaugos. O dabar, ypač rajonuose, šeimos gydytojai dirba vienur, specialistai – kitur.
„Reiškia, būna dvi atskiros įstaigos su atskiromis paslaugomis. Pacientui reikia pačiam pasirūpinti ir dėl gydytojo-specialisto konsultacijos. Tai nėra taip patogu. Kitą kartą netgi atstumai tam tikri yra“, – sakė R. Biekšienė.
Priešingai nei valdininkai, Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) kalba apie kitokią sveikatos centrų viziją.
„Mes esame priešingos nuomonės, kad tai – kaip tik sumažins konkurenciją, to centro darbuotojams sudarys šiltnamio sąlygas ir jiems nebereikės dėl nieko jaudintis, nes pacientai garantuotai ateis pas juos, finansavimas – irgi pagal pacientų srautus. Tai dėl ko čia stengtis?
Mes nematome jokių teigiamų aspektų, išskyrus padėtą paukščiuką dėl įvykusios kažkokios reformos“ – pastebėjo LMS valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Ministerijos teigimu, savivaldybė pati nuspręs, ar jos teritorijoje reikėtų tokio centro.
„Visiškai gali gyvuoti ir sveikatos centras toje pačioje savivaldybėje, ir paprasta įprastinė poliklinika, kuri turi šiek tiek mažiau paslaugų“, – tvirtino R. Biekšienė.
A. Gerliakienė pastebėjo: „Šito projekto autoriai su dideliu įsitikinimu bando įpiršti nuomonę, kad tai veiks“.
Anot pašnekovės, kol kas tarp valdžios ir tų, kurie dirba klinikinį darbą, susikalbėjimo nėra.
Paklausta, ar buvo pakviesta į SAM organizuojamą konferenciją, kurioje pristatyta reforma, A. Gerliakienė šyptelėjo: „Mes, matote, jiems nepatogūs“.
Ruošiasi didesnei pacientų kontrolei
Permainos neaplenks ir šeimos gydytojų: jų komandą papildys atvejo vadybininkas.
Gyvensenos medicinos specialistė Vilma Verygienė sakė: „Atvejo vadybininkas, kaip naujiena, atsiranda šeimos gydytojo komandoje. Kyla klausimas, ar jis padės šeimos gydytojui. Iš patirties galiu pasakyti, kad tikrai padės“.
Kalbama apie didesnę pacientų kontrolę.
„Pacientas gavo daugiau dėmesio ir, gal ko nelabai mėgsta, bet labai reikalinga kontrolė. Atvejo vadybininkas, gyvensenos medicinos specialistas matydavo, ar pacientas per mažai sportuoja, arba sekdavo jo duomenis, kraujo spaudimą, gliukozės kiekį. Jei matome svyravimus, mes iš karto susisiekiame su šeimos gydytoju ir kviečiamės pacientą“, – teigė V. Verygienė.
Iš viso medicinos reformai numatoma skirti virš 835 mln. eurų. Sveikatos centrams atiteks apie 150 mln. eurų.
Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia:
