Apie tai laidoje „Delfi tema“ diskutuota su Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėju Aurimu Galkontu, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento direktore Anželika Oraitė.
Vietoje nuotolinės priežiūros būtų privaloma fizinė
Pasak A. Galkonto, farmakotechniko specialybę turintis žmogus yra įgyjęs aukštąjį išsilavinimą – sveikatos mokslų profesinio bakalauro laipsnį. Didžioji dalis farmakotechnikų dirba vaistinėse, mažesnė dalis įsidarbina vaistų gamyboje.
Farmakotechnikai vaistinėse dirba jau ne pirmą dešimtį metų, tačiau daugiau dirbti su vaistinių klientais pradėjo apie 2005-uosius, kai pradėjo konsultuoti pacientus, išduoti kompensuojamuosius vaistus ir panašiai.
Pagal įstatymus, farmakotechnikas pagal savo specialybę negali būti vaistinės vedėju, tą gali daryti tik vaistininkas. Taip pat farmakotechnikas negali teikti farmacinės rūpybos paslaugų, taip pat vaistininkas privalo patikrinti receptus, prieš leidžiant vaistus parduoti farmakotechnikui.
Tačiau nuo 2023 metų liepos 1 dienos turėtų įsigalioti naujos pataisos, pagal kurias vaistininkas fiziškai turėtų būti visą darbo laiką vaistinėje ir prižiūrėti farmakotechniką. Tai ypač apsunkintų mažųjų miestelių situaciją, nes daugumoje tokių miestelių vaistininkas keičiasi su farmakotechniku.
Teks uždaryti apie 200 vaistinių
K. Nemaniūtė-Gagė laidoje pabrėžė, kad Lietuvos visuomenė yra senstanti, sveikatos paslaugų reikia vis didesnei daliai žmonių, todėl labai svarbu, kiek tai galės atlikti vaistinės.
„Visose Europos Sąjungos šalyse galvojama, kaip tą krūvį sveikatos priežiūrai padalinti. Viena iš išeičių yra daugiau funkcijų suteikti vaistinėms. Ir tikrai tų funkcijų perkėlimas vyksta, gal kai kur lėtokai, galėtų greičiau, pavyzdžiui, kalbant apie receptų pratęsimą ar vakcinacijos išplėtimą, bet vyksta.
Ir dabar, kai kalbame, kad tų paslaugų vaistinėse turi būti daugiau, pamirštame, kad vaistinėse dirba farmakotechnikai, bet nuo liepos 1 dienos, jei už nugaros farmakotechnikui nestovi vaistininkas, jis nebegalės atlikti savo funkcijų, kurias visą laiką atliko“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Didesnėse miestų vaistinėse dirba ir vaistininkai, ir farmakotechnikai. Tačiau vaistininkų Lietuvoje vis labiau trūksta, o farmakotechnikams leidžiama atlikti vis mažiau darbų.
Šiuo metu, iki liepos 1 dienos, farmakotechnikai dar gali būti prižiūrimi vaistininko nuotoliniu būdu.
„Farmakotechnikas visu savo darbo metu gali nuotolinėmis priemonėmis susisiekti su vaistininku, jei kyla klausimų. Taip pat vaistininkas turi galimybes patikrinti išduotus receptus. Kaip dažniausiai vyksta darbų pasidalinimas – vaistininkas atvyksta į vaistinę, peržiūri receptus, pasikonsultuoja su farmakotechniku“, – kalbėjo pašnekovė.
Vienai vaistinei, pasak pašnekovės, neužtenka vieno įdarbinto vaistininko, mat jis turi prailgintas atostogas ir dirba sutrumpintą darbo laiką.
„Jei iš sistemos išimame farmakotechnikus, tikrai kyla klausimas, kaip išlaikyti veikiančias vaistines. Mūsų skaičiavimais, jei farmakotechnikai nebegalės būti prižiūrimi nuotoliu, teks uždaryti apie 200 vaistinių ir atleisti apie 300 farmakotechnikų“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
Jos teigimu, nėra jokių nusiskundimų dėl farmakotechnikų darbo nei iš valstybinių institucijų, nei iš gyventojų.
Pasak A. Galkonto, daugybė farmakotechnikų, ypač, jei jie dirba mažesniuose miesteliuose ir yra vyresnio amžiaus, liks be darbo bei turės dirbti nekvalifikuotą darbą.
„Tikėtina, kad mažuose miesteliuose žmonės liktų be vaistinių, nes prisikviesti važinėti vaistininką iš didesnio miesto yra labai sunku“, – sakė A. Galkontas.
A. Galkontas kaip pavyzdį pateikia Daniją – ten numatyta, kad turi būti pagrindinė vaistinė, kurioje visą darbo laiką turi būti vaistininkas, taip pat numatytas atstumas, per kiek kilometrų gali būti nutolusios kitos vaistinės, kuriose dirba farmakotechnikai. Jei farmakotechnikui kyla klausimas, jis nuotoliniu būdu susisiekia ir pasikonsultuoja.
Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, dabartinių pataisų kompromisinis variantas būtų toks, jei fiziškai nebūtų keliama reikalavimo prižiūrėti ilgametę patirtį turinčius farmakotechnikus. Tačiau, jei tokio kompromiso nebus, dalį vaistinių teks uždaryti.
SAM nemano, kad teks uždaryti vaistines
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento direktore Anželika Oraitė laidoje sakė, kad apie šias pataisas kalbama jau 17 metų, tačiau jos vis nukeliamos.
„Pagrindinis tikslas, kodėl jos buvo pasiūlytos, tai dėl to, kad reikia įgyvendinti iš Europos Sąjungos kylančius įpareigojimus, jog vaistinėje turi dirbti vaistininkas. Vaistininko profesija yra reglamentuota ES lygmeniu, ten numatoma, kiek vaistininkas turi mokytis. Taigi, vienas iš tikslų yra įgyvendinti ES reikalavimus, antra – užtikrinti vaistinėje teikiamų paslaugų kokybę, trečia – vaistinėse paslaugos plečiamos, jas gali vykdyti tik vaistininkas“, – sakė A. Oraitė.
Visgi šios pataisos, pasak SAM atstovės, niekaip nepanaikina farmakotechnikų darbo prasmės, jie turėtų likti vaistininės komandos dalis.
Minčiai, kad vaistininkų Lietuvoje trūksta, SAM atremti turi savų argumentų.
„Šiuo metu mes turime 1322 visuomenės vaistines. Licencijuotų vaistininkų turime 3654, o farmakotechnikų turime 1161. Jų yra pakankamai. Suprantame, kad kaime gali iškilti šiokių tokių sunkumų, tuo tikslu buvo sudaryta darbo grupė, kuri bandė spręsti problemą. Joje dalyvavo ir gerbiama Kristina, ir gerbiamas Aurimas“, – kalbėjo A. Oraitė.
Tą kartą, pasak pašnekovės, buvo siūlytas kompromisas, kad vaistinėse, kurios yra nutolusiose kaimo vietovėse ir jų yra po vieną, būtų leidžiama dirbti ilgametę patirtį turinčiam farmakotechnikui, nuotoliniu būdu prižiūrimam vaistininko. Tačiau šis siūlymas buvo atmestas.
Tačiau, pasak K. Nemaniūtės-Gagės, tokie argumentai yra klaidingi, nes negalima tikėtis, jog absoliučiai visi vaistininkai, kurie turi licencijas, dirba Lietuvos vaistinėse. Lietuvoje maždaug 77 proc. turinčių vaistininko licencijas dirba vaistinėse, tuo metu kitose šalyse šis skaičius siekia maždaug 50 proc.
„Tai rodo, kad vaistinės daro viską, kad vaistininkus priviliotų dirbti. Bet 100 proc. privilioti niekaip neįmanoma, nes jų lygiai taip pat reikia ir ligoninių vaistinėse, ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, ir universitetuose, kolegijose, vaistų gamintojų atstovybėse. Dar viena klaida daroma, kai sakoma, kad pataisų reikėjo, nes reikia įgyvendinti ES reglamentą.
Turime daugybę ES šalių, kur farmakotechnikai prižiūrimi nuotoliu. Turime Europos Komisijos išaiškinimą, kad priežiūra reikalinga, bet kokia priežiūra – ar nuotolinė, ar fizinė, sprendžia šalis individualiai“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
Visgi SAM laikosi savo – pasak A. Oraitės, tam, kad būtų užtikrintos tinkamos farmacijos paslaugos, vaistinėje neužtenka tik farmakotechniko, jam būtina fizinė vaistininko priežiūra. Tai, kad mažesnėms vaistinėms teks užsidaryti, ministerija sako nemananti.
