Apie tai laidoje „Delfi tema“ pasakojo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė Rūta Radzevičienė Jurgutė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė.
Gydytojai situaciją įvardija kaip keliančią didelę neviltį
Pasak šeimos gydytojos R. Radzevičienės Jurgutės, ilgą laiką labiausiai trūko dažnai reikalingų antibiotikų. Tai sukėlė itin daug problemų, mat gydytojai stengiasi šiuos vaistus skirti kuo rečiau, kad neišsivystytų atsparumas, o jei jie skiriami, stengiamasi parinkti tokius, kurie sukeltų kuo mažiau pašalinių reiškinių, mažiausio spektro.
„Tai pats didžiausias rūpestis gydytojui, kaip parinkti tinkamą vaistą, nes siauriausio spektro antibiotikų, kuriais dažniausiai gydome pasitaikančias infekcijas, tokias kaip tonzilitai, ausų uždegimai ar sinusitai, jų nebeturime. Esame priversti rinktis iš platesnio spektro, todėl vietoje to, kad į taikinį pataikytume iš lanko, šaudome iš kulkosvaidžio. Didelė neviltis yra gydytojui, kai negali pasirinkti tinkamo vaisto, nors žinai, kokį turėtum rinktis“, – kalbėjo gydytoja.
Pašnekovė pabrėžia, kad antibiotikai skiriami tik atlikus tam tikrus tyrimus ir įvertinus paciento būklę, o tada parenkami tokie, kurie keltų kuo mažiau žalos. Tačiau nelikus siauro spektro antibiotikų, tenka rinktis tuos, kurie veikia visą organizmą.
„Plataus spektro antibiotikai žudo ne tik tas bakterijas, kurias pažįstame, žinome, kad tas antibiotikas veikia, bet ir kitas. Tai sukelia mikrobų, gyvenančių mūsų organizme, atsparumą, nes vaisto poveikis yra daug stipresnis. Jei jie vartojami pakankamai ilgai ir neteisingai, gali ateiti toks laikas, kad žmogui, kuriam reikės gydyti plaučių uždegimą, antibiotikas nebeveiks. Dėl neteisingo pasirinkimo, neteisingo paskyrimo gali išsivystyti mikrobai, atsparūs antibiotikams, todėl labai vengiame skirti plataus spektro antibiotikus be reikalo“, – sakė R. Radzevičienė Jurgutė.
Dažniausiai vartojamų antibiotikų trūkumas pradėtas jausti jau rudenį. Tačiau situacija ypač pablogėjo gruodį.
„Tada buvo labai beviltiška situacija. Kartas nuo karto vaistinėse atsiranda galimybė išrašyti tokius antibiotikus, kokius norėtume skirti, bet tai komplikuota procedūra. Tokiais atvejais turime rašyti vardinį receptą, pildyti didelį dokumentą, pacientas į vaistinę keliauja su deklaracija. Bet vaistinė geriausiu atveju duos vaistus kitą dieną, o gydymą norime pradėti kuo anksčiau“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Tokios situacijos, kai taip trūktų antibiotikų, gydytoja sako jau seniai neprisimenanti. Visgi kitų vaistų trūkumas irgi jaučiamas nuolat.
„Trūksta vaistų hipertenzijai gydyti, cukriniui diabetui, bet yra kitų pasirinkimų tos pačios cheminės grupės. Aišku, ši situacija yra erzinanti tiek gydytojams, tiek pacientams. Išrašydami vaistą mes nežinome, kad jo nėra tiekime, nėra prekyboje. Pacientas eina į vaistinę, ten sužino, kad vaisto nėra, tada grįžta pas mus, vėl eina į vaistinę.
Tai sukelia ir papildomus apsilankymus, ir didelį galvos skausmą mums. Bet ne tokią neviltį, nes yra iš ko pasirinkti, yra kitos grupės vaistai. Su antibiotikais situacija yra daug prastesnė“, – kalbėjo R. Radzevičienė Jurgutė.
Viena iš priežasčių – išaugęs sergamumas
VVKT viršininkas Gytis Andrulionis sakė, jog būtent vaisto gamintojas sprendžia, kokiose šalyse registruoti vaistą, į kurias valstybes ir kokiais kiekiais preparatą tiekti, taip pat gali nutraukti tiekimą savo iniciatyva.
Tuo metu VVKT vykdo preparato tiekimo stebėseną ir, bendradarbiaudama su tiekėjais, stebi rinką.
Šiuo metu vaistų tiekimo sutrikimus, pasak pašnekovo, lemia labai daug priežasčių. Tai yra gamybos sutrikimai, veikliųjų medžiagų trūkumas, logistikos problemos, padidėjęs vaistų poreikis.
„Visa Europa pajautė antibiotikų trūkumą. Pandemijos metu, esant karantinui, buvo itin sumažėjęs sergamumas viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Buvo pradėta mažiau to preparato gaminti. Gyvenimui grįžus į įprastas sąlygas, buvo fiksuoti labai dideli sergamumo skaičiai, visoje Europoje atsirado antibiotikų trūkumas“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Stengdamiesi sumažinti trūkumą, VVKT išduoda leidimus parduoti vaistus su pakuotėmis užsienio kalba, vien pernai tokių leidimų buvo išduota 270. Be to, pasak G. Andrulionio, užmezgus santykį su Lenkijos vaistų gamintojais, pavyko pasiekti, kad tam tikri antibiotikų kiekiai į Lietuvą būtų pradėti tiekti tiesiogiai.
Karas Ukrainoje, pasak G. Andrulionio, labiausiai paveikė pakuočių, kamštelių, pakavimo priemonių tiekimą. Šiuo metu gamintojai ieško alternatyvių žaliavų tiekėjų.
Vaistų trūkumas bus jaučiamas ir toliau
Deja, tačiau manoma, kad vaistų trūkumas kitą rudenį ir vėl bus jaučiamas.
„Ruošiamasi, kad tiekimo sutrikimai bus ir rudenį, ir ateinančiais sezonais, nes mano išvardintos priežastys lemia, kad vaistų suvartojimas yra didesnis nei jų spėjama prigaminti. Ieškoma alternatyvių tiekėjų, bendrų Europos sprendimų, kad būtų padidinti gamybos pajėgumai pačioje Europoje“, – sakė G. Andrulionis.
Pasak SAM atstovės Anželikos Oraitės, vaistų trūkumas nėra išskirtinė Lietuvos problema, su ja susiduria tiek mažos, tiek didžiosios Europos Sąjungos šalys, vaistų trūksta ir JAV. Tad iš esmės niekas nežino, kada vaistų trūkumas baigsis.
„Negaliu pažadėti nieko, nes, kaip Gytis ir minėjo, vaistus tiekia vaistų registruotojai. Tačiau, ko norėtume tikėtis, kad net esant vaistų trūkumui, to gyventojai nepajaustų“, – sakė A. Oraitė.
G. Andrulionio teigimu, vaistų tiekimo sutrikimai nėra ką tik nutikusi problema.
„Tai yra daug metų egzistuojanti problema, įvykstanti dėl logistikos, tiekimo sutrikimų, bet pacientas to net nepajaučia. Tikriausiai nebus tokių metų, kai nebus tiekimo sutrikimų, todėl norime kiek įmanoma aktualesniu laiku stebėti vaistų likučius. Šiuo metu yra įgyvendinamas projektas su Registrų centru, Sveikatos apsaugos ministerija, kad gydytojai, išrašydami vaistus, matytų, ar vaistinis preparatas yra rinkoje. Visa Europa šiuo metu galvoja, kokios priemonės padėtų spręsti tiekimo sutrikimus“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Gydytoja R. Radzevičienė Jurgutė sako, kad tiek pacientams, tiek gydytojams palengvintų situaciją pokyčiai e.sveikatoje, jei išrašant vaistą užsidegtų lentelė, kad jo šiuo metu nėra. Tačiau tokios funkcijos šiuo metu nėra, todėl pacientams ir toliau tenka „medžioti“ vaistus.
„Mes skiriame tai, kad mums atrodo, jog reikalinga, bet nuėjęs į vaistinę pacientas sužino, kad tokio vaisto nėra. Mums labai norėtųsi rekomendacijų, kai trūksta kokio nors vaisto, kuo jį reikėtų pakeisti“, – sakė gydytoja.
Pasak pašnekovės, jei pacientui nuėjus į vaistinę nepavyksta rasti reikiamų vaistų, o vaistinė nepasako, kur jų yra, reikėtų grįžti pas gydytoją, nes tik jis gali pasakyti, ką nusipirkti vietoje paskirto medikamento.
Trečiadienį SAM paskelbė, kad bendradarbiaujant su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir partneriais, Lietuvai pavyko mažiausiai keliems mėnesiams apsirūpinti antibakteriniais vaistais, kurių stygių šiuo metu patiria daugelis valstybių. Šį mėnesį Lietuvą pasiekė daugiau nei kelios dešimtys tūkstančių pakuočių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra amoksicilinas, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), bendradarbiaujant su Europos vaistų agentūra (EVA), taip pat Lenkijos gamintojais dėl šių vaistų pristatymo, pavyko patiekti Lietuvoje neregistruotų amoksicilino vaistinių preparatų iš Lenkijos, Ispanijos ir Portugalijos.
„Dėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimo ir farmacijos gamybos sunkumų susiklostė globalus kai kurių vaistų trūkumas, kuris neaplenkė ir Lietuvos. Pastaruosius porą mėnesių buvo dedamos didžiulės pastangos ir bendradarbiaujama visais lygmenimis, kad būtų atstatytas tiekimas ir vaistai pasiektų Lietuvą. Šios pastangos buvo rezultatyvios, iš įvairių šaltinių Lietuvą pasiekė ir pasieks kelios dešimtys tūkstančių pakuočių antibakterinių vaistų, vertinant dabartinį poreikį, jų užteks bent porai mėnesių“, – pranešime spaudai sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
