Moters mirtis konstatuota sausio 3 dieną šeštą valandą ryto „Glen Oaks“ Alzheimerio pacientų specialiosios priežiūros centre Ajovos Erbeideilio mieste. Į centrą pacientė pateko dėl ankstyvosios demencijos, nerimo ir depresijos.
Jos „burna buvo pravira, akys žiūrėjo į vieną tašką, ji nekvėpavo“, teigiama Ajovos tyrimų ir apeliacijų departamento ataskaitoje. Be to, paciente besirūpinanti slaugė neaptiko ir jos pulso.
Konstatavus pacientės mirtį, buvo susisiekta su velionės šeima, pradėti derinti reikalai su laidojimų paslaugų bendrove.
7:38 val. atvyko laidojimų namų atstovas, kuris pasirūpino, kad palaikai atsidurtų lavonmaišyje ir juos būtų galima pervežti į laidojimo namus. Kaip teigiama ataskaitoje, ir tuo metu moteris „nerodė jokių gyvybės ženklų“.
8:30 val. laidojimų namų personalas patyrė galimai didžiausią gyvenimo sukrėtimą – atidarę maišą, pastebėjo, kad lavono krūtinė kilnojasi, „tarsi gaudytų orą“. Nors moteris kvėpavo ir darbuotojai užčiuopė pulsą, jos akys nejudėjo, nebūta jokio motorinio atsako.
Moteris skubiai išvežta į ligoninę, paguldyta į reanimacijos skyrių. Galiausiai buvo grąžinta į Alzheimerio specialiosios priežiūros centrą, kur po dviejų dienų, apsupta artimiausių žmonių, mirė.
Hospicas dėl aplaidumo pagal Ajovos valstijos įstatymus nubaustas 10 tūkst. dolerių bauda dėl dviejų prasižengimų. Pirmiausia centras „nesugebėjo užtikrinti reikiamų paslaugų“ ir „nepasirūpino, kad pacientai gyvenimo pabaigoje gautų pagarbią kvalifikuotą priežiūrą“.
Deja, tiems, kas paniškai bijo būti palaidoti gyvi, turime nelabai gerų žinių: šis atvejis toli gražu ne vienintelis toks, kai mirusiu pripažįstamas dar gyvas žmogus. Morge yra atgijęs ne vienas toks lavonas (būta atvejų, kai jie per buvo klaidą užšaldyti), o vienai moteriai itin nepasisekė – ji atsigavo per savo laidotuves.
