Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir vaistų gamintojo ginčas teismus pasiekė dėl to, kad įmonė nesutiko pasirašyti sutarties dėl gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo itin brangiu vaistu krūtinės anginai gydyti ir tokiu būdu vengė vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
„Šis teismo sprendimas svarbus ne tik dėl reikšmingos sumos grąžinimo, bet ir dėl teismo išaiškinimo, kad gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartys yra galiojančios tol, kol į kompensuojamųjų vaistų kainyno tą pačią vaistų grupę įrašomas generinis vaistinis preparatas. Šios sutartys yra išties svarbi išlaidų kompensuojamiesiems vaistams valdymo priemonė, kad ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas būtų subalansuotas, ir pacientai gautų reikiamus kompensuojamuosius vaistus. Kasmet pagal tokias sutartis fondui grąžinama per 30 mln. eurų“, – sako VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Norkūnaitė-Sasnauskienė.
Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartimis tarp VLK ir vaistinio preparato gamintojo yra nustatomos metinės išlaidos brangiems originaliems vaistams kompensuoti PSDF lėšomis ir įmonės turi grąžinti sutartyse nustatytą sumą viršijusias prognozuojamas išlaidas. Tokios sutartys sudaromos tik tais atvejais, jei vaistinis preparatas įtraukiamas į kompensavimą ir dėl to didėja PSDF išlaidos.
Tam, kad brangus vaistas būtų įrašytas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, jį gaminanti įmonė UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ turėjo sutartimi įsipareigoti grąžinti lėšas, kuriomis viršijama šiam vaistui kompensuoti nustatyta metinė suma. Jei dėl šio vaisto nebūtų buvusi sudaryta sutartis, šis vaistas nebūtų įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir pacientams nebūtų apskritai kompensuojamas.
