Anot specialistės, šeimoms, kurios vasarą planuoja į stovyklas leisti vaikus, jau pats laikas skiepyti juos nuo erkinio encefalito. Pernai šia pavojinga liga susirgo 243 žmonės. Iš jų 160 užsikrėtė įsisiurbus erkei, 3 - nuo erkiniu encefalitu užkrėsto nevirinto pieno, 80 priežasties nepaaiškino.
Susirgusieji erkiniu encefalitu ligoninėse praleido vidutiniškai po 2 savaites, tačiau visiškai pasveikus namo išleisti tik 30 proc. pacientų.
„Erkių platinamo užkrato sukeltas smegenų uždegimas ne visus paguldo į patalą, tačiau pakenkimų įvairovė didelė, nuo lengvesnių iki labai sudėtingų. Apie 30 procentų erkiniu encefalitu sirgusių žmonių ir po ilgesnio gydymo skundžiasi įvairiais negalavimais, dalis jų lieka neįgaliais, paralyžiuojami“, - sakė gydytoja.
Didesnis sergamumas tik Estijoje
Kaip rodo Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro statistika, dažniausiai šia liga užsikrečia pensinio amžiaus žmonės (27 proc.), bedarbiai (17 proc.) ir moksleiviai (16 proc.). Kaimo gyventojai dvigubai dažniau nei miestiečiai, vyrai dvigubai dažniau nei moterys.
Užsikėtusieji erkiniu encefalitu skundžiasi galvos, sprando skausmais, neaukšta rytine 37,3 laipsnio temperatūra. Liga nustatoma atlikus specifinius kraujo tyrimus.
„Galima sakyti, kad infekcija pasireiškia gripo požymiais, tik tiek, kad daugiausia erkinio encefalito atvejų diagnozuojama vasaros pabaigoje ir rudenį. Žmonėms, kuriuos konsultuojame po erkės įkandimo, patariame maždaug mėnesį apie tai neužmiršti ir stebėti sveikatą, o pasireiškus minėtiems požymiams - kreiptis į gydytoją ir būtinai pasakyti, kad buvo įsisiurbusi erkė“, - priminė Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro specialistė.
Teiginius, jog skiepais nuo erkinio encefalito suinteresuotos farmacinės kampanijos ir realiai tokios didelės užsikrėtimo grėsmės nėra, specialistai linkę vertinti atsargiai. Pagal sergamumą šia erkių platinama liga iš visų Baltijos ir Skandinavijos šalių Lietuvą lenkė tik Estija. Per metus mūsų šalyje encefalitu suserga nuo 169 iki 763 žmonių.
Per pastaruosius trejus metus nuo erkinio encefalito pasiskiepijusių žmonių skaičius padvigubėjo. Parduotų vakcinų skaičius nesiekė 50 tūkst. Turint omenyje, kad imunitetui susidaryti reikia trijų vakcinų, tai nėra daug.
Pabrango vakcinos
Kaip DELFI informavo už centralizuotą vakcinų pirkimą atsakingi Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro atstovai, šiemet pirktos vokiškos ir austriškos vakcinos nuo erkinio encefalito kainuos keliais litais brangiau – 36 ir 37 litus. Privačiuose skiepų kabinetuose už skiepus teks mokėti dar brangiau.
Imunitetas nuo šios ligos keleriems metams susidaro po trijų dozių, tačiau, pasak M.Žygutienės, ir po dviejų galima jaustis daug saugiau.
„Galimybe skiepytis efektyvia vakcina pravartu pasinaudoti visiems, juolab, kad erkinis encefalitas tik vakcinavimu ir kontroliuojamas. Sergamumo erkiniu encefalitu statistika nerodo, kad šios ligos problema Lietuvoje pučiama“, - pabrėžė specialistė.
Lietuvoje valstybė skiepų nuo erkinio encefalito nefinansuoja jokiai gyventojų grupei, tačiau M. Žygutienės duomenimis, labai dažnai darbuotojus savo lėšomis skiepija darbdaviai, nes „supranta, kad jiems susirgus patirs žymiai didesnių nuostolių“.
Erkinio encefalito žemėlapis nesikeičia
Apie 1970 metus Lietuvoje nustatyti „raudonieji“ erkinio encefalito taškai - Panevėžio, Šiaulių ir Kauno apskrityse - niekur neišnyko, iki šiol yra aktyvūs ir plečiasi. Erkės paplitusios tose vietovėse, kur auga mišrūs lapuočiai, daugiausia jų miškų pakraščiuose.
Vienintelis „baltas plotelis“ erkinio encefalito paplitimo žemėlapyje – Ignalinos rajonas. Anot M. Žygutienės, specialistai negali paaiškinti, kuo jis išsiskiria, ir tai visus labai domina.
