Medicininių paslaugų ieškančių turistų skaičius, pasak D. Praspaliausko, Lietuvoje išaugo prieš pandemiją – tuo metu buvo pasiektas tokių pacientų pikas. Per pandemiją skaičiai smarkiai sumenko, o dabar vėl pradeda atsistatyti. Vien Medicinos diagnostikos ir gydymo centro skaičiavimais, per metus klinika sulaukia 5 tūkstančių užsieniečių, atvykusių gydytis. Prieš pandemiją užsieniečiai sudarydavo 10 proc. visų klinikos pacientų.
„Potencialą matome labai didelį. Tie žmonės paslaugas gauna komercinėmis kainomis, o gydymo įstaigai tai sudaro didelę pajamų dalį“, – kalbėjo D. Praspaliauskas.
Dažniausiai į Lietuvą atvykstama iš Anglijos, Airijos, Latvijos, prieš karą Ukrainoje daug pacientų atvykdavo ir iš Kaliningrado.
Pasak L. Sokolovos–Andruškevič, medicininiai turistai keliauja dažniausiai dėl kelių tikslų – mažesnės kainos, geresnės kokybės ir mažesnių eilių.
Atvykę žmonės, pasak D. Praspaliausko, vienareikšmiškai džiaugiasi kokybiškomis paslaugomis.
„Kartais mes Lietuvoje per daug užsiimame saviplaka. Turime tikrai aukšto lygio medicinines paslaugas. Galiu kalbėti tik už mūsų kliniką, nes atsiliepimus gauname labai gerus. Pacientams viską suderiname, todėl visas paslaugas jie gauna per 1–2 dienas, savo šalyje jiems tai būtų neįmanoma“, – sakė D. Praspaliauskas.
L. Sokolova–Andruškevič pasakoja, kad Lietuva neturi kone jokių reklaminių kampanijų, viliojančių turistus atvykti ir gauti čia medicinines paslaugas. Tačiau žmonės mūsų šalį dažniausiai atranda per kitų rekomendacijas.
„Rekomendacijas dažniausiai duoda žmonės, kurie jau ten gyvena, tai yra Didžiojoje Britanijoje ar kitose šalyse, tai mūsų tautiečių rekomendacijos. Arba kitų pacientų, kurie jau buvo ir liko patenkinti. Medicininio turizmo reklamos Lietuvoje iš esmės nėra“, – kalbėjo pašnekovė.
Dažniausiai pacientai atvyksta gauti ortopedinių, plastinių operacijų ir bendro sveikatos patikrinimo.
„Mūsų klinikoje dominuoja bendras sveikatos patikrinimas, tai yra „check up“. Kai žmonės iš anksto susiderinę pasidaro pilną sveikatos patikrinimą per vieną, daugiausiai dvi dienas. Tai jiems labai priimtina, jie tuo labai džiaugiasi“, – kalbėjo D. Praspaliauskas.
Užsieniečiai čia gydymui išleidžia ne šimtus, o tūkstančius eurų.
„Klinikai tai sudaro didelę pinigų dalį, kurią gauname iš užsienio atvykstančių žmonių. Sveikatos patikrinimas kainuoja nuo 1,5 iki 3 tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, ką žmogus užsisakė. Operacijos nuo 5 tūkstančių eurų ir daugiau, viskas priklauso nuo operacijos sudėtingumo ir tipo“, – sakė D. Praspaliauskas.
Į kainą įskaičiuotos ir nakvynės bei maitinimas, tad pačiam žmogui tereikia nusipirkti skrydžius ir išsirinkti kliniką. Be to, atvykę užsieniečiai dar praleidžia laiko Vilniuje ar Kaune, todėl ir pačiam miestui tai apsimoka.
„Medicininiai turistai, kurie atvyksta į šalį, statistiškai išleidžia ir palieka šalyje ženkliai daugiau pinigų nei tiesiog turistai, atvykę keliauti. Todėl iš valstybės tai didelė galima perspektyvi šaka“, – kalbėjo pašnekovas.
Anglams Lietuvoje pavyksta sutaupyti kone 3–4 kartus tiek, kiek jie už tą pačią operaciją išleistų savo šalyje. Pavyzdžiui, ortopedinė operacija Lietuvoje gali kainuoti apie 6 tūkstančius eurų, tuo metu tokia pat operacija Anglijoje – 15–20 tūkstančių eurų.
„Dar didesnę įtaką daro eilės, nes pacientams operacijos tenka laukti metus ar pusantrų. Žmonės tiesiog nesulaukia savo eilės patekti į gydymo įstaigas ir važiuoja ieškoti pagalbos kitur“, – kalbėjo pašnekovas.
Visgi medicininio turizmo niša, pasak abiejų pašnekovų, Lietuvoje išnaudojama labai mažai. Pasak L. Sokolovos–Andruškevič, Lietuva turi puikią mediciną ir kvalifikuotus gydytojus, tačiau pati valstybė nededa pakankamai pastangų.
„Turi būti valstybės remiama medicininio turizmo tikslinė programa, nes iš esmės jo dar labai mažai. Neturime strategijos, kaip vystytis. Čia būtų galimybė, kurią reikėtų vystyti, nes medicininis turizmas atneša labai daug pinigų į šalį, ne tik klinikoms, bet ir transportui, restoranams, viešbučiams ir pan.“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad užsieniečių per metus gydytis į mūsų šalį dešimtys, o šimtai tūkstančių.
D. Praspaliauskas taip pat sako, kad šioje srityje galimybės yra neribotos.
„Jei valstybiniu mastu būtų strategija, kad norime pritraukti šiuos turistus, tai galimybės yra neribotos. Ne tik privatus sektorius, bet ir valstybinis turi galimybių priimti pacientų iš kitų šalių, tai yra didelė pinigų injekcija valstybei. Mūsų medicina tikrai aukšto lygio, palyginus su dauguma Europos šalių, žinoma, yra kur pasitempti, ypač sudėtingesnių ligų gydyme, bet bendra prasme tikrai lygis yra aukštas.
Dabar klinikos užsiima tiek, kiek pačios turi galimybių – tiek reklamos užsienyje, tiek partneriai užsienyje. Bet tai pavieniai veiksmai. Galimybės yra fantastinės“, – sakė pašnekovas.
L. Sokolovos–Andruškevič teigimu, vienas iš pavyzdžių, kaip turėtų būti plėtojamas medicininis turizmas, yra Turkija. Ši šalis turi valstybinę viziją, kuria siekiama tapti lyderiaujančia šioje srityje.
„Tai prasideda nuo įstatyminės bazės, kiekvienas turi licenciją medicininio turizmo, baigiant finansavimu ir pasakojimu apie Turkiją. Į tai įtrauktos ne tik klinikos, bet ir kelionių, reklamos agentūros. Kiekvienas žmogus žino, kas yra medicininis turizmas“, – sakė L. Sokolova–Andruškevič.
Galimybių plėstis yra daug daugiau – pasak pašnekovo, vien ortopedinių operacijų Anglijoje šiuo metu laukia keli milijonai žmonių. Be to, plėstis būtų galima ir reabilitacijų, sanatorijų srityje, į jas pritraukti daugiau užsienio pacientų.
„Jie labai paprastai atsako: tai ne pinigų klausimas, jie tiesiog neturi medicinio personalo, kurie galėtų aptarnauti tuos milijonus žmonių. Ir pacientai turės laukti metus ar pusantrų. Žmonės arba važiuos kitur, arba su skausmais lauks. Lietuva galėtų šiuos žmones pritraukti, tokiu būdu net išlaikytume geriausius savo specialistus, kad jie neišvažiuotų dirbti į Vokietiją ar Šveicariją“, – sakė D. Praspaliauskas.
Tiesa, jau dabar lietuviai susiduria su kasdienėmis problemomis bandydami patekti pas gydytojus. Tad kyla klausimas, ar pritraukus užsienio pacientus eilės neilgėtų dar labiau. Visgi pašnekovų teigimu, jei būtų sukurta visa bendra sistema, valstybinei medicinai tai būtų tik į naudą.
„Jei kryptingai dirbant, eilės nepailgėtų, nes atvažiuojantys žmonės vyksta planinėms operacijoms, jie iš anksto planuoja savo laikus. Todėl būtų planuojamas užimtumas tiek operacinių, tiek reabilitacijos. Nekalbame apie konsultacijas, šiuo metu Lietuvoje didžiausias iššūkis yra patekti pas šeimos gydytojus. Medicininis turizmas šeimos gydytojams įtakos nedarys. Priešingai, Lietuvos ekonomikai ir sveikatos sistemai būtų naudinga, be to, padėtų išlaikyti geriausius specialistus čia“, – kalbėjo klinikos direktorius.
Pasak L. Sokolovos–Andruškevič, yra atlikti tyrimai, kurie bandė išsiaiškinti, kaip sistemą sutvarkyti taip, jog nenukentėtų vietiniai gyventojai.
„Nustatyta, kad valstybinės įstaigos, kurios dirba su ligonių kasomis, gali priimti 20-30 proc. užsienio turistų ir tai tik gerina paslaugų kokybę“, – pasakojo pašnekovė.
Verta paminėti, kad ir patys lietuviai vis dažniau renkasi važiuoti į kitas šalis gauti tam tikrų paslaugų. Dažniausiai, pasak pašnekovės, tautiečiai renkasi užsienyje atlikti tas procedūras, kurios Lietuvoje ir taip būtų mokamos – tai yra plastinės operacijos, dantų tvarkymas ir pan.
„Žmonės pradeda ieškoti, kur būtų pigiau ir greičiau. Dažnai renkasi Turkiją, kur kaina skiriasi 2–3 kartus. Lietuvoje plastinė operacija gali kainuoti 20 tūkstančių, o Turkijoje 11 tūkstančių eurų. Vėlgi, reikia labai atsargiai žiūrėti į klinikas, nes ne visos jos yra kokybiškos. Be to, Turkijoje turistus priima be eilės, jau kitą savaitę galite gauti vietą susitvarkyti dantis ar pasidaryti plastinę operaciją“, – kalbėjo L. Sokolova–Andruškevič.
Be to, važiuoti atlikti operacijų į Turkiją lietuvius vilioja ir galimybė nušauti du zuikius vienu metu – ne tik gauti paslaugą, bet ir paatostogauti.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
