Dalis naujovių pradėjo galioti jau nuo šių metų sausio 1 dienos, kiti lauks vėliau.
Keis vaistų kompensavimo tvarką
Turbūt vieni svarbiausių ir daugiausiai diskusijų sukėlusių pokyčių yra nuo sausio 1 dienos įsigalioję Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti Farmacijos įstatymo pakeitimais, kuriuose įteisinami nauji vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kainodaros ir kompensavimo reikalavimai. Kartu panaikintos priemokos „lubos“, siekusios 5,87 euro.
Dabar „lubas“ nustatys Vyriausybė, atsižvelgusi į naujus kriterijus, taip pat į kompensuojamųjų vaistų ir MPP bei namų ūkių išlaidų jiems pokyčius, valstybės ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansines galimybes.
Valstybės kompensuojamų vaistų kainodara remsis mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkiu, taip pat nustatytas paciento priemokos už vaistus ar MPP, kurios yra kainynų grupėse yra mažiausia.
Į kompensuojamųjų vaistų kainyną būtų įrašomi vaistai, kurių priemokos atitiks vieną iš dviejų kriterijų:
- paciento priemoka neturi viršyti 25 proc. vaistų bazinės kainos ir praėjusių metų 15 proc. vidutinės kompensuojamųjų vaistų kainos, taip pat ji neturi būti didesnė negu Vyriausybės nustatyta didžiausia paciento priemoka už pakuotę;
- paciento priemoka už vieno tiekėjo sudėtinį vaistą negalės viršyti 15 proc. praėjusių metų vidutinių kompensuojamųjų vaistų kainų sumos ir Vyriausybės nustatytos didžiausios priemokos už pakuotę, o už dviejų ir daugiau tiekėjų sudėtinį vaistą – neviršytų jo sudedamųjų dalių didžiausių priemokų sumos.
SAM skaičiavimu, taikant šiuos įrankius, dėl padidėjusios konkurencijos ir bazinių kainų pokyčių, tai duos 18,5 mln. eurų efektą. Šie pinigai bus skirti inovatyvių vaistų vertinimui ir kompensacijoms pacientams.
Tačiau kai kurie politikai ir pacientų atstovai baiminosi, kad pataisos pablogins žmonių galimybes rinktis, o iš kainyno bus išbraukta dalis vaistų.
Žada prieinamesnę reabilitaciją
Nuo sausio 1 dienos gauti medicininės reabilitacijos paslaugas pacientai, kaip žada SAM, galės greičiau ir paprasčiau.
Pradinės medicininės reabilitacijos paslaugos bus skiriamos atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, funkcijų sutrikimo laipsnį, bet ne į konkrečias ligas ar diagnozes.
Pagal atnaujintą tvarką, medicininės reabilitacijos paslaugas skirs fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Iki šiol, atsižvelgdamas į jo konsultacijos išvadą, reabilitaciją skirdavo šeimos gydytojas. Taigi nuo šiol ne tik sutrumpės paciento kelias siekiant gauti reabilitacijos paslaugas, bet ir sumažės gydytojų administracinė našta.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. palaikomosios reabilitacijos paslaugomis galės pasinaudoti ir pensinio amžiaus žmonės, kuriems yra pripažintas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Anksčiau tokios paslaugos buvo skiriamos tik didelį specialiųjų poreikių lygį turintiems pensinio amžiaus žmonėms.
Vaikams, sergantiems kraujo ir limfos ligomis, iki šiol reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos tik stacionare, o nuo kitų metų pradžios jie galės gauti reabilitacijos paslaugas ir ambulatoriškai, arčiau namų.
Po gydymo stacionare sunkiomis ligomis sergantiems pacientams, kuriems ypač svarbus reabilitacijos paslaugų gavimo greitis ir kokybė, sukurti „žalieji koridoriai“. Jiems nereikės laukti bendroje eilėje, todėl reabilitaciją bus galima pradėti anksčiau, siekiant kuo greičiau ir efektyviau atkurti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas, arba, esant negrįžtamiems organizmo pakitimams, jas kompensuoti, užtikrinti kuo sklandesnį sveikimo procesą. Tai ypač svarbu žmonėms po įvairių traumų, insultų, infarktų, sudėtingų operacijų, taip pat sergantiems lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis.
Paciento sveikatos būklės ir reabilitacijos poreikio vertinimas nuo 2023 m. sausio 1 d. taps labiau individualizuotas, kai kur atsisakyta ligų kodų. Tai reiškia, kad ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų paskyrimas nebus siejamas su konkrečiu paciento ligos kodu, o paslaugos bus skiriamos atsižvelgiant į ligos bendrą diagnozę ir biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus.
Veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė
Ilgai laukta naujovė – ir Klaipėdoje. Nuo sausio 1 dienos sujungus tris gydymo įstaigas – Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę – uostamiestyje pradėjo veikti naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė.
Tai – trečia pagal darbuotojų skaičių ligoninė Lietuvoje, po Kauno klinikų ir Vilniaus Santaros klinikų. Klaipėdos universiteto ligoninėje dirbs kiek daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų.
Naujoji ligoninė turės beveik 1800 įvairios paskirties gydymui skirtų lovų. Ligoninėje bus teikiamos stacionarinės, ambulatorinės ir reabilitacinės paslaugos. Įstaigos padaliniai veiks Klaipėdoje, Palangoje ir Švėkšnoje (Šilutės r.).
Didins medikų algas
SAM pranešė, kad nuo šių metų sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc. (atlyginimas, atskaičius mokesčius, vidutiniškai padidės 153–165 eurų).
Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vidutinis darbo užmokesčio augimas turėtų siekti apie 8 proc. Gydytojo atlyginimas atskaičius mokesčius didėja vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojų – 85–100 eurų, rezidentų – apie 160 eurų, pažymima pranešime.
2022 m. sausio–spalio mėnesių duomenimis, viešųjų gydymo įstaigų gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU duomenys nurodyti be papildomų lėšų, skirtų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), darbo užmokesčiui padidinti) neatskaičius mokesčių siekė 3487 eurus, slaugytojų – 1806 eurus, visų darbuotojų – 1903 eurus, rašoma SAM pranešime.
Nėštumą bus galima nutraukti vaistais
Dar viena daug prieštaringų vertinimų sulaukusi naujovė – nėštumo nutraukimas medikamentais.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti galės be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Kaip rodo praktika, vaistinis nėštumo nutraukimas yra kur kas saugesnė alternatyva, padedanti išvengti su chirurginėmis operacijoms siejamų komplikacijų rizikų. Be to, tai dar vienas svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti moterų teisę rinktis ir teisę gauti šiuolaikiškas ir kokybiškas reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas.
Vaistinis nėštumo nutraukimas, kuris yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą, galės būti pasirenkamas iki 9 nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose. Po vaistų suvartojimo ir vaisiaus pasišalinimo taip pat bus užtikrinama gydytojo priežiūra.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis bus apmokamas nėštumo nutraukimas (gydytojų konsultacijos ir priežiūra) tik dėl medicininių indikacijų, pavyzdžiui, jeigu motina arba vaisius serga liga, dėl kurios kyla pavojus vieno iš jų gyvybei. Jeigu medicininių indikacijų nėra, tačiau moteris pati pageidauja nutraukti nėštumą, už šią procedūrą ji turi susimokėti pati.
Galės rinktis gimdymo būdą
Gimdyvėms taip pat didės pasirinkimas. Atsižvelgdama į visuomenės iniciatyvą ir pasitelkdama gydytojų akušerių ginekologų profesionalią nuomonę, SAM sudarė galimybę vietoje gimdymo natūraliu būdu pasirinkti cezario pjūvio operaciją, jeigu gimdyvė turi reprodukcinės funkcijos sutrikimų arba esant tam tikriems rizikos faktoriams.
Cezario pjūvio operaciją rekomenduojama atlikti, tik esant medicininėms indikacijoms, kai gimdymas natūraliu būdu gali sukelti pavojų gimdyvės arba vaisiaus gyvybei, ir kai, įvertinus visas galimas rizikas, cezario pjūvio operacija gydytojų įvertinama kaip saugesnė alternatyva. Tačiau įsiklausydama į pacienčių reiškiamus pageidavimus ir siekdama užtikrinti žmonių teisę patiems rinktis sveikatos priežiūros paslaugas, SAM papildė cezario pjūvio operacijos indikacijas, kurioms esant vietoje natūralaus gimdymo galėtų būti atliekama cezario pjūvio operacija.
Nuo šių metų sausio 1-osios sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatyta galimybė atlikti cezario pjūvio operaciją, nesant medicininių indikacijų, kai išpildomos dvi kitos sąlygos:
- yra santykinė medicininė indikacija atlikti cezario pjūvio operaciją (pavyzdžiui, jeigu pacientė turi arba turėjo reprodukcinės funkcijos ar gimdymo sutrikimų, gimdo pirmą kartą, būdama vyresnio amžiaus, turi socialinių rizikos faktorių arba kitų padidintos rizikos faktorių);
- daugiadalykės gydytojų specialistų komandos kartu su informuota paciente priimtas sprendimas, kad paminėtos sąlygos yra įgyvendintos ir pacientei galima atlikti cezario pjūvio operaciją jos pageidavimu.
Naujagimius tirs nuo dar 8 ligų
Tuo metu naujagimiai, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka, nuo šių metų sausio 1 dienos galės būti tikrinami dėl dar aštuonių ligų.
Iki šiol naujagimiai nemokamai buvo tiriami dėl keturių įgimtų medžiagų apykaitos ligų – fenilketonurijos, įgimtos hipotirozės, įgimtos antinksčių hiperplazijos ir galaktozemijos, taip pat dėl regos ir klausos sutrikimų bei širdies ydų.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. naujagimiai galės būti nemokamai tikrinami dėl dar šešių medžiagų apykaitos ligų (vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stokos, metilmalono acidemijos, I tipo gliutaro acidurijos, karnitino nešiklio stokos, ilgų grandinių riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stokos ir klevų sirupo šlapime ligos), taip pat dėl cistinės fibrozės ir 5q spinalinės raumenų atrofijos.
Tyrimai atliekami ne vėliau kaip penktą dieną po gimimo, jiems paprastai užtenka vieno kraujo ėminio.
Pranešama, kad naujagimių tikrinimas dėl įgimtų ligų leidžia anksti nustatyti genetines ligas ir pradėti gydymą bei gyvenimo būdo korekciją dar iki klinikinių simptomų pasireiškimo, o kartu – užkirsti kelią ligos komplikacijoms.
Paprastesnis nuvykimas pas gydytojus
Dalis svarbių pokyčių įsigalios vėliau. Vienas tokių – ypač aktualus rajonų gyventojams. Tai – bandomasis pacientų pavėžėjimo modelis. Remiantis bandomuoju pavėžėjimo modelio projektu, pirmiausia naujoji paslauga bus išbandoma pasirinktoje šalies teritorijoje nuo ateinančio kovo iki 2024 m. liepos mėnesio.
Pacientų pavėžėjimo paslaugos bus paskiriamos gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto, kai toks pavėžėjimas pacientui reikalingas dėl jo sveikatos būklės ir ši būklė neleidžia naudotis kitu – individualiu ar viešuoju – transportu. Pacientai, atitinkantys nustatytas socialines ir ekonomines priežastis, galės taip pat pasinaudoti pavėžėjimo paslaugomis. Pavėžėjimo paslaugą bus galima gauti tiek vykstant gauti sveikatos priežiūros paslaugų, tiek grįžtant į namus.
Žadama, kad pacientų pavėžėjimo paslauga yra viena iš sveikatos reformos priemonių, kuri sudarys geresnes sąlygas naudotis specializuotomis ambulatorinėmis ir dienos sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač rajonų savivaldybėse. Planuojama, kad tokiu būdu mažų savivaldybių gyventojai galėtų sklandžiai išspręsti apie 80 proc. sveikatos problemų arčiau namų – savo ar gretimose savivaldybėse.
Tvarka nustatytos penkios skirtingos pavėžėjimo paslaugos rūšys. Trys iš jų yra nespecializuoto pavėžėjimo, kai paciento vežimo metu nereikalinga medicinos pagalba, dvi – specializuoto pavėžėjimo, kai pervežimo metu yra reikalingas medicinos pagalbos teikimas pacientui arba yra didelė tokios pagalbos teikimo tikimybė. Specializuoto pavėžėjimo atvejais paciento pavėžėjimas bus vykdomas greitosios medicinos pagalbos automobiliais, dalyvaujant vienam ar keliems atitinkamiems sveikatos priežiūros specialistams.
Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarka bus įgyvendinama valstybės ir savivaldybių lygiu.
GMP centralizavimas
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) laukia centralizavimas. Iki šiol veikusių ir savivaldybėms priklaususių atskirų GMP įstaigų turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos perimamos valstybės nuosavybėn ir duodamas pritarimas šias viešąsias įstaigas reorganizuoti į vieną GMP tarnybą.
Nauja viešoji įstaiga oficialiai organizuos GMP paslaugų teikimą visoje šalyje nuo 2023 m. liepos 1 dienos, jos centrinė būstinė bus Kaune.
GMP centralizacija vykdoma, remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo tvarka ir laikantis visų privalomų teisės aktų, ypač – Darbo kodekso nuostatomis. Numatoma visiems sveikatos paslaugas teikiantiems darbuotojams pasiūlyti darbą naujoje, nuo liepos 1 d., veiksiančioje GMP tarnybos struktūroje.
Reikės atnaujinti automobilio vaistinėlę
Šiemet suklusti turėtų ir vairuotojai, neatnaujinę savo automobilių vaistinėlių. Tai jie turės atlikti iki šių metų liepos 1 dienos.
Poreikis atnaujinti pirmosios pagalbos rinkinį kilo dėl to, kad jo sudėtis nesikeitė 18 metų, o per tiek laiko pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai. Atnaujintos sudėties pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams ir geležinkelių transportui, atsiranda spaudžiamasis tvarstis, ledo maišeliai, turniketai, skirti arteriniam kraujavimui stabdyti, ir vienkartinė veido kaukė gaivinimui (dirbtinio kvėpavimo atlikimui).
Pirmosios pagalbos mokymų metu vairuotojai jau dabar yra mokomi naudotis naujos sudėties pirmosios pagalbos rinkinio priemonėmis.
SAM atkreipia dėmesį, kad vairuotojai, turintys pirmosios pagalbos rinkinius, atnaujintus po 2019 m. sausio 1 d., turi tik pasipildyti savo vaistinėlių rinkinį 2 turniketais. Jei vaistinėlės rinkinys pirktas anksčiau minėtosios datos, vairuotojas privalo įsigyti naują rinkinį.
Pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams ir geležinkelių transportui, turi būti šios priemonės:
1. sterilūs įvairių dydžių pleistrai;
2. pleistras (ruloninis);
3. sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio sterilus padelis ne mažesnis kaip 10 cm x 10 cm, pats tvarstis ne mažesnis kaip 15 cm x ir 180 cm;
4. nesterilus tvarstis;
5. palaikomasis trikampio formos tvarstis;
6. pirmosios pagalbos žirklės;
7. speciali antklodė, skirta paguldyti ar apkloti nukentėjusįjį, ne mažesnė kaip 130 cm x 200 cm;
8. sterilus žaizdų tvarstis, ne mažesnis kaip 5 cm x 10 cm;
9. vienkartinės medicininės pirštinės;
10. vienkartinės apsauginės plėvelės / pirmos pagalbos gaivinimo kaukės dirbtiniam kvėpavimui atlikti;
11. vienkartinis šalčio maišelis;
12. turniketas, skirtas stipriam (masyviam) kraujavimui galūnėse (rankose, kojose) stabdyti;
13. atmintinė – pirmosios pagalbos teikimo aprašymas arba atmintinė, turniketo naudojimo taisyklės.
Pirmosios pagalbos rinkiniuose esančios medicinos priemonės turi būti paženklintos privalomu atitikties ženklu CE, kuris patvirtina, kad šios medicinos priemonės gamintojas laikosi nustatytų saugos reikalavimų, atliko visas būtinas atitikties vertinimo procedūras ir užtikrina, kad jo pagaminta medicinos priemonė yra saugi, naudojant ją pagal paskirtį ir laikantis naudojimo instrukcijos.
