Už vaistus stipriai permokame
Seimo narys Linas Slušnys laidoje teigė, kad Lietuvoje už vaistus permokame labai stipriai.
„Tai, ką mes matome vaistinėse, vaistus, lentynas, gana stipriai valstybės kontroliuojamą sritį, yra tik viena dalis. Po ja yra vaikščiojantis marketinginių kompanijų tinklas. Iš tiesų tai ten nekontroliuojama rinkos situacija“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė L. Slušnys.
Anot jo, vertinant situaciją, jam kyla klausimas, kas tuos susitarimus iš tikrųjų darė ir ar pavyks įrodyti, kad vaistinės iš tiesų darė susitarimą.
„Ir jeigu ne tas objektas arba subjektas bus, tai gali būti ir pralaimėta byla. Tai gali būti labai liūdna. Aš manau, kad mūsų vaistų rinka iš tikrųjų yra iškreipta ir mes už vaistus Lietuvoje permokame labai stipriai“, – teigė Seimo narys.
Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis sakė, jog Konkurencijos tarybos sprendimas iškelia diskusiją, ar ne pats laikas išvis atsisakyti kompensuojamųjų vaistų.
„Kadangi kompensuojamųjų vaistų nustatymas yra, mano asmeniniu požiūriu, ydingas ir savotiškai net korupcinis, nes vieni vaistai papuola, kiti ne, vieni rinkoje nori dalyvauti, kiti ne, jeigu susitaria su farmacijos gamykla arba tampa akcininkais, gauna pigesnius vaistus ir tas žaidimas yra, tai, jeigu Lietuva kompensuojamiesiems vaistams per metus išleidžia 200 ar 300 mln., tai visiems receptiniams vaistams tai procentinei sumai turi būti mažinamas PVM.
Jeigu mes turime PVM 21 proc., o senjorai virš 75 metų gauna nemokamai vaistus, tai tokiu atveju mes turime visiems taikyti 15 proc. PVM visiems vaistams“, – mano R. Žemaitaitis.
Jo aiškinimu, tokiu atveju bus galimybė pasirinkti vaistą. „Yra žmogaus teisė pasirinkti. Čia lygiai taip, dėl ko valstybė neapsisprendžia skirti kompensacijos maistui. Jei žmogus yra vegetaras, nevalgo mėsos, o mėsai kažkodėl taikys PVM lengvatą, o žuviai ne. Lygiai taip pat ir su vaistais“, – kalbėjo Seimo narys.
Slušnys: vaistų vartojame per daug
L. Slušnys teigė tokiam siūlymui nepritariantis dėl dviejų priežasčių. Viena iš jų ta, kad šalies gyventojai vaistų ir taip vartoja per daug.
„Kai pradedame kalbėti apie PVM mažinimą, tai mano pozicija yra labai aiški: ten, kur mes mažiname PVM arba norime mažinti mokesčius, mes silpniname valstybę. Tai mūsų švietimas, sveikatas, visi kiti dalykai.
Vaistų kainų PVM mažinimui aš tikrai nepritarsiu ne tik dėl to, kad tai valstybę silpnina, bet aš galvoju, kad ten, kur mes sumažinsime kainas, automatiškai turėsime didesnį jų vartojimą, o vaistų mes ir taip vartojame per daug ir, tiesą sakant, net ir kompensuojamųjų“, – teigė jis.
Seimo narys sakė žinantis, kad kai kurie vaistai, tarp jų ir nuo širdies ir kraujagyslių ligų, Lietuvoje utilizuojami milžiniškais kiekiais.
„Ir tu pamatai, kad jie yra kompensuojami, tai valstybė už tai sumokėjo. Mes taip stengiamės palengvinti gyvenimą žmogui, taip stengiamės juos įduoti į rankas... Vaistinės tikrai mielai parduoda, jiems neįdomu kaip tu vartoji, – priešingai, jiems yra kuo daugiau išsišluoti lentynas“, – kalbėjo L. Slušnys.
R. Žemaitaitis pritarė, kad žmogaus sąmoningumas gimsta per piniginę: „Kai žmogus gauna nemokamą vaistą iš valstybės, iš kažkur kitur, jis jo nevertina. Bet kai turi susimokėti pats, neši didesnę atsakomybę.
Labai geras pavyzdys vienas komentaras po straipsniu: sako, man gydytoja išrašė antibiotinių vaistų 10 dienų kursą, aš išgėriau, po 7 dienų labai gerai pasijaučiau ir aš daugiau jų nebegeriu. Ką reiškia? Tas tris tabletes ji sėkmingai išmeta į unitazą, į vandenį, neneša į vaistinę, nepriduoda naikinimui, tada turime vandens tyrimus, turime didelį užterštumą ir pan.“
„Reiškia žmogui reikia padaryti, kad vaisto vartotų atsakingai. Yra dalis kompensuojamųjų vaistų, kurių nemaža dalis pacientų tiesiog nesuvartoja ir piktnaudžiauja“, – pridūrė R. Žemaitaitis.
Susimokėti būtų nepakeliama našta
Tuo metu Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė laidoje sakė abejojanti, ar žmogus, jeigu valstybė vaistų nekompensuotų, rinktųsi bet ką.
„Žmogus, kuris serga ir jeigu jam reikalingi vaistai, tai jis negali nei daugiau, nei mažiau jų vartoti. Ir praktiškai vaistą, gydymą skiria gydytojas. O su tuo receptu žmogus kreipiasi į vaistinę ir jam vaistinėje išduoda tiek vaistų, kiek paskyrė kažkuriam laikui gydytojas. Ar jis brangesnis, ar pigesnis nežinau, kaip čia žiūrėti.
Pavyzdžiui, man reikalingas insulinas, reikalingi vaistai nuo astmos, tai aš juos ir turiu vartoti. Negaliu nei lašu daugiau insulino susileisti, nei mažiau, nes nuo to priklauso mano sveikata“, – aiškino V. Augustinienė.
„Kiekvienam žmogui individualiai yra paskiriamas gydymas ir tiktai tie vaistai tinka, kurie iš tikrųjų savo ligą kontroliuoja ir gali normaliai gyventi“, – pridūrė ji.
Anot V. Augustinienės, didžiajai daugumai sergančių lėtinėmis ligomis, kurie yra socialiai remtini ar vyresnio amžiaus, susimokėti būtų nepakeliama našta, žinant kokias jie gauna pensijas.
„Jeigu reikėtų pirkti visus vaistus, kuriuos aš vartoju, sakykime, nuo astmos, nuo diabeto, kraujo spaudimo, tai turbūt kainuotų vos ne pusę mano pensijos“, – tikino V. Augustinienė.
