Gripas Lietuvoje – jau nuo lapkričio
Pasak doc. G. Urbono, didelis sergamumas peršalimo ligomis pastebimas jau nuo lapkričio pabaigos. Šiuo metu dauguma COVID–19 sergančių pacientų gydomi ambulatoriškai, tačiau daugėja sunkiai sergančių kitomis kvėpavimo takų infekcijomis.
„Nuo lapkričio pabaigos pasipylė pacientai, kurie serga sunkesnėmis kvėpavimo takų infekcijomis, kai karščiavimas trunka iki savaitės, temperatūra lieka aukšta, iki 39–40 laipsnių. Vėliau atsiranda sausas kosulys. Turėdami galimybę, šiems pacientams atlikome greituosius antigeno testus, nustatančius gripą. Ir supratome, kad lapkričio pabaigoje, žymiai anksčiau nei įprastai, prasidėjo gripo sezonas Kaune. Gana sunkiai sergančių gripu šiuo metu turime tikrai daug“, – kalbėjo docentas.
Daugiausiai šiuo metu, pasak gydytojo, serga vaikai, paaugliai ir jų tėvai. Tuo metu vyresnio amžiaus asmenų, sergančių gripu, kol kas dar nėra tiek daug.
Pasak doc. dr. Linos Jankauskaitės, vaikų gydytojai taip pat pastebi daug sergančių vaikų.
„Daug virusinių susirgimų pastebime, pagal statistiką susirgimai dvigubėja, palyginus su rugsėjo, spalio mėnesiais. Susirgimai įvairaus sunkumo, daugiausiai peršalimo simptomai. Visas pasaulis pastebi šiuo metu augantį sergamumą viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ligomis“, – sakė gydytoja.
Į ligonines tenka gultis ir dėl respiracinio sincitijaus viruso
Nemažai sergančių ir respiraciniu sincitijaus virusu (RSV). Šis virusas, pasak gydytojos, nėra naujas, jis sukelia peršalimo simptomus, tačiau gali būti pavojingas rizikos veiksnių turintiems vaikams.
„Šiuo metu jis geriau aptinkamas, daugiau ligoninių ir poliklinikų gali jį nustatyti, todėl girdime, kad juo dažniau sergama. Bet iš esmės, labai daug peršalimo susirgimų iki kovido sukeldavo RSV. Labiausiai visi bijo kūdikių iki 6 mėnesių ir vaikų, turinčių gretutinių ligų, užsikrėtimo. Tokiu atveju šis virusas gali sukelti sunkią ligą. Sveikiems vaikams jis sukels peršalimo simptomus“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak doc. Gedimino Urbono, šį sezoną plinta A tipo gripas, kuris sukelia gana sunkią ligą, trunkančią apie savaitę. Susirgus pasireiškia kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuo 2–3 paros prasideda sausas kosulys.
„Išskirtinių komplikacijų dar nesimato, taip pat dar neteko girdėti ir mirčių dėl gripo. Bet gripas kasmet nusineša ir gyvybių, tai gana pavojinga liga su pavojingomis komplikacijomis. Jis gali pažeisti ne tik kvėpavimo takus, bet ir širdį. Todėl į gripą reikia žiūrėti rimtai. Tai, kad šiuo metu turime gripo protrūkį šalyje, tikra tiesa“, – kalbėjo gydytojas.
Greitąjį gripo testą vertėtų turėti namuose
Apie gripo plitimą žmonės dažniausiai nežino dėl to, kad šis virusas mažai tiriamas. Visgi įdomu tai, kad išsitirti nuo gripo namuose galima taip pat, kaip ir nuo koronaviruso.
„Yra greitieji antigeno testai lygiai tokie pat, kaip ir dėl koronaviruso. Dabar vaistinėse netgi parduodami testai abiem susirgimams iš anksto – vienoje pakuotėje yra abu testai, galintys nustatyti ir gripą, ir COVID–19. Tai labai kviesčiau atlikti iki vizito pas gydytoją“, – sakė doc. G. Urbonas.
Gripo diagnostika Lietuvoje yra komplikuota – testų kiekvienam pacientui pats šeimos gydytojas paskirti negali, PGR tyrimas atliekamas tik išskirtiniais atvejais, kai vykdoma pasirinktinė gripo diagnostika, kad būtų nustatoma, kiek apytiksliai procentų žmonių Lietuvoje serga gripu. Tačiau šiuos testus gali skirti tik gydytojai, dalyvaujantys programoje.
Nustatyti namuose, ar sergate gripu, naudinga dėl gydymo paskyrimo.
„Laiku nustačius gripą, yra gana veiksmingas priešvirusinis gydymas, ko neturime su COVID–19. Paskyrus vaistus per pirmąsias 48 valandas nuo susirgimo pradžios, galima perpus greičiau pasveikti nei nevartojant vaistų. Pačiam sau nusistatyti gripą su greituoju testu iš tiesų gali būti naudinga, ypač prieš kreipiantis pas gydytoją“, – kalbėjo gydytojas.
Pašnekovas pastebi, kad dažniausiai gripo epidemijos Lietuvoje prasidėdavo gruodį ar sausį, tačiau šiais metais jau lapkričio pabaigoje į poliklinikas kreipėsi gripu sergantys pacientai.
Kada kreiptis skubios pagalbos?
Pastaruoju metu itin daug besikreipiančių ir į priėmimo skyrių, mat vaikui pradėjus smarkiai karščiuoti, tėveliai išsigąsta. Visgi ne visais atvejais reikėtų vežti vaiką į priėmimą.
„Labai didelė dalis besikreipiančių galėtų gydytis namuose. Karčiavimas nėra vienintelis simptomas, kuris nurodo, ar liga sunki. Jei vaikui nukritusi temperatūra, jis jaučiasi gerai, galbūt mažiau aktyvus nei įprastai, bet geria skysčius, šlapinasi, ir dozė vaisto tinkama, greitos pagalbos nereikia.
Ką reiškia tinkama vaisto dozė – ibuprofeno 10 mg vienam kūno kilogramo svoriui iki 3 kartų per dieną arba paracetamolio 10–15 mg vienam kūno kilogramui. Jei temperatūra nukrenta iki 37,5 laipsnių, tokiu atveju nereikia kreiptis į priėmimą, tik susiskambinti su gydytoju ir gerti skysčius namuose, mušti temperatūrą“, – pasakojo gydytoja.
Jei karščiavimo numušti nepavyksta net ir su tinkama vaistų doze, temperatūra vis kyla kas 2 valandas, vaikas vangus net nukritus temperatūrai, arba atsiranda gausus vėmimas, intensyvus galvos skausmas, reikia kreiptis į skubią pagalbą.
„Žinoma, priimame ir tuos, kurie nėra skubūs, tik reikia suprasti, kad jei tuo metu bus skubesnių pacientų, nereikėtų piktintis dėl laukimo. Neskubių pacientų tėvai su vaikais praleidžia iki 4–5 valandų priėmimo skyriuje, čia mažiausiai, jei yra pacientų pikas. Jei nutarėte atvažiuoti, reikėtų pasirūpinti gėrimu vaikui ir žaislu“, – sakė doc. dr. L. Jankauskaitė.
Tuo metu suaugusiam žmogui peršalus gydymas taip pat yra simptominis, visgi temperatūros, kol ji nėra aukštesnė nei 38 laipsniai, malšinti nereikėtų.
„Aukšta temperatūra yra vienas natūralių organizmo gynybinių mechanizmų prieš virusus. Todėl niekada nerekomenduojama gerti vaistus nuo temperatūros profilaktiškai. Suprantama, kad, pavyzdžiui, gripo atveju, nors ir temperatūra gali būti neaukšta, yra kiti, bendri simptomai. Vargina galvos, raumenų skausmai. Tokiu atveju paracetamolis ar ibuprofenas gali padėti“, – kalbėjo gydytojas.
Nereikėtų pamiršti ir vaistažolių arbatų bei vandens – skysčiai itin padeda sveikti.
Taip pat gydytojas priminė, kada suaugusiam žmogui reikėtų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją ar priėmimo skyrių.
„Kai po būklės pagerėjimo naujai atsiranda būklės pablogėjimas, naujai atsiradę vietiniai simptomai, kosulys su skrepliavimu, užsitęsęs nosies užgulimas, ausies skausmas, užsitęsęs karščiavimas. Tokiu atveju reikėtų pagalvoti apie bakterines komplikacijas. Jos COVID–19 ligai nebuvo būdingos, bet kitiems virusams, gripui, bakterinės komplikacijos gali būti labai grėsmingos, vyresniems ir mirtinos“, – sakė gydytojas.
