Kaip galėjo taip nevykusiai susitarti?
„Labai įdomus tas sprendimas, tiesą sakant, dėl kelių dalykų. Pasidalinsiu savo socialiniame tinkle informacija, kuri ir viešai buvo skelbiama, pvz., apie vaistų kainų indeksus, pokyčius, tai yra apie mažėjančias vaistų kainas, apie pacientų priemokas už kompensuojamus vaistus, kurios mažėjo 62 proc. po visų priimtų sprendimų.
Jeigu susitarimas ir buvo, jis buvo toks blogas, kad tiesiog sumažėjo vaistų kainos, sumažėjo priemokos. Kaip tie vaistininkai taip nevykusiai tada susitarė? Man sunku suprasti, kaip galėjo vaistinių tinklai pasidaryti sau blogiau“, – stebėjosi A. Veryga, pridūręs kad nėra konkurencijos specialistas, o ir vidinių susirašinėjimų, jeigu tokie buvo, nematė, tad jam sunku vertinti situaciją.
Kalbėdamas su portalu „Delfi“ politikas pastebėjo, kad yra priekaištų, jog vaistinių tinklai tarpusavyje komunikavo dėl tų nustatomų vaistų priemokų.
„Nežinau, ką jie ten kalbėjosi ir negaliu žinoti, nes neturiu susirašinėjimų – juos, kaip suprantu, turi Konkurencijos tarnyba.
Bet mes laikydavomės veiklos principo nesikalbėti atskirai su atskiru tinklu, kad neišskirtume kokio nors vieno verslo. Paprastai kalbėdavomės su asociacijomis, o kaip jos tarpusavyje komunikuodavo, negaliu pasakyti.
Mes tą darydavome (kalbėdavome su asociacijomis, – aut. past.) tam, kad išvengtume priekaištų, jog stengiamės išskirti vieną verslą, vieną tinklą, kaip tik dėl skaidrumo tai darydavome. Tai man tie kai kurie priekaištai, tiesą sakant, keistoki.
Kaip suprantu, tą sprendimą, matyt, skųs vaistinių tinklai ir, matyt, teismas išsiaiškins, kaip yra“, – vylėsi A. Veryga.
Priemokos didėjo nežymiai
Kalbėdamas apie viešoje erdvėje keliamus klausimus dėl viršutinių priemokų už vaistą ribų nustatymo, politikas sakė: „Noriu tik priminti, kad prieš tai buvo procentinė priemoka, kas kai kuriuos, ypatingai naujesnius, brangesnius vaistus padarydavo vos ne neįperkamus pacientui, pvz., reikėdavo už pakuotę 200 eurų primokėti. Tarkime, jeigu pakuotė kainuoja 2000 eurų, gali imti 20 proc. priemoką ir žmonės nesugebėdavo tos priemokos sumokėti. Dėl to ir buvo nustatytos lubos, kurios nebuvo didelės – dabar tai yra 4 eurai su centais. Tai labai numušė priemokas žmonėms ir nežinau, ar vaistinės galėjo dėl to labai džiaugtis. Labai abejoju.
Kai kur tos priemokos gal ir galėjo ūgtelėti, kokiam nors labai nebrangiam vaistui. Bet, jeigu to vaisto priemoka padidėjo tik kokiais 10 centų, kai kitiems pacientams sumažėjo 200 eurų, tai vis tiek pacientai turbūt bendroje sumoje laimėjo – vieni pacientai nelabai to pajuto, o kitiems tai tiesiog leido įpirkti vaistus“, – atkreipė dėmesį A. Veryga.
Skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur
Primename, kad Konkurencijos taryba išplatintame pranešime žiniasklaidai teigia nustačiusi, kad LVA ir 8 vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių. Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur, teigiama tarybos pranešime žiniasklaidai.
Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.
Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais.
Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje, rašoma pranešime.
Minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su asociacijos ministerijai teiktais kompensuojamųjų vaistų antkainiais yra „0“, o esamas pelnas su tuomečiais antkainiais – neigiamas bei dar sumažėsiantis pakeitus vaistų kompensavimo tvarką.
LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta.
Vis dėlto, kaip nustatė Konkurencijos taryba, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus.
Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kur pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir 1 centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. Eur pajamų.
Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo.
SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol, pažymima pranešime.
Vėliau SAM įtvirtino papildomą reguliavimą, pagal kurį vaistinei, norinčiai konkuruoti ir sumažinti antkainį, proporcingai būtų sumažinta ir jai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama vaistinio preparato kainos dalis. Toks reguliavimas panaikino bendrovių ekonomines paskatas konkuruoti, nustatant mažesnes vaistų kainas, ir taip antkainiai faktiškai tapo fiksuoti.
Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad konkurentėms susitarus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir šiuos vėliau nustačius SAM, buvo apribota kompensuojamuosius vaistus didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu platinančių ūkio subjektų konkurencija.
„Taip vaistais prekiaujančios bendrovės kartu padarė įtaką ministerijai nustatant antkainių dydžius: jeigu konkurentės būtų informaciją ministerijai teikusios savarankiškai ir tarpusavyje nebūtų suderinusios antkainių, šie galėjo būti nustatyti mažesni“, – rašoma pranešime.
Vien ta aplinkybė, kad kainos (ar antkainiai) yra nustatomi privalomais teisės aktais, nereiškia, jog įmonės negali konkuruoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įmonės gali konkuruoti teikdamos savarankiškus pasiūlymus bei duomenis dėl galimų kainų dydžio valstybės institucijai ir taip daryti įtaką pastarosios nustatomoms kainoms.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konkurencijos taisyklių pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai kelios įmonės susitaria teikti suderintą neobjektyvią informaciją valstybės institucijai siekdamos, jog ji priimtų atitinkamą sprendimą.
Įvertinusi Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimo mastą bei kitas aplinkybes, Konkurencijos taryba skyrė baudas: LVA – 7380 Eur, „EVD“ – 2 746 720 Eur, „Siromed Pharma“ – 11 210 Eur, „Eurovaistinei“ – 27 483 740 Eur, „EVRC“ – 1 273 310 Eur, „Limedikai“ – 7 423 360 Eur, Gintarinei vaistinei – 16 701 640 Eur, „Tamro“ – 9 267 520 Eur, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7 722 900 Eur.
Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į SAM su siūlymu įvertinti, ar nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl kurio kompensuojamuosius vaistus platinantiems ūkio subjektams buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – keisti nustatytą reglamentavimą, taip pat – iš naujo nustatyti kompensuojamųjų vaistų didmeninius bei mažmeninius antkainius.
Be to, nuspręsta kreiptis ir į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus priimančioms institucijoms mechanizmą, pažymima pranešime.
Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos svetainėje dienos.
Asociacija kaltinimus neigia
LVA teigimu, Konkurencijos tarybos sprendimas pripažinti asociacij ir jos nares 2017 metais pažeidus konkurencijos teisę yra nepagrįstas. Asociacija pranešime žiniasklaidai neigia vykdžiusi neteisėtus susitarimus ir pažeidusi konkurencijos teises.
Pasak LVA pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, antradienio Konkurencijos tarybos sprendimą asociacija vertina kaip prasilenkiantį su Lietuvoje ir Europos Sąjungoje nustatytomis teisinio reguliavimo normomis: „Šį sprendimą bei skirtas finansines sankcijas LVA ginčys teismine tvarka. Kadangi konkurencijos teisei nenusižengėme, neturime nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus mums.“
Pranešime žiniasklaidai K. Nemaniūtė-Gagė teigia, kad konkurencijos išvada, jog LVA ir jos narės 2017 m. sudarė neiteisėtą susitarimą, siekdamos netiesiogiai nustatyti naujus kompensuojamųjų vaistų antkainius ir apriboti konkurenciją šiais antkainiais, yra netiesa.
„Jokių neteisėtų susitarimų nebuvo. LVA siūlymai, 2017 metais pateikti valdžios institucijoms, buvo parengti pagal viešus rinkos duomenis, nesikeičiant komerciškai jautria ar konfidencialia informacija tarp LVA narių. Šiuos siūlymus asociacijos vardu teikėme preciziškai laikydamiesi teisės aktų, užtikrinančių asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose“, – komentuoja sprendimą LVA pirmininkė.
Ji pranešime pabrėžia, kad kompensuojamųjų vaistų antkainių pakeitimus 2017 m. inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), o ne LVA ar asociacijai priklausantys vaistinių tinklai: „Šiam klausimui spręsti ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, į kurią kartu su pacientų organizacijomis, valstybinių įstaigų ir kitų organizacijų atstovais buvo pakviesta ir LVA. Šioje grupėje dalyvavome tik stebėtojo teisėmis, sprendimų priėmimo procesuose dalyvauti negalėjome.“
„Dalyvaudami darbo grupėje, pagal LVA narių skaičiavimus, kurie buvo paremti viešai prieinamais visos rinkos duomenimis, parengėme bendrą LVA pasiūlymą, – pasakoja K. Nemaniūtė-Gagė. – Šis pasiūlymas niekaip neribojo vaistinių konkurencijos, o diskusijos tarp LVA narių vyko griežtai laikantis konkurencijos taisyklių. Parengtą LVA siūlymą pateikėme ministerijos darbo grupei – tai įprastas asociacijos dalyvavimas teisėkūros procese, niekaip nepažeidžiantis konkurencijos teisės. Mūsų pasiūlytas vaistų antkainių modelis SAM darbo grupėje buvo atmestas.“
LVA pirmininkės teigimu, asociacija yra kaltinama tuo, kad, dalyvaudama teisėkūros procese, pateikė bendrą siūlymą, prieš tai surinkusi narių pozicijas ir jas apibendrinusi.
„Natūralu, kad dalyvaudami SAM sudarytoje darbo grupėje teikėme savo poziciją, nes asociacijos tikslas yra atstovauti savo narių interesams teisėkūros procesuose. Pabrėžiu, kad Lietuvos vaistinių asociacija dalyvavo, dalyvauja ir toliau dalyvaus visuose valstybinių institucijų darbo grupėse, kur yra kviečiama ir kur sprendžiami klausimai, galintys paliesti Lietuvos vaistinių veiklą“, – pranešime žiniasklaidai akcentavo K. Nemaniūtė-Gagė.
Bagdonavičienė: Konkurencijos tarybos išvados šokiruoja ir neatitinka tikrovės
„Gintarinės vaistinės“ ir „Limedikos“ generalinės direktorės Rūtos Bagdonavičienės teigimu, vaistais prekiaujančios bendrovės konkurencijos teisės nepažeidė ir neteisėtuose susitarimuose nedalyvavo.
„Todėl išnaudosime visas teisines galimybes, siekdami paneigti šiuos kaltinimus ir skirtų finansinių sankcijų pagrįstumą“, – sako R. Bagdonavičienė pranešime žiniasklaidai.
Pasak jos, Konkurencijos tarybos išvados šokiruoja ir neatitinka tikrovės: „Sveikatos apsaugos ministerija 2017–2018 m. laikotarpiu ėmėsi vaistų kainodaros reformų. Viena iš jų – kompensuojamųjų vaistų antkainių keitimas. SAM 2017 m. pati pakvietė vaistinių tinklus vienijančią organizaciją – LVA – į darbo grupę, kurioje buvo svarstomi variantai, kaip galėtų būti keičiami antkainiai.“
R. Bagdonavičienė pranešime pasakoja, kad „Gintarinės vaistinės“ atstovai teikė siūlymus asociacijai dėl naujos vaistų antkainių sistemos, parengtus pagal viešus rinkos duomenis: „LVA, atstovaudama vaistinių tinklams, pateikė SAM darbo grupei bendrą savo narių pasiūlymą dėl antkainių. Konkurencijos taryba šiuo atveju nustatė pažeidimą, teigdama, kad rinkos dalyviai turėjo teikti atskirus pasiūlymus.“
„Nei UAB „Gintarinė vaistinė“, nei UAB „Limedika“ niekada nėra sulaukusi SAM kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių. Taip pat iki šios dienos nebuvau informuota apie tai, kad savo poziciją pateikėme netinkamu būdu ar forma“, – komentuoja R. Bagdonavičienė.
Jos teigimu, iki šiol už asociacijų teikiamus pasiūlymus, parengtus atstovaujant savo narių interesams, nebuvo baudžiama.
„Man sunku pasakyti, kaip šis LVA pasiūlymas galėjo apriboti konkurenciją. SAM darbo grupė turėjo visus reikalingus duomenis apie vaistų rinką ir visas galimybes kritiškai vertinti kiekvieną teikiamą pasiūlymą, – pranešime žiniasklaidai komentuoja R. Bagdonavičienė. – Galiausiai, ši darbo grupė nutarė atmesti LVA pasiūlymą ir patvirtinti kitokius antkainių dydžius. Taigi, SAM sprendimas buvo visiškai savarankiškas – LVA ir vaistinių tinklai tam neturėjo reikšmingos įtakos.“
Ji tikina, kad, formuodamos savo pasiūlymus, „Gintarinė vaistinė“ bei „Limedika“ neperžengė konfidencialumo ribų, nesikeitė jautria komercine informacija su savo konkurentais, nesitarė dėl antikonkurencinių veiksmų.
„Šiandien Konkurencijos tarybos priimtą sprendimą vertiname kaip neturintį teisinio pagrindo ir planuojame jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Pasitikime nepriklausoma Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų sistema – išnaudosime visas prieinamas galimybes ginti savo poziciją ir neabejojame, kad teisminiu keliu pavyks paneigti mums mestus kaltinimus bei atstatyti reputacinę žalą“, – akcentavo R. Bagdonavičienė.
