Lietuvius kankina nerimas ir beviltiškumas
Šiuo metu, kaip pastebi gydytojas, žmonės dažniausiai kreipiasi dėl dviejų patiriamų nemalonių emocijų, kurių nebegali suvaldyti – nesaugumo ir beviltiškumo, kai atrodo, kad nieko negali padaryti, jog į gyvenimą grįžtų stabilumas.
„Pačios dažniausios bėdos, dėl kurių žmonės kreipiasi, kai jau išsivysto simptomai, yra nerimo sutrikimai, įskaitant ir nemigą. Tai dominuoja mano praktikoje, iš statistikos panašu, kad dominuoja ir kitose šalyse“, – sakė gydytojas.
Jungtinėse Amerikos Valtijose 2021 metais 1 iš 5 žmonių turėjo nerimo sutrikimą. Tai, pasak gydytojo, itin dideli skaičiai, tačiau galima spėti, kad ir Lietuvoje su šiomis problemomis susiduria tiek pat žmonių.
Pasak pašnekovo, praktiškai visi žmonės jaučia nerimą, tačiau problemos atsiranda tada, kai situacija komplikuojasi ir pradeda trukdyti įprastam gyvenimui.
Pandemijos pasekmes jaučiamos dar dabar
Apie koronavirusą ir pandemiją kalbame jau labai mažai – rodos, karantinas liko kažkur toli, o visi patirti išgyvenimai jau praėjo. Visgi, pasak gydytojo, pandemijos poveikis dar nesibaigė. Tokios situacijos lemia kraštutines visuomenės būsenas, tai buvo pastebėta ir prasidėjus COVID-19.
J. Fugalis pasakoja, kad pirmąjį pandemijos pusmetį buvo ryškus visuomenės skilimas, kai žmonės skilo į dvi dalis: viena pusė buvo „geroji“, žinanti, ką daryti, ir „blogoji“.
„Toks skilimas būdingas tokioms situacijoms, kurios paliečia visą visuomenę. Tai galėjome labai aiškiai matyti ir Lietuvoje. Pirmaisiais pandemijos metais buvo pastebėta, kad ketvirtadaliu išaugo nerimo ir depresijos sutrikimų. Dar įdomesnė statistika yra po to – atrodo, kai pandemija rimsta, kad viskas turėtų grįžti į normalias vėžes. Bet 2021 metais vien depresijos ir nerimo lygiai išaugo dar labiau ir pasiekė 42 proc. padidėjimą, palyginus su laiku prieš pandemiją. Taigi, pasekmės mūsų psichikai dar kaupiasi“, – sakė J. Fugalis.
Psichiatrai pastebi, kad ūminės krizinės situacijos metu kreipimasis pas psichiatrus sumažėja, taip pat sumažėja ir savižudybių dažnis. Itin sunkių periodų metų, pavyzdžiui, karo ar pandemijos pradžioje, žmogus mobilizuoja visus savo turimus resursus. Tačiau vėliau šie resursai ima mažėti, todėl žmogus pradeda jausti pasekmes.
Labiausiai pandemija paveikė jaunus darbingo amžiaus žmones, dažniau paveiktos moterys nei vyrai. Iš visų jaunų žmonių labiausiai paveiktos buvo pažeidžiamos grupės, tokios kaip LGBT, rasinės ir tautinės mažumos. Taip pat dar viena paveikta grupė buvo žmonės, turintys lėtinių ligų.
Didžiulį nerimą gali rodyti ir keisti simptomai
Vos po kelių mėnesių bus praėję metai, kai Ukrainoje prasidėjo karas. Nors karas ne Lietuvoje, lietuvius tai vis tiek smarkiai paveikė. Pasak gydytojo, dabar vyksta tarsi tęstinis procesas, nes nepraėjus vienai krizinei situacijai, kuri sumažino organizmo rezervus, turime dar vieną panašią situaciją. Iš pradžių užklupusi pandemija, o po to karas, žmones vargina vis labiau.
„Vyksta labai panašūs procesai. Pandemijos pradžioje visi buvo suinteresuoti vienas kitam padėti, tokia pradinė prisitaikymo stadija. Kai prasidėjo nuovargis, kilo pyktis, prieštaravimai visoms rekomendacijoms. Manau, dabar vyksta tas pats – karo pradžioje matėme didelę visuomenės mobilizaciją, labai stiprią pagalbą, tačiau pastebiu pirmus nuovargio požymius. Nuovargis visuomenėje bus linkęs augti ir kauptis, gali būti, kad ateityje turėsime ir daugiau visuomenės pykčio apraiškų. Apie pasekmes galėsime kalbėti po 5 ar 10 metų“, – laidoje kalbėjo J. Fugalis.
Nuolatinė įtampa dėl ateities žmogui kenkia itin smarkiai. Kaip pasakojo gydytojas, žmogaus smegenys evoliuciškai išsivysčiusios ieškoti homeostazės, ilgalaikės pastovumo būsenos. Tokiu atveju smegenys gali prognozuoti, kad ateityje išgyvens.
Tačiau ilgai neapibrėžta būsena kaitina emocines smegenis, kurios veikia tarsi dūmų detektorius.
„Taip nutinka, kad šis detektorius pradeda rodyti gaisrą ne tik tada, kai jis iš tiesų yra, bet nuolat duoda kūnui signalus, kad kažkas negerai. Iš šių signalų suprantame, kad kažkas vyksta – širdis linkusi greičiau mušti, trūksta oro, kąsnio jausmas gerklėje, skauda galvą, kyla neapibrėžtas nerimo jausmas“, – sakė gydytojas psichiatras.
Geros visuomenės sveikatos nebus, jei nesirūpinsime vaikais
Tarsi trečioji krizė, po pandemijos ir karo, prisidėjo ir infliacija. Nors tai ekonominis reiškinys, tačiau psichiką tai taip pat veikia. Toli pavyzdžių, pasak gydytojo, ieškoti nereikia – 2008 metais, prasidėjus finansinei krizei, buvo pastebimos ryškios pasekmės visuomenei.
Didėjo alkoholio vartojimas, daugėjo savižudybių ir psichikos sutrikimų. Todėl, pasak J. Fugalio, ir ši infliacija gali dar labiau pabloginti psichinę sveikatą.
Neseniai Lietuvoje nuskambėjo kelios nerimą keliančios situacijos, kai vyras Kaune nušovė kitą vyrą, sužeidė moterį ir po to pats buvo rastas negyvas. Neilgai trukus, išgirdome, kad Kazlų Rūdoje buvo susprogdintas bankomatas, vėliau Vilniuje sumuštas medikas. Rodos, šios istorijos nesusijusios, tačiau galima spėti, kad galbūt tai pirmieji žmonių pykčio protrūkio ženklai.
„Neabejoju, kad tai yra susiję. Bet norėčiau akcentuoti, kad labai didelę įtaką daro smurtas, patirtas vaikystėje. Pasaulio sveikatos organizacijos atliktoje analizėje yra parašyta, kad smurtas, patirtas vaikystėje, sukuria smurtą ateityje. Vienas iš dviejų vaikų patiria kažkokį smurtą per metus – ar tai būtų fizinis, seksualinis, ar emocinis. Dar labiau gąsdina, kad 3 iš 4 vaikų, kurių amžius yra nuo 2 iki 4 metų, reguliariai patiria smurtą iš tėvų ar globėjų. 1 iš 3 moksleivių, kurie jau mokosi mokykloje, patiria smurtą iš klasiokų“, – sakė J. Fugalis.
Gydytojas pasakoja, kad tyrimuose pastebėta, jog tie žmonės, kurie susidūrė su smurtu vaikystėje, 7 kartus patys labiau linkę smurtauti ar tapti smurto aukomis. Dar labiau gąsdina tai, kad tokie vaikai yra 30 kartų labiau linkę nusižudyti. Be to, moterys, vaikystėje patyrusios smurtą, labiau linkusios atsidurti santykiuose su vyru, kur prieš jas bus smurtaujama, o vyras, vaikystėje muštas tėvų, dažniau gali tapti smurtautoju prieš moterį.
„Jei norime geros visuomenės psichikos sveikatos, pirmiausia turime pasirūpinti vaikais ir pažeidžiamiausiais asmenimis. Buvo paskaičiuota, kad kiekvienais metais smurtas prieš vaikus JAV sudaro maždaug vieną penkioliktąją biudžeto dalį. Tai reiškia, kad suaugęs žmogus kreipsis pagalbos, sirgs depresija, turės nedarbingumo dienų ir valstybei tai kainuos labai brangiai“, – sakė J. Fugalis.
Norint išlaikyti stabilią psichiką, svarbu rutina ir socialiniai ryšiai
Šios vykstančios krizės neabejotinai gali sukelti daug rizikos visuomenės psichikos sveikatai. Visgi, gydytojo teigimu, reikia žiūrėti ir į šviesiąją pusę – krizių metu žmogus arba sugriūna, arba išmoksta kažko naujo ir sugeba prisitaikyti, be to, kiekviena krizė moko žmogų būti atsparesniu.
Vienas iš pirmųjų požymių, kad reikia daugiau dėmesio atkreipti į savo psichikos sveikatą, pasak gydytojo, yra tai, kad pradeda trikti kasdienis funkcionavimas, pavyzdžiui, miegas. O tai nėra taip nekalta, kaip gali atrodyti.
Išlaikyti stabilią psichiką gali padėti rutinos turėjimas, nes tai žmogui duoda signalą, kad jis dar kontroliuoja situaciją. Taip pat labai svarbu būti fiziškai aktyviems, sportuoti.
„Lygiai taip pat svarbu sveikai maitintis, nes ir emocinė sveikata nuo to priklauso. Neužmiršti socialių ryšių, nes tai mums kaip oras“, – sakė pašnekovas.
Pasak J. Fugalio, nereikia bijoti kreiptis psichologinės pagalbos, nes ir nustatyta psichikos liga nebus matoma darbdaviams ir dažniausiai neturės įtakos kitiems gyvenimo aspektams. Tiesiogiai nemokamai psichologo konsultacijai galima kreiptis į psichikos sveikatos centrus, taip pat galima kreiptis į savo šeimos kliniką, kurioje galima tiesiogiai registruotis vizitui pas psichologą.
